LDM PRANO DOMŠAIČIO GALERIJOJE KLAIPĖDOJE ATIDAROMA PARODA „NIDA IR KURŠIŲ NERIJA – PRAEITIES TAPYBA“

2009 m. spalio 6 d. – lapkričio 6 d.

Carlo Knauffo paveikslo fragmentas

Vilniaus Goethe‘s institutas ir Lietuvos dailės muziejus spalio 6 d., antradienį, 18 val. kviečia į Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromą parodą „Nida ir Kuršių nerija – praeities tapyba“, kurioje eksponuojami kūriniai iš dr. Berndo Schimpke‘s (Hamburgas, Vokietija) kolekcijos. Parodos atidaryme dalyvaus kolekcininkas dr. Berndas Schimpke ir Vilniaus Goethe‘s instituto vadovė dr. Irmtraut Hubatsch.

Lietuvos dailės muziejaus ir Vilniaus Goethe‘s instituto bendradarbiavimas, pristatant visuomenei Vokietijos kultūrą ir meną jau tapo gražia tradicija. Ne viena Goethe‘s instituto organizuota paroda buvo surengta ir LDM padalinyje Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

2006 m. galerijoje eksponuota Elias Hassos fotografijų paroda, 2007 – paroda „Tilžės taika. Gyvenimas šiapus ir anapus Nemuno“. Vilniaus Goethe‘s institutas taip pat buvo vienas iš partnerių, rengiant Klaipėdoje tarptautinę parodą „Spalvos ir saulė! Dailininkų kolonijos prie jūros: Domburgas, Nida, Arenshopas“ (2007).

Dr. Berndas Schimpke (g. 1941 m.) jau nuo mokyklos laikų domėjosi menu. Baigęs chemijos studijas, jis daug keliavo, aplankydamas žymiausius meno muziejus JAV, Rusijoje ir Europoje, o iš kelionių visuomet parsiveždavo tapybos darbų. Kai jo profesinė veikla būdavo ilgiau susieta su kuria nors šalimi, miestu ar regionu (pvz. Norvegija, Maskva, Kuršių nerija), jis pradėdavo rinkti paveikslus iš tų vietų. Dr. B. Schimpke‘s kolekcijoje yra tapybos ir grafikos kūrinių iš Rusijos, Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Pirmą kartą Lietuvoje dr. B. Schimpke‘s kolekcijos dalis buvo eksponuota 2007 m. Nidoje. Kaip tikram kolekcininkui, daugelis jo turimų paveikslų kelia ypatingus jausmus. Dr. B. Schimpke mėgsta bendrauti su dailininkais ir diskutuoti apie meną, retkarčiais tapo – tai patvirtina ir parodoje eksponuojama jo sukurta akvarelė „Nida. Pagal Maksą Pechsteiną“.

Parodoje „Nida ir Kuršių nerija – praeities tapyba” eksponuojama didžioji dr. B. Schimpke‘s taip vadinamojo „Nidos rinkinio” dalis, 23 tapybos ir 6 grafikos darbai. Rinkinio pagrindą sudaro Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniai, ypatingai akcentuojama Carlo Knauffo (1893–1944), kuris ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Nidoje pasistatė vietinio stiliaus namą su dirbtuvėmis, mirė ir palaidotas Nidoje, tapyba.

Parodoje pristatomi ne tik žymūs menininkai Lovisas Corinthas (1858–1925), Maksas Pechsteinas (1881–1955), Juliusas Freymuthas (1881–1946), Karlas Eulensteinas (1892–1981), bet ir mažiau žinomi autoriai, Nidoje buvę retesniais svečiais. Verta paminėti Hermanno Dienzo (1891–1980), Josefo Adamo (1883– ?), Fritzo Kempe‘s (1898–1971) ir kitų dailininkų paveikslus. Naujausias įsigytas kolekcijos eksponatas – K. Eulensteino, Klaipėdoje gimusio ir Karaliaučiaus meno akademijoje studijavusio tapytojo, paveikslas. Pasak kolekcijos autoriaus, šiandien Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniai turi didžiulę paklausą, tačiau jų vis sunkiau rasti.

Parodoje vyrauja Kuršių nerijos kraštovaizdis, įspūdingos kopos, žvejų laivai mariose ar jūros pakrantėse. Unikali, nepaliesta civilizacijos Kuršių nerijos gamta – neaprėpiami marių ir jūros plotai iš abiejų pusiasalio pusių, ypatingas saulės spindulių žaismas ir atspindžiai nuo vandens – žavėjo visus dailininkus, sudarė puikias sąlygas plenerinei tapybai. Nida nuolat buvo vadinama ir tapytojų rojumi, ir stebuklų žeme. Ne mažiau įdomūs iš didmiesčių atvykusiems kūrėjams buvo Kuršių nerijos žvejų amatai, buitis, saviti, kitur nematyti laivai, kartais ramaus, kartais atšiauraus gyvenimo kasdienybė.

Kataloge, išleistame parodos Nidoje proga, dr. B. Schimpke rašo: „Šią dar nepilną ekspoziciją įkvėpė senosios Nidos kapinaitės su mediniais krikštais, man primenančiais Loviso Corintho paveikslą ir H. Blode’s viešbučio likimas. Viešbutis, iš kurio terasos atsivėrė nuostabus vaizdas į Kuršių marias, praėjusio amžiaus pradžioje buvo tapančios ir rašančios menininkų bendruomenės, „paukščių keliauninkų” iš toli ir arti, susitikimų vieta.”

Apie Nidos dailininkų koloniją

Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. XIX a. pabaigoje Nidoje pradėjo lankytis Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriai ir jų studentai. Pamažu atvykstančiųjų dailininkų ratas plėtėsi, jie apsistodavo 1867 m. Skruzdynėje įkurtame Hermanno Blode‘s viešbutyje, kuris tapo kolonijos centru. XX a. pirmojoje pusėje Nida buvo vokiečių dailininkų, intelektualų pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta; tapytojai, fotografai, rašytojai, aktoriai, kompozitoriai Kuršių nerijoje rado ramybės salą, kūrybinio įkvėpimo šaltinį. Menininkų globėjo H. Blode‘s viešbučio verandoje iki išnaktų buvo diskutuojama aktualiais meno klausimais, skambėjo poezija ir muzika.
Manoma, kad iki 1945 m. Nidoje kūrė per 200 dailininkų, pusė iš jų buvo kilusių iš Rytprūsių. Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos veiklą. H. Blode‘s viešbutyje sukaupta įspūdinga paveikslų kolekcija 1945 m. pradžioje buvo sunaikinta, pražuvo ir daugelio čia gyvenusių ir kūrusių dailininkų darbai. Išsaugoję sentimentus Kuršių nerijai ir po karo negalėdami čia atvykti, dailininkai kūrė prisiminimais paremtus paveikslus.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Nidos dailininkų kolonija buvo prikelta iš užmaršties, jos istoriją šiandien tyrinėja šalies dailėtyrininkai ir muziejininkai, bendradarbiaujant su Vokietijos muziejais ir privačiais asmenimis, rengiamos Kuršių nerijoje buvojusių menininkų kūrybos parodos.

Paroda „Nida ir Kuršių nerija – praeities tapyba“ Prano Domšaičio galerijoje veiks iki lapkričio 6 d.

Informaciją apie parodą teikia Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė (tel. 8 46 410 416; 8616 16550)

Lietuvos dailės muziejaus
Ryšių su visuomene centras