Adresas: Liepų g. 33, LT-92145, Klaipėda. Tel./faksas (8-46) 410416; tel. (8-46) 410412. El. paštas: domsaitis.galerija[at]zebra.lt   PARODA „DVI TAPYTOJOS IŠ SENOSIOS KLAIPĖDOS. ANA IR MARGARETĖ ZINHUBER”“ 2011 m. spalio 21 d. – gruodžio 4 d. Parodos anotacija Informacinis pranešimas 2011 m. lapkričio 6 d. 14 val. – sekmadienio popietė visai šeimai „Dvi tapytojos apie senąją Klaipėdą“ Edukacinė programa ANOTACIJA Ana Zinhuber. Molas prie Klaipėdos yra Peterio Brascho (Ilsede) nuosavybė Rytprūsių krašto muziejus Liuneburge gerai žinomas Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėtojams. Muziejus kaupia ir populiarina regiono istorinės praeities atminimą. Šešios nuolat veikiančios ekspozicijos skirtos Rytprūsių gamtai, istorijai, žemės ūkio ir pramonės vystymuisi, dailiesiems amatams, kultūros ir mokslo istorijai, tapybos ir grafikos raidai. Muziejaus dailės skyriuje sukaupta vertinga XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Rytprūsių dailės kolekcija. Ekspozicijoje išryškintos dvi temos: Karaliaučiaus meno akademija ir Nidos dailininkų kolonija, joje galima pamatyti ir vieną Prano Domšaičio paveikslą. Prano Domšaičio galerijos ir Rytprūsių krašto muziejaus kontaktai užsimezgė dar 2004 m. Paroda “Dvi tapytojos iš senosios Klaipėdos. Ana ir Margaretė Zinhuber” – jau trečioji Rytprūsių krašto muziejaus paroda mūsų galerijoje. 2006 m. muziejus pristatė parodą “Tapytojai Nidoje”, skirtą Nidos dailininkų kolonijai, 2009 – P. Domšaičio amžininko ir bičiulio, grafiko Aleksandro Kolde’s kūrybą. Iš Klaipėdos ir Klaipėdos krašto iki Antrojo pasaulinio karo kilusių dailininkų nėra daug. Po dailės studijų Karaliaučiaus meno akademijoje, viliojami krašto gamtos, kūrėjai į gimtinę grįždavo dažniausiai vasaromis, lankydavosi Nidos dailininkų kolonijoje. Tarp Kuršių nerijoje buvojusių ir kūrusių menininkų buvo ir seserys tapytojos Ana ir Margaretė Zinhuber. Apie Klaipėdoje gimusių tapytojų kūrybą iki šiol beveik nieko nežinojome. Ana Zinhuber (Anna Natalie Sinnhuber, 1864 Klaipėdoje – 1947 Berlyne) gimė pasiturinčio pirklio šeimoje. 1872–1880 lankė Aukšesniąją dukterų mokyklą Klaipėdoje (Städtische Höhere Töchterschule). Nuo 1880-ųjų mokėsi tapybos Karaliaučiuje pas peizažistą Fricą Dėglingą (Fritz Dägling), vėliau studijas tęsė Berlyne ir Miunchene. Kaip laisvai kurianti dailininkė gyveno Karaliaučiuje, o nuo 1908 m. – Berlyne, kūrė realistinius peizažus, privačiai mokė dailės. Margaretė Zinhuber (Margarethe Sinnhuber, 1876 Klaipėdoje – 1953 Berlyne) dailės mokėsi pas vyresniąją seserį, vėliau jos kartu dirbo bendroje ateljė Berlyne. Margaretė tapė, fotografavo, pagal užsakymus kopijuodavo senųjų meistrų paveikslus Berlyno muziejuose. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje realistinė Anos ir Margaretės Zinhuber tapyba nebedomino amžininkų. Po 1945 m. abi seserys gyveno vienišos, visų užmirštos. Dalis jų kūrybinio palikimo buvo prarasta, dalis išliko privačiuose rinkiniuose Vokietijoje. 2007 m. Rytprūsių krašto muziejus surinko pas kolekcininkus esančius A. ir M. Zinhuber kūrinius ir pristatė juos parodoje Liuneburge. Parodoje eksponuojami trisdešimt du Anos ir Margaretės Zinhuber iki 1940-ųjų sukurti aliejiniai paveikslai, akvarelės, piešiniai iš privačių rinkinių. Nors apie 1908 m. seserys persikėlė į Berlyną, vasaromis jos nuolat atvykdavo į Kuršių neriją, dalyvavo Nidos dailininkų kolonijos veikloje, lankydavosi Klaipėdoje. Apie tai byloja A. ir M. Zinhuber peizažai, kuriuose užfiksuoti Tomo Mano namelis Nidoje, bažnyčia Juodkrantėje, kiti Kuršių nerijos kampeliai. Palyginti gausu parodoje senosios Klaipėdos ir jos apylinkių – Kopgalio, Melnragės ir kt. vaizdų. Gimtojo miesto vaizdai seserų darbuose išliko nuo pirmųjų kūrinių iki prisiminimų paveikslų, sukurtų jau gyvenimo saulėlydyje. Abi seserys kūrė tradiciniu, realistiniu stiliumi. Kūriniams būdingas lyrizmas, jie nestokoja romantiško, kartais sentimentalaus atspalvio. Tai nuoširdi, gamtos grožį ir meilę jai deklaruojanti kūryba. Sudėtinga Klaipėdos krašto istorija nunešė užmarštin daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. Tuo labiau brangi kiekviena nauja pažintis su praeities vaizdais ir jų kūrėjais. Kristina Jokubavičienė