Aleksandro Koldės (Alexander Kolde, 1886–1963) litografinių ciklų paroda

2009 m. liepos 10 d. – rugsėjo 27 d.

Iš ciklo „O angelas stojo prie Dievo“.Ir vėl savuoju keliu per visatą aš priėjau apgyvendintą rutulį – tai buvo Žemė

Iš ciklo „O angelas stojo prie Dievo“. Pridengęs savo galvą su siaubu ėjau per Žemę. Moteris stovėjo pakelėje – ji norėjo eiti kartu su manimi

Ciklo „Keliaujantis Kristus“ viršelis

Iš ciklo „Keliaujantis Kristus“. Kristus

Ciklo „O angelas stojo prie Dievo“ viršelis

Parodoje eksponuojami du vokiečių dailininko ekspresionisto Aleksandro Kolde‘s litografiniai ciklai, sukurti apie 1920-sius metus Karaliaučiuje: „O angelas stojo prie Dievo“ bei „Keliaujantis Kristus“. A. Kolde‘s litografijų paroda surengta, bendradarbiaujant su Liūneburgo Rytprūsių krašto muziejumi (Ostpreußisches Landesmuseum Lüneburg, Vokietija), litografijos yra dailininko šeimos nuosavybė.

A. Kolde gimė 1886 m. kovo 2 d. Neuhandelslebene prie Magdeburgo (Vokietija). Vėliau šeima persikėlė į Rytprūsius ir apsigyveno Rastenburge. A. Kolde mokėsi Rastenburgo ir Lötzeno gimnazijose, o 1906 m. pradėjo dailės studijas Berlyno meno akademijoje, jas tęsė Miunchene. 1910 m. grįžęs į Rytprūsius A. Kolde mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje pas grafiką Heinrichą Wolffą ir tapytoją Richardą Pfeifferį. 1913-aisiais jis vėl išvyko į Berlyną ir kurį laiką lankė Loviso Corintho mokyklą.

Pirmojo pasaulinio karo metais A. Kolde buvo pašauktas į karinę tarnybą ir du kartus sužeistas. 1918 m. jis grįžo į Karaliaučių ir tęsė dailės studijas akademijoje, įkūrė dailininkų sąjungą „Der Ring“ („Žiedas“), kurios tikslas buvo nutiesti kelius moderniajai tapybai į Rytprūsius. 1920 m. A. Kolde vedė Helene Weber, susilaukė trijų dukterų. 1924 m. dailininkas keletui mėnesių išvyko į Niujorką (JAV), studijų tikslais keliavo po Šveicariją ir Prancūziją.

Karaliaučiuje buvo surengtos kelios jo tapybos parodos: 1923, 1929 – Riesemann&Linthaler meno salone, 1928, 1932 – Teicherto meno salone. Svarbi A. Kolde‘s tapybos paroda turėjo vykti Teicherto salone 1936 m., pažymint dailininko 50-mečio jubiliejų. Tačiau tuometinių Reicho Kultūros rūmų nurodymu paroda buvo išformuota atidarymo išvakarėse, kaip neatitinkanti nacionalsocialistų meno standartų. 1940 m. A. Kolde iš Karaliaučiaus išvyko į Graudenzą, kur galėjo sąlygiškai ramiai gyventi, gaudamas privačių užsakymų portretams.

1945 m. dailininkas apsigyveno Flensburge. Po gana ilgokos pertraukos jis vėl galėjo grįžti prie rimtos kūrybos. 1961 m. Flensburgo muziejuje, pažymint 75-ąsias gimimo metines, buvo surengta didelė A. Kolde‘s tapybos paroda. Dailininkas mirė 1963 m. kovo 2 d. Flensburge, jo kūrybiniu palikimu rūpinasi dvi dukros.

A. Kolde dirbo aliejinės tapybos, akvarelės ir grafikos srityse, tapė peizažus, portretus, jo ekspresionistinė tapyba pasižymėjo sodriomis, giliomis spalvomis. Tarpukario vokiečių meno kritikai dažnai gretino A. Kolde‘s spalvinę gamą, apibendrintas, grubias formas su Emilio Nolde‘s tapyba. Ne vienas pastebėjo dailininko gebėjimą perteikti gyvūnų, ypatingai arklių, formas ir dinamiškas pozas.

Parodoje eksponuojami A. Kolde‘s litografiniai ciklai yra ne tik svarbūs jo kūrybinio palikimo kontekste. Kritikos jie vertinami kaip reikšmingas įnašas į vokiečių ir Europos XX a. pirmos pusės ekspresionistinę grafiką.

