Hiroaki Miyayama (Japonija) grafikos paroda „Pasakojimas apie Gendžį gėlių kalba“

 

Atidarymas 2008 m. balandžio 30 d., 17 val.

Veiks iki 2008 m. birželio 8 d.

Asagao. Estampas, 12 x 12. Vienintelė dama, kuri taip elegantiškai atmetė Gendžio  viliones, yra  Asagao-no-kimi. Asagao  reiškia  „pelėvirkštis-sukutis“

Edukacinė programa „Japonijos dailės tradicijos“ parodoje „Pasakojimas apie Gendžį gėlių kalbą“ >

Paroda – vienas iš II-osios grafikos bienalės „Now art now future. Esamasis laikas“ renginių. Bienalės organizatoriai:  Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras ir  Všį „Now Art Now Future“.

 

Hiroaki Miyayama, žymus Japonijos grafikas,  gimė 1955 m. Tokijuje, 1979 m. baigė Tokijaus Tsukuba universitetą. Personalinės H. Miyayama kūrybos parodos buvo surengtos ne tik Japonijoje, bet ir Taivanyje, JAV, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, jis dalyvavo daugelyje grupinių grafikos meno parodų visame pasaulyje.  Grafikas yra pelnęs nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, vadovauja grafikos studijai „Utsushi“,  yra Tarptautinės estampo mainų asociacijos „Printsaurus“ narys. H. Miyayama kuria spalvotus estampus originalia, beveik dvidešimt metų tobulinta autorine grafikos technika, o svarbiausia jo kūrybos tema yra gėlės ir augmenija.

 

LDM Prano Domšaičio galerijoje eksponuojamas garsiausias pastarųjų metų H. Miyayama  darbas –  55 kūrinių ciklas „Pasakojimas apie Gendžį gėlių kalba“ sukurtas pagal Heiano (dabartinis Kiotas) rūmų damos, intelektualės Murasaki Chikibu (apie 973 – apie 1014) „Pasakojimą apie Gendžį“ (Genji monogatari),  kuris laikomas ir pirmuoju romanu pasaulinėje literatūroje, ir pirmuoju psichologiniu literatūros kūriniu. Jame pasakojama apie pramanyto herojaus, princo Gendžio arba Spindulingojo Gendžio, jo vaikų ir vaikaičių gyvenimą. Romanas sudaro visumą, tačiau kiekvienas iš 54 skyrių yra ir savarankiškas pasakojimas (H. Miyayama  nurodo 55 dalis).

Vėlesniais laikais plito ir originalas, ir plačiajai publikai adaptuota versija. Kūrinys buvo labai populiarus, jo siužetai liaudyje būdavo perduodami iš lūpų į lūpas kaip pasakos ar mitai. Murasaki Chikibu siužetas, kupinas dramatiškų meilės nuotykių, įvykių ir tragiškų nusivylimų, domino ir vėlesnių laikų japonų rašytojus, o Gendžio žygius ir pergales  iliustravo vis naujos dailininkų kartos. Jau XII a. buvo sukurtas tapytas ritinėlis su Gendžio istorijos vaizdais. Tapyti ritinėliai ilgai buvo tik aristokratų privilegija, tačiau XVII a. Ede išplitusios pigios, spalvotų medžio raižinių technika atliktos iliustracijos pasiekė ir paprastus žmones. 

H. Miyayama  „Pasakojimas apie Gendžį gėlių kalba“ – tai dar viena interpretacija princo Gendžio tema, sukurta šiuolaikinio dailininko. 55-iuose įvairaus formato grafikos lakštuose Gendžio legenda atskleidžiama pasitelkiant gėlių ir augalijos motyvus bei žmogaus figūros fragmentus.  Nei viename lakšte nėra siužeto ar konkretaus pasakojimo – žiūrovas, gėrėdamasis  lakoniškais ir grakščiais  gėlių vaizdais, skaitydamas autoriaus paaiškinimus, spalvotų estampų nuotaikomis, motyvais, linijomis, spalvomis tarsi kuria savąją Gendžio istorijos versiją.

H. Miyayama  teigia: „Beveik tūkstantį metų, iki Edo (dab. Tokijas) laikotarpio pabaigos XIX amžiaus viduryje,  šis romanas darė įtaką visai Japonijos kultūrai. Mene  susiformavo gendži-ė (genji-e) tradicija,  jis  tapo vienu iš svarbių tapybos žanrų. Vos tik parašius romaną, buvo nutapytas ilgas ritinėlis  su 55 paveikslais visoms 55 romano dalims. Bėgant metams, nusistovėjo būdingiausi kiekvieno skyriaus vaizdai. Jie puošdavo įvairius daiktus  –  širmas,  vėduokles, nedidelius baldus, dėžutes ir kt., net smilkalus.

Tačiau pasibaigus Edo laikotarpiui, ši tradicija sunyko, nes žmonės galvojo, kad vakarų kultūra yra vertingesnė nei japonų. Pastaruoju metu daugelis japonų suvokia vietinių tradicijų svarbą,  ypač Gendžio legendos reikšmę. Ne vienas dailininkas bandė kurti vis naujus Gendžio vaizdinius. Tačiau iki šiol tik keletas iš jų buvo sėkmingi. Ką jūs manote apie mano Gendžį?“

 

LDM Prano Domšaičio galerijos informacija