„Amžinieji keleiviai“

Prano Domšaičio kūrybos paroda

2008  m. gegužės 17 d. – 2008 m. rugsėjo 1 d.
Atidarymas 2008  m. gegužės 17 d., 18.00 val.

• Parodos virtuali versija >

AKTUALIJA!

Tarptautinės muziejų dienos metu  (2008  m.  gegužės  18 d.) Prano Domšaičio galerijoje 12.00 ir 14.00 val.  Tarptautinės muziejų dienos proga parodoje „Amžinieji keleiviai“ rengiamos nemokamos ekskursijos „Prano Domšaičio kūrybos keliais“. Ekskursijas ves dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. Bus demonstruojamas Lietuvių fondo (JAV) sukurtas dokumentinis filmas „Aš visada kelyje“, skirtas Prano Domšaičio kūrybai.

Parodoje „Amžinieji keleiviai“ eksponuojami pasaulinio garso lietuvių tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio paveikslai, naujausia  Lietuvių fondo (JAV) dovana  Lietuvos dailės muziejui. Be jau 1989–2001 m. laikotarpyje perduotų 530 dailininko kūrinių, 2007 m. Lietuvių fondas  padovanojo muziejui  dar  135 dailininko paveikslus, sudarančius jo kūrybos „aukso fondą“.

Naujai gautų P. Domšaičio kūrinių parodas surengus Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, jie atkeliavo į Klaipėdą, Prano Domšaičio galeriją ir  pristatomi visuomenei parodoje „Amžinieji keleiviai”, kuri veiks iki rugsėjo 1 d.  Vėliau aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės ir piešiniai papildys nuolatinę dailininko kūrybos ekspoziciją.

Pasak tyrinėtojų,  P. Domšaitis sukūrė per devynis šimtus kūrinių; jų yra Vokietijos ir Pietų Afrikos muziejuose, galerijose, privačiose kolekcijose Europos, Afrikos, Australijos ir Amerikos žemynuose. Tačiau dailės istorijoje labai retas atvejis, kai vienoje vietoje  sukaupiama  didžioji menininko  kūrybos  palikimo dalis.

Pranas Domšaitis  gimė 1880 m. rugpjūčio 15 d., Kropynų kaime (Kropiens, dab. Gajevas, Kaliningrado sr.) ūkininkų šeimoje ir iki dvidešimt septynerių metų dirbo tėvų ūkyje. 1907-aisiais, gavęs žymaus vokiečių dailininko Makso Lybermano (Max Liebermann) rekomendaciją, įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją. Po studijų tobulinosi Loviso Korinto (Lovis Corinth) dirbtuvėje Berlyne. Pripažinimo Vokietijoje P. Domšaitis sulaukė, 1919 m. surengęs pirmąsias individualias parodas Berlyne ir Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija).

Trečiajame XX a. dešimtmetyje jis buvo garsus dailininkas Vokietijoje, peizažų ir religinių kompozicijų meistras, kurio  kūryboje ryškėjo ekspresionistinės tendencijos. Jis dalyvavo parodose Karaliaučiuje, Berlyne, kituose Vokietijos miestuose, įvairiose Europos šalyse kartu su garsiais to meto dailininkais modernistais Pauliumi Klė (Paul Klee), Emiliu Nolde (Emil Nolde), Oskaru Kokoška (Oskar Kokoschka) ir kt. Trečiojo reicho metais, jo, kaip ir kitų ekspresionistų kūryba buvo pripažinta  „degradavusia“, profesinė veikla uždrausta, o paveikslai išimti iš valstybinių Vokietijos muziejų ir eksponuoti  kilnojamoje „Išsigimusio meno“ (Entartete Kunst) parodoje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, P. Domšaitis pasitraukė į Austriją,  kur susitiko lietuvių dailininkus emigrantus Telesforą Valių, Paulių Augių ir su jais pirmą kartą dalyvavo emigrantų dailės parodose kaip lietuvių menininkas. 

