Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcijos paroda „Senoji Palanga“

2006 m. gegužės 12 d. – rugsėjo 30 d.

 

Palangos miesto mero Remigijaus Alvydo Kirstuko kalba, pasakyta atidarant parodą 2006 m. gegužės 12 d.

 

Gerbiamieji Palangos svečiai,

mieli Palangos bendruomenės nariai,

bičiuliai muziejininkai,

ponios ir ponai,

 

beveik prieš šimtmetį rašytoja Marija Pečkauskaitė prisiminimų apysaką „Sename dvare“  pradėjo tokia citata iš Getės „Fausto“: „Visa, ką laikas išdildo, simbolis vien“. Šiandien šia paroda didžiausio Lietuvos kurorto bendruomenė turi ypatingą galimybę atsigręžti į save, į šimtametę praeitį, senose fotografijose ir atvirukuose pamatydama vaizdus ir erdves, kurios jau yra tik simbolis. Simbolis, kurį turime branginti ir saugoti. Ir suprasti.

Sakoma, jog tai, kas kažkada buvo, įvyko, vienaip ar kitaip tęsiasi ir dabartyje, atgimsta mumyse, pasirodo mūsų prieštaringo laiko realybėje. Urbanistinis landšaftas žvelgiant iš laiko perspektyvos atrodo labai trapus, laikinas. Regis, tik šie grafų rūmai yra vienintelis šimtmečio ribą peržengęs Palangos pastatas, iš didikų rezidencijos tapęs pasaulinio dėmesio muziejumi, labiausiai garsinančiu mūsų miestą. O ir šie muziejaus rūmai taurių kultūrinės atminties puoselėtojų Henriko Grinevičiaus ir jo sūnaus Tado Grinevičiaus išsaugotose nuotraukose – dar be koplyčios ir balkono į rožyną atrodo kaip koks jaunuolis prieš didžiuosius gyvenimo darbus ir likimo išbandymus. Amžina šioje trapioje realybėje tik Baltijos jūra ir miestelio dangus.

Šios senosios fotografijos kaip ir Maironio žvilgsnis eilėraštyje nuo Birutės kalno į jūros ir dangaus tolumas šiandien mums labai simboliškos, kviečiančios matyti ne tik tai, kas dabartyje yra labai arti, kasdieniška, bet giliau, esmingiau, žvelgiant tarsi amžinybės požiūriu.

Labai džiaugiuos, kad modernaus mūsų kurorto vasaros sezoną pradedame gražiausiuose miesto rūmuose elegišku žvilgsniu į dingusią Palangą, į trapų ir efemerišką kaip meninis regėjimas jos pasaulį.

Ačiū Lietuvos dailės muziejaus darbuotojams Margaritai Matulytei, Sauliui Striuogaičiui, Vyteniui Bialopetravičiui, Vilijai Macienei ir visiems, kurie parengė šią parodą. Ačiū kolekcijos savininkui Tadui Grinevičiui, kad leidote neįkainojamą kultūros turtą pamatyti mums, palangiškiams, ir visiems, kurie 2006 metų vasarą atvyks į Palangą. Senoji Palanga šią vasarą tarsi iš naujo atgyja ir tampa mūsų laiko ir kultūros dabartimi. Tad laiminga valanda, kai praeities simbolis yra kartu ir prasmingas dabarties grožio ir prasmingumo ženklas.