Du litografinius ciklus A. Kolde sukūrė apie 1920 m., tais pačiais metais jie buvo išleisti kaip litografijų aplankai Karaliaučiuje, „Ringverlag“ leidykloje. Ciklas „Keliaujantis Kristus“ išleistas trylikos egzempliorių tiražu, eksponuojami darbai yra iš antruoju numeriu pažymėto aplanko. Jį sudaro 12 nespalvotų litografijų. Žinomas paspalvintas akvarele ciklo variantas (jis publikuojamas 1993 m. leidinyje). Ciklas „O angelas stojo prie Dievo“ išleistas Karaliaučiuje 25 egzempliorių tiražu, ant plono kinietiško popieriaus. Parodoje eksponuojama 12 estampų iš aplanko, pažymėto Nr. 13, visą ciklą sudaro 20 litografinių lakštų.

Po 1945 m. abu ciklai buvo laikomi prarastais, kaip ir didžioji dalis ankstyvosios A. Kolde‘s kūrybos. Sėkmingai atrasti abu litografiniai aplankai buvo eksponuoti 1986 m. Ellingeno muziejuje (Vokietija) surengtoje A. Kolde‘s kūrybos parodoje. Verta paminėti, kad vieną iš jų, ciklo „Keliaujantis Kristus“ aplanką A. Kolde‘s dukros įsigijo iš dailininko Prano Domšaičio palikimo. Vėliau dailininko dukros pasirūpino, kad abu ciklai būtų išleisti iš naujo (Alexander Kolde. Lithographische Zyklen von 1920. Wandernder Christus. Und der Cherub steht vor Gott. – Husum, 1993).

Ciklas „Keliaujantis Kristus“ stebina tapybišku minkštumu, stipriais juodų dėmių ir išraiškingos linijos kontrastais. Kito ciklo pavadinimui autorius paėmė eilutę iš garsiosios Friedricho Schillerio „Odės džiaugsmui“ trečiojo posmo, o ekspresyvūs vaizdai yra palydimi paties dailininko tekstais. Religine tema sukurti A. Kolde‘s ciklai yra ryškus Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimų, asmeninių patirčių, išgyvento fizinio ir dvasinio skausmo, žlugusių vilčių atspindys. Sekdamas Kristaus kančios kelią (ciklas „Keliaujantis Kristus“) ir giliai atskleisdamas ją cikle „O angelas stojo prie Dievo“, dailininkas plėtoja egzistencinę žmogaus likimo, vienatvės ir brolybės temą, artimą ir suprantamą daugeliui. Tokių pačių išgyvenimų paveiktas, paveikslus religiniais motyvais pradėjo tapyti ir A. Kolde‘s amžininkas Pranas Domšaitis. Panašiu metu sukurtos pirmosios P. Domšaičio kompozicijos „Bėgimo į Egiptą“ tema, tapusios viso jo gyvenimo ir kūrybos leitmotyvu.

Tapytoją Praną Domšaitį (1880–1965) prisiminėme ne veltui. Abu dailininkai, tos pačios Karaliaučiaus meno akademijos auklėtiniai, buvo pažįstami. Antrajame trečiajame XX a. dešimtmetyje jiedu gana artimai bendravo, susitikdavo Karaliaučiuje ar Sembos pakrančių poilsiavietėse. Būtent iš Prano Domšaičio palikimo A. Kolde‘s dukros įsigijo prarastą „Keliaujančio Kristaus“ aplanką. Neatmetama, kad pats A. Kolde ir buvo P. Domšaičiui jį padovanojęs.

Viena iš A. Kolde‘s dukterų, Berta Kolde vaizdingai prisiminė ir aprašė nuotaikingas vasaras Rūsiuose (Rauschen, dab. Svetlogorskas, Kaliningrado sr.), kurias ji vadina „vaikystės rojumi“. Vaiko atmintyje įsirėžė viena karšta liepos diena, kurią jos šeima praleido pajūryje kartu su P. Domšaičiu ir jo žmona, dainininke Adelheide Armhold. Tingiai besiilsint jūros pakrantėje, Adelheide staiga pradėjo dainuoti, į linksmą chorą įsijungė visa kompanija. Tik P. Domšaitis nedalyvavo linksmybėse, nuošalyje toliau eskizavo bloknote. Prie dukters prisiminimų reprodukuota A. Kolde‘s aliejinė kompozicija „Vaikai, žaidžiantys pajūryje“, kuri gal būt ir užfiksavo vieną iš panašių, nerūpestingų dienų Sembos pusiasalio pakrantėse (Kolde Berta. Sommer in Rauschen. Das Ostpreußenblatt, 5. Juli 1986, p. 10).

K. Jokubavičienė

Reprodukuota iš:
Alexander Kolde. Lithographische Zyklen von 1920.
Wandernder Christus. Und der Cherub steht vor Gott. – Husum, 1993