2005 m. birželio 12– lapkričio 6 dienomis  – 51-oji VENECIJOS BIENALĖ
 
 
 

 

 
 
2005 m. birželio 20 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) įvyko spaudos konferencija, kurioje informuota apie Lietuvos paviljono atidarymą 51-ojoje Venecijos bienalėje. Pristatyta bienalei išleista knyga Jonas Mekas. Pokalbiai, laiškai, užrašai, įvairūs darbai ir kt. (anglų kalba). Konferencijoje dalyvavo projekto komisaras Liutauras Pšibilskis, antroji komisarė dr. Lolita Jablonskienė, atidaryme dalyvavęs kultūros viceministras Faustas Latėnas.

Trumpai apie projektą

51-osios Venecijos bienalės Lietuvos paviljone bus parodyta Jono Meko kūryba. Projektas pavadintas „Mažų ir asmeniškų dalykų svarba didžiųjų užmojų laikais“. Tai Niujorke gyvenančio kino režisieriaus, rašytojo, kino kritiko ir kuratoriaus, Amerikos nepriklausomo kino įkvėpėjo, skatintojo bei Anthology Film Archives įkūrėjo Jono Meko išsami paroda. Jos turinys – video instaliacijos ir filmų peržiūros, speciali filmų apie Joną Meką programa. Venecijos bienalės lankytojai susipažino su šio menininko kūrybos raida, kuri jau tapo nepriklausomo kino istorija, naujausiais projektais, visų pirma – instaliacija „Home videos“ 1987–2005, kuri rodyta pirmą kartą. Šiai progai išleista knyga „Pokalbiai, laiškai, įvairūs darbai ir kt.“ ( Conversations, Letters, Notes, Msc. Pieces etc.). Čia surinkti įvairių metų J. Meko interviu, pokalbiai su juo, daug retos, anksčiau nepublikuotos medžiagos.
Jono Meko paroda 51-ojoje Venecijos bienalėje Lietuvos paviljone (Ludoteca, Santa Maria Ausiliatrice, Castello 450, 30122 Venecija) atidaryta 2005 m. birželio 9 d. 15 val.
Venecijos bienalė veikė 2005 m. birželio 12– lapkričio 6 d.
 
Venecijos bienalės koordinatorius rasite:
Parodos komisarų el. pašto adresai: komisarai: liutauras@thing.net, lolita@ldm.lt .
 
 
 
 
Jono Meko kūryba Lietuvos paviljone 51-ojoje Venecijos bienalėje
„Mažų ir asmeniškų dalykų svarba didžiųjų užmojų laikais“
Parodos atidaryta 2005 birželio 9 d. 15 val.
Paroda veikė 2005 birželio 12 ­– lapkričio 6 d.
Lietuvos projekto komisaras Liutauras Pšibilskis, antroji komisarė Lolita Jablonskienė.
Vieta: Ludoteca. Santa Maria Ausiliatrice, Castello 450, 30122 Venecija.
Maya Stendhal galerija, Niujorkas.

 

 
 

 

