Romualdo Kuncos tapybos paroda

 

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda)

2008 m. rugpjūčio 12 d. – 2008 m. rugsėjo 4 d.

 

Trumpai apie parodą

Dailininkas ir jo kūryba

Žiemos vakaras. 1985	Natiurmortas. 1991	Aktoriaus Broniaus Gražio portretas. 2003
Vakaras Nidos prieplaukoje. 2004	Klaipėdos uostas.1962	Kaitri diena. 1988
Trumpai apie parodą Tapybos parodai Klaipėdoje LDM Prano Domšaičio galerijoje autorius atrinko paveikslus, sukurtus 1961–2007 m. laikotarpyje ir atspindinčius būdingus tapybos  žanrus, motyvus, atskleidžiančius jos įvairovę ir kitimą.   Peizažai, eksponuojami parodoje, siejasi su pajūriu, Klaipėda, Palanga.  Tai dar 1962–1963 m. nutapyti „Klaipėdos uostas“, „Klaipėdos senamiesčio kiemas“,  kiek vėlesni „Pavasaris Palangoje“ (1974), „Klaipėdos senamiestyje” (1974).  Peizažuose patraukia švelni, vibruojanti faktūra, potėpių žaismas, nuotaikų niuansai, jie yra gilaus  natūros stebėjimo  rezultatas. Greta gamtos vaizdų, dailininkas kuria ir urbanistinius peizažus, kuriuose ryškėja polinkis į stilizaciją, plokštuminę, tūrinę sandarą. Portretai – ne mažiau reikšminga R. Kuncos tapybos sritis. Kaip ir peizažuose, juose akcentuojamos kintančios būsenos, nuotaikos. Didesnė ar mažesnė stilizacija suteikia portretams savitumo. Keletas aktų („Aktas su paltu“, 1986, „Gulintis aktas“, 1999, „Žalsvas aktas“, 1986, „Kaitri diena“, 1988) atskleidžia  nuolatinį autoriaus tapybinės manieros kitimą. Stilizacija, formos geometrizavimas ryškėja ir dailininko natiurmortuose, kuriuose paprasti, kasdieniški daiktai pamatyti netikėtu rakursu. Dekoratyvūs, ekspresyvaus piešinio, sodrių spalvų R. Kuncos paveikslai yra tapę reikšminga  lietuvių tapybos klasikos dalimi.   Dailininkas ir jo kūryba Tapytojas Romualdas Kunca gimė 1935 m. kovo 10 d. Pakalniškiuose (Jurbarko r.). Vėliau gyveno Veliuonoje, tad pirmieji dailės impulsai sietini su Nemuno platybių panorama, panemunių gamta ir  dėdės Prano Paulausko (anksti miręs buvęs Kauno meno mokyklos auklėtinis) piešiniais. Baigęs Kauno vidurinę dailės mokyklą, R. Kunca įstojo į  Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), studijavo tapybą, kurią jam dėstė ir diplominiam darbui vadovavo Antanas Gudaitis. 1959 m. baigęs studijas, R. Kunca gavo paskyrimą į Klaipėdą, dirbo dailininku dekoratoriumi Klaipėdos prekybos valdyboje. Tuometinio „Švyturio“ kino teatro fojė 1964 m. buvo surengta jo pirmoji individuali paroda – tai buvo ir pirma vaizduojamosios dailės paroda pokarinėje Klaipėdoje. Ano meto ideologams įžvelgus kažkurio paveikslo kolorite trispalvės sąskambius, dailininkas buvo atleistas iš darbo. Tada, palikęs Klaipėdą, jis išvyko į Vilnių. 1965 m. R. Kunca pradėjo dirbti dėstytoju M. K. Čiurlionio vidurinėje mokykloje. Su uostamiesčiu ryšių nenutraukė – nuolat atvykdavo ir atvyksta į pajūrį, rasdamas čia pačius geriausius, širdžiai mielus gamtos motyvus. Tapytojas intensyviai kuria, nuolat dalyvauja parodose. Jo darbų turi įsigiję Lietuvos  muziejai, privatūs asmenys šalyje ir užsienyje. Pasak menotyrininkės dr. Nijolės Tumėnienės, visa R. Kuncos kūryba – tai dialogas su natūra. Liepos mėnesį Nidoje vykusios R. Kuncos retrospektyvinės tapybos parodos „Nidos etiudai“ buklete menotyrininkė rašo: „Daug kur ir daug ką tapė Romualdas Kunca beveik 50 savarankiško kūrybinio gyvenimo metų – Vilniuje, Klaipėdoje ir Nidoje. Kūrė peizažus, portretus ir natiurmortus. (...) Dailininkas atsiveria kaip geras koloristas ir pleneristas, einantis poimpresionistinės tapybos keliu. Jis sugeba poetiškai perteikti pilko dangaus atmosferą, pastebėti smėlio gelsvuose tonuose nepaprastai daug atspalvių, priversti mus žavėtis vandens švytėjimu kartais ne blogiau už prancūzų dailininką A. Marke“. Nuo 2004 m.  R. Kunca yra nuolatinis Nidos tapybos plenerų dalyvis, jo kūryba įvertinta plenero organizatorių įsteigta Hermanno Blode‘s premija.