„Alfa“. Vakaras, skirtas skulptoriui Lionginui Garlai (1948–1983) atminti

 

2008 m. balandžio 18 d., 17 val. LDM Prano Domšaičio galerijoje įvyks vakaras, skirtas skulptoriui Lionginui Garlai (1948–1983) atminti.

 

Šiemet L. Garlai būtų sukakę 60 metų. Jis buvo ne tik talentingas kūrėjas, bet ir puikus kolega, aktyvus Klaipėdos dailės gyvenimo dalyvis, aistringas keliautojas, tiesus ir atviras žmogus, draugų dažniausiai vadintas „Alfa”.

Vakare dalyvaus skulptoriaus artimieji, draugai, kolegos: Vida Kojelytė, Deiva Garlaitė, Algirdas Bosas, Saulius Bertulis, Simonas Donskovas, Povilas Gaidys, Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, Vaclovas Krutinis, Edvardas Malinauskas, Regimantas Midvikis,  Vytautas Paukštė, Cezaris Rimkus, Violeta Skirgailaitė, Juozas Vosylius.

 

Vakaro organizatoriai: LDS Klaipėdos skyrius ir LDM Prano Domšaičio galerija.

 

Dailininko biografija

Lionginas Garla gimė 1948 m. balandžio 19 d. Vilniuje. 1964–1967 m. mokėsi Vilniaus vaikų dailės mokykloje. 1973 m. baigęs skulptūros studijas LTSR valstybiniame dailės institute (dabar VDA), pagal paskyrimą atvyko į Klaipėdą, dirbo kūrybinį darbą „Dailės“ kombinate, trumpai mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (1974–1975).  Parodose L. Garla pradėjo dalyvauti  1974 m., o 1980 buvo priimtas į  Lietuvos dailininkų sąjungą. Uostamiestyje prabėgo dešimt skulptoriaus gyvenimo metų. Būdamas 35 metų,  pačiame kūrybinių jėgų pakilime, L. Garla žuvo autokatastrofoje Jugoslavijoje 1983 m. gegužės 12 d.

Svarbiausios L. Garlos kūrybos sritys buvo skulptūrinis portretas, dekoratyvinė, antkapinė skulptūra ir mažoji plastika. Jis sukūrė eilę kultūros ir meno veikėjų portretų, tarp jų  Vydūno, pirmojo Lietuvos jūrų kapitono L. Stulpino, Klaipėdos dramos teatro aktoriaus  A. Žadeikio, režisieriaus P. Gaidžio ir kt. Dalyvavo granito skulptūrų simpoziumuose Smiltynėje (1977, 1978, 1980), jo sukurtos dekoratyvinės kompozicijos ir šiandien puošia Klaipėdos skulptūrų parką.

 

Svarbesni L. Garlos kūriniai, skulptūros viešosiose erdvėse

Klaipėdos ir Debreceno miestų herbai. 1973. Bronza, 112 x 92. Klaipėda, archit. Stasys Prikockis.

Kapitono Liudviko  Stulpino portretas. 1974. Granitas, h 65. Klaipėda, Lietuvos jūrų muziejus.

Režisieriaus Povilo Gaidžio portretas. 1976. Gipsas, granitas, h 70. Klaipėdos dramos teatras.

Memorialinė lenta Simono Daukanto atminimui. 1976. Bronza, granitas, Ø 70. Klaipėda, archit. A. Banaitis.

Pradžia. 1977. Granitas, h 110. Klaipėdos skulptūrų parkas.

Kompasas „Vėjų rožė”. 1977. Bronza, granitas, Ø 226. Klaipėda, Lietuvos Jūrų muziejus, archit. Petras Lapė.

Banga. 1977. Marmuras, 98 x 95 x 20. Klaipėda, Lietuvos jūrų muziejus, archit. Petras Lapė.

Žiedas. 1978. Granitas, h 90. Klaipėda, skveras prie Biržos tilto.

Posūkis. 1978. Granitas, h 210. Klaipėdos skulptūrų parkas.

Kompozitorių biustai (J. S. Bacho, L. van Bethoveno, D. Šostakovičiaus, P. Čaikovskio, M. Glinkos, M. K. Čiurlionio, S. Šimkaus, J. Gruodžio). 1979. Marmuras, h 75. Klaipėda, buvęs LTSR filharmonijos Klaipėdos filialas, archit. Vytautas Trimonis, dabar saugomi KU MF.

Ruduo. 1980. Granitas, marmuras, h 92. Klaipėdos skulptūrų parkas.

Vydūno portretas. 1983. Marmuras, h 112. LDM.