Paroda „Jonas Tatoris. Kūryba ir gyvenimas“   2008 m. lapkričio 21 d. – 2009 m. sausio 25 d.
Jono Totorio kūriniai. Kristinos Jokubavičienės nuotraukos
Paroda skirta  dr. J. Tatoriui (1925–2004), iškiliam mokslininkui, visuomenės veikėjui, menininkui atminti. Architektūros istorikas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras J. Tatoris buvo pirmuoju  Lietuvos dailės muziejaus  padalinio Klaipėdos paveikslų galerijos (dabar  – Prano Domšaičio galerija) vedėju (1973–1978). J. Tatoris gimė 1925 m. birželio 17 d. Medeikių kaime, Biržų rajone. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, vėliau – Kūno kultūros mokytojų kursus Kaune. 1945 m. įstojo į Vilniaus valstybinio dailės instituto Architektūros fakultetą, bet už antisovietinę pogrindžio veiklą 1946 m. buvo nuteistas ir ištremtas į Komijos ASSR (1946–1948, Uchta) ir Kazachijos SSR (1948–1956, Balchašas) lagerius, po to sekė tremtis Kazachijos SSR (Karaganda, Temir-Tau, Ak-Tasas). Grįžęs į Lietuvą, J. Tatoris gyveno Vilniuje, Druskininkuose, o 1958 m. atvyko į Klaipėdą. Dirbo mokytoju, statybininku, dailininku apipavidalintoju „Dailės“ ir „Vilnies“ kombinatuose, aktyviai darbavosi Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statybose. 1969–1971 m. dėstė meno istoriją Klaipėdos vaikų dailės mokykloje. 1971 m. baigęs neakivaizdines meno istorijos ir teorijos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute pradėjo dėstyti meno istoriją Klaipėdos vaizdinės agitacijos katedroje (dabar VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedra), 1998 m. jam buvo suteiktas docento vardas. Dirbdamas istoriku menotyrininku Paminklų restauravimo projektavimo instituto Klaipėdos skyriuje,  J. Tatoris daug nuveikė tyrinėdamas Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto, uostamiesčio architektūros paveldą bei istoriją, sukaupė vertingą archyvą. Parašė monografiją Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų (1994), paskelbė mokslinių straipsnių, buvo vienas iš aktyviausių Mažosios Lietuvos enciklopedijos autorių. Atkūrus nepriklausomybę, J. Tatoris buvo išrinktas pirmosios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos deputatu. Jis buvo aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos skyriaus narys. Už mokslinę veiklą tyrinėjant Klaipėdos architektūrinį bei istorinį paveldą 2002 m. jam buvo suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas. 2003 m. visą sukauptą turtingą mokslinį archyvą, biblioteką, dalį tapybos darbų J. Tatoris perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Nors akvarelių liejimą J. Tatoris, Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1976 m., laikė tik pomėgiu, jo kūrybinis palikimas daro įspūdį ne tik darbų gausa, bet ir meistriška akvarelės liejimo technika, subtiliu peizažo nuotaikų perteikimu. Parodoje Prano Domšaičio galerijoje eksponuojamos akvarelės iš J. Tatorio  kūrybinio palikimo, saugomo jo artimųjų, taip pat nuotraukos iš šeimos albumo ir LDM Prano Domšaičio galerijos archyvo. LDM Prano Domšaičio galerijos informacija