LIETUVOS PROJEKTAS VENECIJOS BIENALĖJE

Šių metų Venecijos bienalėje Lietuvą atstovavo kino režisierius, rašytojas, kino kritikas ir kuratorius, Amerikos nepriklausomo kino varomoji jėga bei Anthology Film Archives įkūrėjas Jonas Mekas.
Jono Meko kūryba buvo pristatoma išsamia paroda, kurią sudarys videoinstaliacijos ir filmų peržiūros bei speciali filmų apie J. Meką programa. Paroda supažindino su šio menininko kūrybos raida, tapusia nepriklausomo kino istorija, o taip pat naujausiais projektais, visų pirma instaliacija Home videos, 1987–2005, kuri buvo rodoma pirmą kartą. Šia proga buvo išleista knyga „Pokalbiai, laiškai, įvairūs darbai ir kt.“ (Conversations, Letters, Notes, Msc. Pieces etc.), kurioje spausdinami įvairaus meto interviu su J. Meku – daug retos, anksčiau nepublikuotos medžiagos. Leidinio sudarytojai: Jonas Mekas ir Liutauras Pšibilskis; straipsnių autoriai: J. Mekas, P. Adamsas Sitney, Genevieve Yue. Pokalbių ir menininko viešų pareiškimų dokumentacija aprėpia daugiau negu keturis dešimtmečius.
Paroda ir knyga atspindi J. Meko filosofiją, ypač jo idėjas apie subjektyvumą. Kūriniuose nuolat sutinkamas menininko gimtinės Lietuvos vaizdas, grįžtama prie vaikystės ir ankstyvos jaunystės įspūdžių. Apie projekto „Mažų ir asmeniškų dalykų pagarbinimas didžiųjų užmojų laikais“ idėją J. Mekas sako taip: „Šioje parodoje, kaip ir apskritai kūryboje, man rūpi atkreipti dėmesį į mažus, nereikšmingus, asmeniškus mūsų gyvenimo, mano, mano šeimos, artimų draugų gyvenimo momentus; džiaugsmus, šventes, buvimą drauge, mažus kasdienius įvykius, jausmus, emocijas, draugystes.“
2005 metais Lietuvos paviljonas buvo įrengtas strategiškai palankioje vietoje – Ludoteca (itališkai „žaidimų kambarys“) yra Garibaldi gatvės gale pakeliui į Giardini, kur veikia didžiuma bienalės paviljonų. Lietuvos paviljone dviejose salėse buvo eksponuojamos video instaliacijos, kitose dviejose demonstruojami filmai.
Parengtos šešios Jono Meko filmų programos, kuriose pristatyti garsiausi ankstesnių metų menininko kūriniai: Diaries, Notes & Sketches a.k.a. Walden; Lost, Lost, Lost; He Stands in the Desert Counting the Seconds of His Life; Reminiscences of a Journey to Lithuania; As I was Moving Ahead I Saw Brief Glimpses of Beauty; Biographical Quartet, o taip pat naujas filmas A Letter from Greenpoint.
Home videos (1987–2005) – nauja aštuoniuose monitoriuose demonstruojama videoinstaliacija apie J. Meko šeimą ir draugus. Be griežtos tvarkos ekranuose keičiasi asmeniški kadrai, nufilmuoti po to, kai menininkas Bolexą pakeitė vaizdo kamera. Laisvai judėdami nuo vieno monitoriaus prie kito, žiūrovai turi galimybę sukurti „savo filmą“.
Antroji instaliacija pirmą sykį buvo pademonstruota Maya Stendhal galerijoje Niujorke 2005 vasario mėnesį. Ją sudaro filmai: Travels (penki trumpi filmai apie keliones į Italiją, Rusiją ir Švediją, 7 min., 1970), Happy Birthday to John (skirtas Johnui Lennonui, 24 min., 1996), Cassis (tris valandas trukusios idiliško saulėlydžio santrauka keturių minučių filme, 4 min., 1966), Notes on Circus (12 min., 1966), Film for Maya: Father and Daughter (4.5 min., 2005), dvigubas filmas Elvis (su kadrais iš paskutinio Elviso Presly koncerto, 1 min., 2001) bei Wien & Mozart (1 min., 2001).
Paroda Lietuvos paviljone pristatė naujus poslinkius Jono Meko kūryboje bei senesnius, šiandien nepriklausomo kino klasika tapusius filmus.
Lietuvos žiūrovai Venecijos bienalėje rodomą Jono Meko parodą galės pamatyti Vilniaus šiuolaikinio meno centre 2006 m. pavasarį.
 
Papildomą informaciją teikia: Lietuvos dailės muziejaus Šiuolaikinės dailės informacijos centras, Bokšto 5, LT–001126, Vilnius, tel. (5) 2122997 ir komisarai: liutauras@thing.net, lolita@ldm.lt

 

 
 
 
 
