Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt   DAILININKO MARINISTO ČESLOVO JANUŠO (1907–1993, JAV) KŪRINIŲ EKSPOZICIJA „PRIE BALTIJOS IR PRIE ATLANTO“ Anotacija Edukacinė programa Vakaras, skirtas dailininko kūrybai ANOTACIJA Česlovas Janušas. Vandenynas. Apie 1950–1960. Sauliaus Janušo depozitas. Nuolatinė Č. Janušo kūrybos ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ LDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia nuo 2011 m. balandžio 20 d. Joje pristatoma dailininko marinisto Česlovo Janušo tapybos darbų kolekcija (88 kūriniai), kurią 2010 m. pavasarį Lietuvos dailės muziejui dviems dešimtmečiams deponavo jo sūnus ir kolekcijos savininkas Saulius Janušas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tik gavus kolekciją, dalis jos buvo pristatyta LDM Radvilų rūmuose Vilniuje veikusioje išeivijos dailininkų kūrybos parodoje „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“. 2010 m. vasarą kolekcijos parodos bendru pavadinimu „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ surengtos Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose pajūryje – Gintaro muziejuje Palangoje ir Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje. Prano Domšaičio galerijoje eksponuojami Č. Janušo aliejinės tapybos darbai ir akvarelės, kuriuose užfiksuoti Lietuvos gamtos vaizdai – Baltijos jūra, pajūris, Aukštaitijos, Žemaitijos sodybos, laukai, kalvos, ežerai, Neries, Nemuno pakrantės ir Amerikos gamtovaizdžiai – nutapyti Long Ailende (Long Island, Niujorkas), Menkių kyšulyje (Cape Cod, Massachusetts) Masačusetso, Naujojo Hempšyro (New Hampshire), Konektikuto (Connecticut), Meino (Maine) ir kitose valstijose. Ši Č. Janušo kūrinių kolekcija sudaro palyginti kuklią gausaus dailininko kūrybinio palikimo dalį. Teigiama, kad Č. Janušas buvo sukūręs apie 3500 kūrinių, kurių dauguma šiandien yra privačiose kolekcijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, kitose šalyse. Mažiausiai Č. Janušo darbų iki šiol turėta Lietuvoje: po keletą Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, taip pat privačiose kolekcijose. S. Janušo LDM patikėta tėvo kūrinių kolekcija, aliejinės tapybos ir akvarelės kūriniai ženkliai papildo Lietuvos XX a. dailės panoramą. Tapytojas Česlovas Janušas (1907–1993) – vienas populiariausių lietuvių dailininkų marinistų prieškario Lietuvoje ir išeivijoje. Didesni ar mažesni vandens telkiniai lydėjo jį visą gyvenimą – vandens stichijos apžavėtas, didesniąją kūrybos dalį skyrė šiam patraukliam ir iš pirmo žvilgsnio paprastam, bet techniškai gana sudėtingam tapybos žanrui. Pasak dailininko, „Kodėl gi esu taip pamėgęs jūros vaizdus, kodėl ją vis piešiu? Tai lengviausia – kas nors pasakys, bet štai ką manau: jūrą piešti nori? Turi perskaityti daug knygų, turi turėti nuovoką apie vėją, vandenį, judesį, virpėjimą, mechanines jėgas, dar ir žinoti – kodėl gi bangos virsta, ir dar – stebėti pačią jūrą, mėnulį, mėnesienas, saulėlydžius...“ (Realistas ar abstraksistas? Draugas, 1972 02 12). Prigimtinio pastabumo aplinkai dailininkui niekada netrūko. Vaikystėje įkvėpė Juodoji jūra, prie kurios, Feodosijoje, dailininkas gimė. Feodosijoje vasarnamį turėjo garsus rusų marinistas Ivanas Aivazovskis, veikė jo paveikslų galerija. Ir po dailininko mirties į Feodosiją atvažiuodavo I. Aivazovskio mokiniai, kurie kopijuodavo meistro paveikslus. Dar vaiko pamatytos I. Aivazovskio marinos, menininkai, tapantys miesto gatvėse, paliko neblėstantį įspūdį visam gyvenimui. Prie Baltijos jūros Č. Janušas praleido paauglystę, mokslo metus. 