1949 m. kartu su žmona, dainininke Adelheide Armhold išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Paskutinieji dailininko gyvenimo metai Keiptaune buvo itin produktyvūs. Gilūs, prasmingi  tuo metu sukurti paveikslai bibliniais motyvais, o „Bėgimo į Egiptą“ tema tapo viso dailininko gyvenimo ir kūrybos leitmotyvu. P. Domšaičio kūriniai sulaukė Pietų Afrikos meno kritikos pripažinimo, įvertinusios tapytojo gebėjimą sieti Europos modernizmo patirtį ir Afrikos meno  tradicijas.                 

P. Domšaitis buvo kūrėjas „iš Dievo malonės“, gyvenimo prasmę matęs kūryboje, o save  suvokęs tik kaip tarpininką, kuriam suteikta išskirtinė Apvaizdos malonė reikšti vaizdais giluminius, egzistencinius dalykus.

Menininkas, išaugintas  dviejų tautų – lietuvių ir vokiečių kultūrų, teigė: „Mano tapybos esmė yra magiškas realybės atsivėrimas – savybė, paveldėta iš tolimosios baltiškosios Tėvynės“.  XX a.  karų, suiručių blaškomas, gyvenimą baigdamas toli nuo Lietuvos, P. Domšaitis nepamiršo gimtinės, jos vaizdai inspiravo daugelio jo tapytų paveikslų temas, koloritą, kompoziciją.

Dailininkui mirus 1965 m. spalio 14 d., iškilo jo gausaus kūrybinio palikimo klausimas. 1980 m. Lietuvių fondas sudarė  Meno puoselėjimo komisiją, kuriai buvo pavesta rūpintis P. Domšaičio paveikslų įsigijimu. Pagal  dailininkų Adolfo Valeškos ir Romo Viesulo rekomendacijas Lietuvių fondas  1980–1981 m.  nupirko iš dailininko našlės per aštuonis šimtus kūrinių.  Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 530 kūriniai buvo perduoti Lietuvos dailės muziejui.  2001 m. liepos 26 d.  LDM padalinyje, Klaipėdos paveikslų galerijoje, buvo atidaryta nuolat veikianti P. Domšaičio kūrybos ekspozicija, o  2004 m. galerija pavadinta Prano Domšaičio vardu.

Didžioji dailininko kūrybos palikimo dalis liko neišsklaidyta JAV lietuvių bendruomenės pastangomis. Kad P. Domšaičio kūryba 1989–2001 m. sugrįžtų į  Lietuvą, rūpinosi ir nuoširdžiai dirbo Lietuvių fondo tarybos nariai: Algirdas Ostis, Kazys Ambrozaitis, Stasys Baras, Saulius Cyvas, Kęstutis Ječius, Vytautas Kamantas, Ferdinandas Kaunas, Vytenis Kirvelaitis, Povilas Kilius, Daina Kojelytė, Vaclovas Momkus, Vytas Narutis, Antanas Razma, Rūta Staniulienė,  Ramona Steponavičiūtė, Arvydas Tamulis, Jonas Valaitis.

Daugiausia pastangų, kad  P. Domšaičio paveikslai sugrįžtų į Lietuvą, padėjo dr. Gediminas Balukas (1922–2008). Dr. G. Balukas buvo ne tik vienu Lietuvių fondo steigėju, bet ir visą gyvenimą aktyviai dalyvavo jo veikloje,  buvo nuolat renkamas į fondo tarybą, 1967–1971 m. jai pirmininkavo, 1979–1983 m. buvo valdybos pirmininku. Nuo 1980-ųjų dr. G. Baluko, Lietuvių fondo įsteigtos Meno puoselėjimo komisijos pirmininko veikla glaudžiai siejosi su  nuosekliu  rūpesčiu dėl dailininko P. Domšaičio kūrybinio palikimo išsaugojimo. Šis rūpestis buvo ne tik visuomeninės  veiklos padiktuotas. Jis atskleidžia dr. G. Baluko asmeninį, nuoširdų susižavėjimą dailininko kūryba, tikėjimą jos neįkainojama verte.

LDM dėkoja visiems JAV lietuvių bendruomenės nariams, kurių rūpesčiu Lietuvoje turime vertingą P. Domšaičio kūrybos rinkinį.