Svatainė internete: http://picpal.com/mekas.html
 
Jonas Mekas gimė 1922 m. Semeniškiuose Lietuvoje. Gyvena ir dirba Niujorke. Išėjęs iš nacių darbo stovyklos ir perkeltųjų asmenų (DP) stovyklos Belgijoje, studijavo filosofiją Meinzo universitete (1945–1948). Vėliau kartu su broliu Adolfu emigravo į Ameriką ir įsikūrė Williamsburge, Brooklyne.
Su avangardiniu kinu J. Mekas susidūrė tokiose vietose, kaip Amoso Vogelo Cinema 16, o pats ėmė kurti filmus 1953 m. 1954 m. jis tapo Film Culture žurnalo redaktoriumi, o 1958 pradėjo rašyti įtakingąją Movie Journal skiltį The Village Voice laikraštyje. 1962 m. įkūrė Film-Makers‘ Cooperative (FMC), o 1964 m. – Filmmakers‘ Cinematheque. Pastaroji vėliau išaugo į vieną didžiausių pasaulyje avangardinio kino archyvų Anthology Film Archives, kuria J. Mekas vadovauja iki šių dienų.
J. Meko filmai yra pasakojamojo (Guns of the Trees, 1961), dokumentinio (The Brig, 1963) ir dienoraštinio pobūdžio (Walden, 1969; Lost, Lost, Lost, 1975; Reminiscences of a Journey to Lithuania, 1972; Zefiro Torna, 1992; As I was Moving Ahead I Saw Brief Glimpses of Beauty, 2001).
Greta itin reikšmingos kino kūrybos J. Mekas taip pat išleido 24 poezijos, esė, interviu ir dienoraščių knygas; apie jį patį parašyta per 12 mokslinių knygų. J. Meko filmai rodyti muziejuose ir galerijose įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – Jeu de Paume Paryžiuje, Metropolitan fotografijos muziejuje Tokijuje, Documenta 11, Venecijos bienalės tarptautinėje parodoje ir daugelyje kitų.Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centras Tel. 2120841, 8 687 16739

 

 
 

 

Venecijos bienalėje – J. Meko asmeniškumai
 
 
Pasaulio šiuolaikinio meno forume – Venecijos bienalėje 2005 m. Lietuvai atstovauja Amerikos nepriklausomo kino varomąja jėga tituluojamas kino režisierius, rašytojas Jonas Mekas. Lietuvos nacionaliniame paviljone J. Meko kūrybą pristato išsami programa „Mažų ir asmeniškų dalykų svarba didžiųjų užmojų laikais“.

Iki lapkričio 6 dienos veiksianti paroda supažindins lankytojus su J. Meko kūryba ir nepriklausomo kino istorija. Specialiai bienalei menininkas parengė instaliaciją apie savo šeimą ir draugus „Videodienoraščiai“.
Pasak Lietuvos projekto Venecijos bienalėje komisarų Liutauro Pšibilskio ir Lolitos Jablonskienės, šiais metais mūsų šalies nacionalinis paviljonas įrengtas strategiškai geroje ir lengvai pasiekiamoje Venecijos vietoje - „Liudotekoje“ (Ludoteca), kurios pavadinimas lietuviškai reiškia žaidimų kambarį.
Lietuvos erdvė – pakeliui į Venecijos sodus (Giardini), kuriuose įsikūrę per 30 įvairių šalių nacionalinių paviljonų. Dar 42 šalių paviljonai veikia kituose miesto pastatuose.
„Lietuvos paviljone yra keturios erdvės, kurias galima užtamsinti ir demonstruoti videoinstaliacijas arba filmus. Instaliacijoje „Videodienoraščiai“ per aštuonis monitorius rodomi epizodai iš J. Meko gyvenimo. Taip pat keletas filmų, lyg kokioje mokslo laboratorijoje, demonstruojami daugelyje monitorių ant vienos sienos. Kitose salėse pristatomos šešios J. Meko filmų programos - kiekvieną dieną vis kita, taip pat - įvairių autorių filmai apie menininką“, – sakė L. Pšibilskis.
Specialiai bienalei išleista knyga „Pokalbiai, laiškai, įvairūs darbai ir kt.“, kurioje publikuojami interviu su J. Meku. Čia taip pat daug retos, anksčiau niekur neskelbtos fotomedžiagos. Pavyzdžiui, seniausia J. Meko daryta nuotrauka, kurioje būsimasis menininkas 1930 m. užfiksavo savo mamą, tėvą ir ožką. Kitose nuotraukose galima pamatyti ir pasaulio meno garsenybių.
51-ojoje Venecijos bienalėje pirmą kartą pristatomos Afganistanas, Baltarusija, Albanija, Vidurinės Azijos valstybės, kitos šalys.
Kas dvejus metus rengiamame meno forume Lietuva dalyvauja ketvirtą kartą. Nuo 1999-ųjų šioje pasaulinės svarbos šiuolaikinio meno parodoje pristatyti lietuvių menininkai Eglė Rakauskaitė, Mindaugas Navakas, Deimantas Narkevičius, Svajonė ir Paulius Stanikai.
Venecijoje pristatomą J. Meko darbų parodą ateinančių metų pradžioje numatoma surengti ir Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre.

 

 
 

© Lietuvos dailės muziejus
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2011.08.10