1922 m. Janušų šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Telšiuose, Kražiuose, ilgesniam laikui apsistojo Palangoje. Česlovas mokėsi Palangoje, o 1926 m. baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją, kurioje tuo metu piešimą dėstė Klaipėdos krašto dailininkas Adomas Brakas. Jaunystėje Č. Janušas buvo vandens sporto entuziastas, jūrų skautas. Vėliau, tapęs dailininku, žiemą vasarą lankydavosi Palangoje, Klaipėdoje, tapė Baltijos jūrą, pakrantes, žvejų valtis. Baigęs gimnaziją ir dailininko A. Brako paskatintas, Č. Janušas įstojo į Kauno meno mokyklą. Studijų metais (1926–1931) jam dėstė puikūs dailininkai – Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, Jonas Šileika, Adomas Varnas ir kt. Su A. Žmuidzinavičiumi vėliau draugavo, kartu keliavo po Aukštaitiją, peizažams rinkdamiesi panašius motyvus. Baigęs mokyklą Č. Janušas buvo paskirtas mokytoju Pasvalio aukštesniojoje komercinėje mokykloje. Nors jam kaip mokytojui karinė tarnyba galėjo būti atidėta, savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo priešlėktuvinėje gynyboje. Po tarnybos kariuomenėje Č. Janušas grįžo prie pedagoginio darbo – mokytojavo Šiaulių ir Kauno gimnazijose, Kauno pirmojoje dailiųjų amatų mokykloje (1940 m. paskirtas jos direktoriumi). Nuo 1931 m. Č. Janušas pradėjo dalyvauti parodose, o jau 1939 metais Kaune buvo surengta pirmoji jo kūrybos paroda, kurioje eksponuota aliejinė tapyba ir akvarelės. Nemažai dailininkas nuveikė ir teatro dekoracijų srityje – Kauno meno mokykloje jam teko mokytis scenografijos pas Mstislavą Dobužinskį. Valstybės teatre Kaune dirbo su nedidelėmis pertraukomis apie dešimt metų. Ši patirtis pravertė ir vėliau, gyvenant pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dailininkas pasitraukė iš Lietuvos. Lietuvoje buvęs aktyviu dailės gyvenimo dalyviu, visur suspėjančiu, sugebančiu darbuotis įvairiose meno srityse, Č. Janušas ir karo pabėgėlių stovykloje Viurcburge (Vokietija) nenuleido rankų, rado galimybių praktinei veiklai ir kūrybai. 1945 m. Viurcburge kartu su dailininkais Vladu Vijeikiu, Povilu Kaupu (Kaufmanu), Povilu Osmolskiu įkūrė Dailiųjų amatų studiją. Prie studijos neužilgo atsirado ir medžio apdirbimo dirbtuvės. Lėkštės, servizai, dėžutės, dailininkų dekoruoti lietuviškais ornamentais, miestų herbais, Vytimi, kunigaikščių ir rašytojų portretais turėjo pasisekimą ir tarp lietuvių, ir tarp kitataučių. Vėliau studija ir dirbtuvės perkeltos į Švabijos Gmiundą. Č. Janušas kūrė dekoracijas lietuviškų kolektyvų pasirodymams, tapė paveikslus, dalyvavo tarptautinėse dailininkų emigrantų parodose; buvo tarp Pasaulio lietuvių dailininkų sąjungos įkūrėjų 1948 m. Švabijos Gmiunde. Prie Atlanto vandenyno dailininką atvedė pokario emigrantų keliai. 1950 m. Č. Janušas su žmona Veronika Janušiene, buvusia Valstybės teatro operos trupės choro dainininke ir paaugliu sūnumi Sauliumi išvyko iš Europos į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsistojo Niujorke. Pasak sūnaus, „tėvas buvo darbštus, valingas žmogus, nesiskundė emigranto dalia, aktyviai kibo į gyvenimą“. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, Č. Janušas gavo dailininko darbą „Eastman Kodak Company“ reklamų skyriuje, kuriame dirbo iki pensijos. Galėdamas kūrybai skirti tik laisvalaikį (dažniausiai ankstyvo ryto valandas iki darbo pradžios), neapleido tapybos, dalyvavo parodose ir jas organizavo – pirmiausia Niujorko lietuvių įsteigtame „Kultūros židinyje“. Teigiama, kad „Kultūros židinyje” Č. Janušas kasmet surengdavo po vieną parodą, kartais ir kelias. Nuotaikingus ir spalvingus paveikslus jo gerbėjai išpirkdavo dar išvakarėse, parodas kabinant, tad daug Č. Janušo kūrinių liko pas Niujorke gyvenančius lietuvius. Labiausiai pageidaujami buvę jūros vaizdai. Č. Janušo veiklos spektras buvo labai platus. Jis buvo ne tik tapytojas, bet ir scenografas, dekoratorius (prieškaryje kartu su Vladu Didžioku ir kt. dekoravo Įgulos bažnyčią Kaune, Šv. Jurgio bažnyčią Šiauliuose; tik atvykęs į JAV, prisidėjo prie šv. Kazimiero pranciškonų vienuolyno dekoravimo darbų, tautiniais motyvais išpuošė Apreiškimo parapijos salę, abu Niujorke. Yra parašęs straipsnių, parodų recenzijų. Visą laiką buvo aktyvus lietuvių išeivijos meninio ir visuomeninio gyvenimo dalyvis, Č. Janušas sėkmingai įsijungė ir į JAV dailės aplinką: dalyvavo amerikiečių dailininkų parodose, priklausė kelioms jų sąjungoms, pelnė reikšmingų apdovanojimų. Vykdamas į JAV, dailininkas galėjo pasiimti tik nedidelio formato kūrinius ir daug eskizų. Visi darbai, kuriuos matome nuolatinėje ekspozicijoje “Prie Baltijos ir prie Atlanto”, yra sukurti po 1950-ųjų. Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti iš atminties ar eskizų, yra Tėvynės prisiminimų atspindžiai. Amerikos gamtos vaizdai kartais stebėtinai “lietuviški”. Č. Janušą domino nauja aplinka, jis daug keliavo po valstijas kartu su Viljamu Vitkumi, Vytautu Kazimieru Jonynu, Povilu Puzinu, fiksuodamas naujos aplinkos vaizdus. Tapydamas Amerikos peizažus, sakydavo matąs lietuviško peizažo charakterį. Č. Janušas nuolat svajojo sugrįžti į Lietuvą: „Ieškodamas daugiau impulso, lietuviškos dvasios, nuotaikos, didesnio pastiprinimo, norėčiau nuvykti į Lietuvą, aplankyti gimines, artimuosius ir savo kolegas... Norėčiau įgyti naujos jėgos. Esu pasiryžęs likti lietuvių dailininku.“ Dailininkas mėgo tapyti įdomesnio apšvietimo ir įvairesnių nuotaikų galimybes atveriančius vakaro, ūkanotos dienos, žiemos, rudens peizažus, audringą ar prieš naktį nurimusią jūrą; rinkdavosi saulėlydžio saulėtekio, mėnesienos, mėnulio patekėjimo virš jūros momentus. Ypač akvarelės patraukia subtiliais spalviniais sąskambiais, skaidrumu ir, atrodo, akyse besikeičiančiu vaizdu. Prieškaryje Č. Janušas akvarelėms kartais naudodavo tamsesnių tapetų antrąją pusę – tai suteikdavo jūros vaizdams ypatingą gilumą ir atspalvį. Aliejines kompozcijas jis nutapydavo greitai, per dieną, tuo tarpu akvarelėms ruošdavosi ilgokai, piešdavo eskizus anglimi. Baltijos jūros, Atlanto vandenyno, didelių ir mažų Lietuvos upių, ųpelių, tvenkinių, pamiškėse prigludusių sodybų, plačių panoraminių laukų, nusėtų gubomis vaizduose Č. Janušas meistriškai perteikė lyrines nuotaikas, erdvės įspūdį, šviesos niuansus, faktūrų žaismą. Tapytojo kūriniuose vyrauja realistinis požiūris į natūrą, tačiau jie nestokoja idealizacijos, lyriškumo, romantiško atspalvio. Dailininkas teigė: „Nieko tikresnio mene iki šiol aš neradau, tik tiesą – realizme. Meninis realizmas atkyla į mus iš amžių, nėra miręs jisai ir mūsų dienom. Dailės meno kūrėjui realizmas teikia daug galimybių išreikšti tai, ką jis pats jaučia ir ką nori kitam pasakyti”. Šiandien sūnaus rūpestingai išsaugoti tėvo paveikslai eksponuojami prie Baltijos jūros, Klaipėdoje. Dvi nuolatinės galerijos ekspozicijos, kuriose matome tokius skirtingus kūrinius – Č. Janušo realistinius paveikslus ir Prano Domšaičio ekspresionistines kompozicijas – atskleidžia ir kūrėjų savitumą, ir XX a. lietuvių tapybos stilistinę įvairovę. Rinktinė literatūra XX a. lietuvių dailės istorija. 1900– 1940. T. II. Vilnius: Vaga, 1983, p, 44, 139–140, 192. Česlovo Janušo paroda Čikagoje. Dirva (Klivlendas), 1964 11 06. Įspūdinga dail. Č. Janušo tapybos paroda. Naujienos (Čikaga), 1964 11 11. Alseika, Vytautas. Realistas ar abstraktistas? Dail. Česlovo Janušo atviri pasisakymai apie save. Draugas (Čikaga), 1972 02 12. Rutkauskienė, Rima. Esu pasiryžęs likti lietuvių dailininku. Sukaktys: išeivijos dailininkui Česlovui Janušui – 100 metų. Literatūra ir menas, 2007 09 07. Česlovas Janušas grįžta į Lietuvą. Saulių Janušą kalbina Kristina Stančienė. Literatūra ir menas, 2010 03 05. Rutkauskienė, Rima. Vilniuje – Česlovo Janušo kūrinių paroda. Literatūra ir menas, 2010 04 09. Mikšionienė, Rūta. Tapytojo Č. Janušo sūnus įgyvendino tėvo svajonę. Lietuvos rytas, 2010 04 12. Jokubavičienė, Kristina. Klaipėdoje – Marinisto Čelovo Janušo kūrinių kolekcijos paroda. Literatūra ir menas, 2011 05 06. Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamų vaizdų. Parengė Kristina Jokubavičienė, LDM Prano Domšaičio galerija Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda Tel. 8 46 410 416 Mob. 8616 16550 El. p. domsaitis.galerija[at]zebra.lt