VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOS
NUOLATINĖ EKSPOZICIJA

V salė 

Pranciškus Smuglevičius (1745-1807). Persų pasiuntiniai pas Etiopijos karalių Pranciškus Smuglevičius (1745-1807). Skitų pasiuntiniai pas Persų karalių Darijų

 

Pranciškus Smuglevičius (1745-1807). Šv. Kajetonas stebuklingai daugina duoną teatinų refektoriume (Vilniaus universiteto mokslo muziejus) Pranciškus Smuglevičius (1745-1807). Judita Pranciškus Smuglevičius (1745-1807). Trinitorių ordino steigėjai garbina Švč. Trejybę (1799-1800)

Pranciškus Smuglevičius (1745-1807) dailės pradmenis gavo pas tėvą - Varšuvos karališkojo dvaro dailininką Lukošių Smuglevičių ir pas giminaitį Simoną Čechavičių. 1763-1764 m. jis studijavo tapybą Romoje pas Antonijų Maronį, o nuo 1766 m. kaip karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio stipendininkas mokėsi Šv. Luko akademijoje. Italijoje Dailininkas įsiliejo į Romos kultūrinį gyvenimą, bendravo su įvairių tautų menininkais, mokslininkais, archeologais ir leidėjais, kopijavo antikos paminklus, ėmė garsėti kaip talentingas kūrėjas. Romoje susiformavo klasicistinis, turintis italų vėlyvojo baroko bruožų Pranciškaus Smuglevičiaus kūrybos braižas. 1784 m. dailininkas grįžo į Varšuvą, įsteigė privačią dailės dirbtuvę, suartėjo Lietuvos ir Lenkijos patriotiniais sluoksniais, tapo pagrindiniu jų idėjų reiškėju dailėje. 1785 m. dailininkas lankėsi Vilniuje, vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio užsakymu nutapė paveikslus rekonstruojamai Vilniaus katedrai. 1797 m. Edukacinės komisijos pakviestas užimti Vilniaus universitete steigiamos Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus vietą, visam laikui persikėlė į Vilnių.
Pranciškus Smuglevičius sudarė pirmąsias tapybos mokymo programas, padėdamas pagrindus dailininkų profesinio rengimo sistemai Vilniaus universitete. Jo asmenybė, pedagoginė veikla ir kūryba įkūnijo pilietiškumo, demokratiškumo, lygiagretaus gamtos ir kultūrinio palikimo studijavimo nuostatas, kurios išliko būdingos Vilniaus meno mokyklai per visą jos gyvavimo laikotarpį, kurių tęstinumas nenutrūko net sunkiausiais carinės represijos metais.
Smuglevičiaus kūrybiniame palikime dominuoja paveikslai antikiniais siužetais. Tapydamas šias kompozicijas įkvėpimo dailininkas sėmėsi iš antikos autorių (Herodoto, Plutarcho, Homero, Vergilijaus) veikalų. Herodoto „Istorijoje“ aprašytas pasiuntinių priėmimo scenas jis įkūnijo drobėse „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“ ir „Skitų pasiuntiniai pas Darijų“, antikos istorijos siužetais prabildamas apie tautų teisę į laisvą gyvenimą ir pareigą ginti savąją nepriklausomybę. Filosofinis moralizuojantis turinys slypi beveik visuose antikos siužetais nutapytuose kūriniuose, kurių potekstės ano meto visuomenėje buvo puikiai suvokiamos. Narsos, pasiaukojimo idealais dailininką traukė Biblijos siužetai („Judita“). Smuglevičius sukūrė daug altorių paveikslų, portretų, tapė taip pat peizažus ir buitines kompozicijas („Lietuvos valstiečiai“). Taiklia psichologine charakteristika patraukia Smuglevičiaus tapyti portretai. Daug įkvėptų žodžių meno istorikai yra paskyrę senutės Granovskienės portretui. Apie jį Vladas Drėma rašė: „ Iš portreto dvelkia nuostabi žilo plauko poezija, pavergianti žiūrovą (…). Granovskienės veidas nėra gražus, nei taisyklingas, bet patraukia paprastumu, moterišku gerumu, taurumu. Jos žvilgsnyje daug atlaidumo. Gyvenimo išmintis jos veide neatskiriam nuo emocinių išgyvenimų. Žilame plauke, nuvytusioje veido odoje, truputėlį ašarotose akyse tapytojas sugebėjo parodyti daug šviesos ir švelnaus moralinio grožio. Smuglevičius - ne vien psichologinės charakteristikos meistras. Jis kartu ir filosofas, ir ne mažiaus jautrus ir tobulas tapytojas“.
Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojami Pranciškaus Smuglevičius paveikslai į Lietuvos dailės muziejų pateko iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos rinkinių. Drobės „Trinitorių ordino steigėjai garbina Švč. Trejybę“ ir „Šv. Kajetonas stebuklingai daugina duoną teatinų refektoriume“ kadaise puošė Vilniaus Trinitorių bažnyčią.

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas, Matematikos ir informatikos institutas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10