|
|
NACIONALINĖJE
DAILĖS GALERIJOJE PARODA MOTERS LAIKAS. SKULPTŪRA IR KINAS
2010 m. gegužės 21 d. rugsėjo 19 d.
 |
|
Ksenija Jaroševaitė. Rytas.
1979. Aliuminis, autorinis liejimas, marmuras, 28,5×11×6,5.
ČDM, Ms-579 (fot.: Antanas Lukšėnas, Vaidotas Aukštaitis) |
Informacinis pranešimas
[2010 05 18]
Gegužės 21 d., penktadienį, 18 val.
Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)
atidaroma paroda Moters laikas. Skulptūra ir kinas (veiks iki
rugsėjo 5 d.). Parodoje pristatomos 149 Lietuvos dailininkų
skulptūros ir 19641985 m. lietuviški dokumentiniai filmai. Spaudos
konferencija tą pačią dieną 11 val. Dalyvaus Nacionalinės dailės
galerijos vedėja dr. Lolita Jablonskienė, parodos kuratorės Elona
Lubytė ir Laima Kreivytė.
Paroda Moters laikas. Skulptūra ir kinas pristatoma Nacionalinės
dailės galerijos pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliuose. Rodomos
149 Lietuvos dailininkų sukurtos skulptūros iš Lietuvos dailės
muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių,
kitų šalies įstaigų, privačių asmenų bei pačių skulptūrų autorių
kolekcijų ir XX a. 7-9 dešimtmečių lietuviški dokumentiniai filmai,
kuriuos maloniai paskolino UAB Lietuvos kinas.
Parodoje Moters laikas. Skulptūra ir kinas siekiama atverti moterį
vaizduojančios XX a. Lietuvos skulptūros stilistinę įvairovę ir šių
dailės kūrinių pagalba atskleisti viešus ir privačius sovietmečio
moters socialinius vaidmenis, parodyti jų sąsajas su XX a. Lietuvos
visuomenės modernizacijos procesais. Pasak parodos kuratorės Elonos
Lubytės, sudarius kolekciją išaiškėjo, kad moters paveikslas kyla
iš kelių skirtingų socialinių konstruktų. Juos sutalpinome penkiuose
salynuose Didvyrės ir herojės, Socialiniai kūnai, Privačios
erdvės, Moteris-puošmena, Dekonstruota.
Dinamikos parodai suteikia kino kritikės Živilės Pipinytės šioms
temoms parinkti lietuvių dokumentinio kino kūrėjų filmai.
Parodoje eksponuojami XX a. I pusės Lietuvos skulptūros klasikų
(Petro Povilo Aleksandravičiaus, Roberto Antinio, Juozo Kėdainio,
Juozo Mikėno, Broniaus Pundziaus, Petro Rimšos, Petro Vaivados),
pripažintų J. Mikėno mokyklos pasekėjų (Gedimino Jokūbonio, Broniaus
Vyšniausko), pokarinio modernizmo pradininkų (Gedimino Karaliaus,
Petro Mazūro, Teodoro Kazimiero Valaičio, Vlado Vildžiūno) kūriniai.
Taip pat pristatomi mažiau žinomi tarpukario (Domicelės
Tarabildienės) bei XX a. II p. moterų skulptorių (Elenos Augaitytės,
Leokadijos Belvertaitės-Kamuntavičienės, Nijolės Gaigalaitės,
Birutės Janonytės-Kasperavičienės, Onos Lipeikaitės-Preskienienės,
Konstancijos Navickaitės-Stoškienės, Elenos Eugenijos
Palšytės-Jašinskienės, Kasperavičienės, Zuzanos Pranaitytės, Elvyros
Radauskaitės, Albinos Vandos Razmanaitės-Vertulienės, Stefos
Žilytės-Bugailiškienės) ir pripažintų modernios skulptūros kūrėjų (Ksenijos
Jaroševaitės, Dalios Onos Matulaitės, Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės)
darbai.
Parodos konsultantė dr. Giedrė Jankevičiūtė, ekspozicijos
architektė Julija Reklaitė.
Parodos partneriai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ,
UAB Lietuvos kinas.
Parodą remia Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
Informaciją apie parodą taip pat galite rasti
svetainėje www.ndg.lt
Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje
Žiniasklaidai galite
rasti spaudai tinkamų vaizdų.
Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorė Elona Lubytė (tel. +
370 612 15430).
|
|