Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
      Laiškams      
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Adresas: Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53501, (8-460) 51319. El. p. vilija.pgm@takas.lt Svetainė internete: http://www.pgm.lt 

2007 m. gegužės 11 d. – rugpjūčio 31 d.

Parodos eksponatai
 
Parodos eksponatas. Tiškevičių rūmai Palangoje. Litografija, publikuota žurnale Revue Horticole. 1906Tiškevičių rūmai Palangoje. Litografija, publikuota žurnale Revue Horticole. 19061 vitrina
 
1. Palangos parko projektas. 1899
Kraštovaizdis buvo kuriamas 1895–1899 m. Suformuota parko plano struktūra, pasodinti medžiai ir krūmai, pastatyti mažosios architektūros įrengimai. Parko planą parengė ir įgyvendino Édouardas François André (1840–1911) pagal vadinamąją maišyto stiliaus schemą – le style mixte – kai aplink rūmus driekiasi suformuotas parkas, o jį juosia natūralus miškas.
 
2. Tiškevičių rūmai Palangoje. Litografija, publikuota žurnale Revue Horticole. 1906
Grafų Tiškevičių rezidenciją Palangoje sukūrė du žymūs Europos architektai: rūmus – vokietis Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924), parką – prancūzas Édouardas François André (1840–1911). Felikso Tiškevičiaus užsakymu Palangos rūmų statybos projektą Franzas Schwechtenas pradėjo 1895 m. Ankstyviausi išlikę brėžiniai datuojami 1896 m. sausio – vasario mėn., o paskutiniai rekonstrukcijos planai rengti 1916 m. Architektas suprojektavo simetrišką dviaukštį U raidės formos pastatą su dviem trumpais šoniniais sparnais. Rūmų priekinis fasadas buvo nukreiptas į šiaurę.
 
3. Palangos miesto planas. XX a. pradžia
Kartu su rūmų statyba bei parko formavimu buvo kuriamas ir Palangos kurortas. Juozapas Tiškevičius pasirūpino, kad miestelis ateityje taptų šeimos vasaros rezidencija. Grafo sprendimas žmonai ir kiekvienam vaikui perduoti po žemės sklypą nulėmė tolesnį Palangos likimą. Savo sklypuose visi pasistatė vasarnamius ir kasmet suvažiuodavo į pajūrį atostogauti. Be vasarnamių, kuriuose gyveno patys, jie turėjo ir kitų namų, skirtų apsistoti pakviestiems svečiams, tad per kelerius metus Palanga tapo daugelio aristokratų šeimų susitikimo vieta. Daugėjo norinčių statyti vasarnamius ir juos nuomoti, o spaudoje atsirado skelbimai, kviečiantys vasarą ilsėtis Palangoje.
Tiškevičių rūmai plane pažymėti Nr. 25.
 
4. Rūmų rūsio planas (projektas neįgyvendintas). 1896 m. pradžia
Rytiniame rūmų rūsio sparne suprojektuoti keturi gyvenamieji kambariai bei laiptinė, vedanti į pirmą aukštą. Iš rytinio rūsio sparno koridoriumi patenkama į centrinę rūsio dalį, kurioje be gyvenamųjų kambarių dalis patalpų naudojamos kaip maisto saugyklos, taip pat numatyta vyninė, pirtis, virtuvė ir katilinė. Vakariniame rūmų rūsio sparne be poros gyvenamųjų kambarių planuota skalbykla.
 
5. Rūmų pirmo aukšto planas (projektas neįgyvendintas). 1896 m. pradžia
Rytinio rūmų sparno pirmo aukšto šiaurinėje pusėje suprojektuotas pono kambarys, pietinėje – miegamasis. Prie laiptinės įrengta vonia ir atskiras tualetas. Centrinės rūmų dalies pirmo aukšto šiaurinėje pusėje numatyta biliardinė, kabinetas ir vestibiulis, o pietinėje pusėje – ponios kambarys, salonas, žiemos sodas, terasa ir rūkomasis kambarys. Vakarinio rūmų sparno pirmo aukšto šiaurinėje dalyje planuotas bufetas, valgomasis ir pusryčių kambarys. Pietinėje pusėje – laiptinė.
 
6. Rūmų antro aukšto planas (projektas neįgyvendintas). 1896 m. pradžia
Rytinio rūmų sparno antrame aukšte suprojektuoti du vaikų kambariai. Vienas jų – šiaurinėje rūmų dalyje – žaidimų, antras – pietinėje rūmų dalyje – miegamasis. Prie laiptinės, vedančios į pirmo aukšto patalpas, numatyta įrengti vonią ir atskirą tualetą. Centrinės rūmų dalies antro aukšto šiaurinėje pusėje suprojektuoti du svečių kambariai, o pietinėje pusėje – šokių salė bei prieškambaris. Vakarinio rūmų sparno antrame aukšte numatyti dar du svečių kambariai, pietinėje pusėje – vonia su tualetu bei laiptinė.
 
2 vitrina
 
1. Rūmų skersinis pjūvis. 1896 m. vasario 1 d.
Vidaus patalpų išdėstymo projekte architektas stengėsi kuo optimaliau išnaudoti dienos šviesą. Langus į šiaurę jo projekte turėjo tik holas, laiptinės ir vonios kambariai. Visų kitų patalpų langai nukreipti į rytus, pietus arba vakarus. Spręsdamas natūralaus apšvietimo klausimą, architektas holą suprojektavo per du aukštus, su dviem eilėmis langų, nepaisydamas, kad tai gana nepraktiška, nes tokią didelę erdvę buvo sunku apšildyti.
 
2. Felikso Tiškevičiaus kabinetas. Fotografas nežinomas. XX a. I pusė
 
3. Rūmų išilginis pjūvis. 1896 m. vasario 1 d.
Korpuso viduriu išilgai viso pastato numatytas koridorius, apšviečiamas natūralia šviesa, krentančia pro stoglangį.
 
4. Rūmų rūsio planas. 1896 m. vasario 1 d.
Rūsyje suplanuota įrengti ūkines patalpas, gyvenamuosius kambarius tarnams, skalbyklą ir maisto atsargų podėlius, o vakariniame sparne – kelių patalpų virtuvę su liftu, pakeliančiu maistą į pirmo aukšto valgomąjį.
 
5. Rūmų pirmo aukšto planas. 1896 m. vasario 1 d.
Pirmo aukšto centrinė šiaurinė dalis buvo skirta holui, kylančiam per du aukštus, su paradiniais laiptais iš dešinės pusės. Centre suprojektuotas salonas, dešinėje – gyvenamasis kambarys, toliau – valgomasis, bufetas ir tarno kambarys, į kairę nuo salono – buduaras, toliau –šeimininkų miegamasis, o rytiniame sparne – vaikų kambariai. Į kairę nuo holo, priešais miegamąjį, numatyti vonios kambariai. Planuota, kad į antrą aukštą be paradinių laiptų būtų galima užlipti dar dvejais tarnų laiptais, esančiais šoniniuose sparnuose.
 
6. Rūmų antro aukšto planas. 1896 m. vasario 1 d.
Antrame aukšte – pagrindiniame korpuse ir sparnuose – suprojektuota keturiolika kambarių vaikams ir svečiams, taip pat vonios kambariai.
 
3 vitrina
 
1. Rūmų pirmo aukšto planas su detaliu patalpų aprašymu. 1896 m. kovo 13 d.
Patalpų numeracija: 1. Holas, 2. Koridorius, 3. Tarno kambarys, 4. Bufetas, 5. Veranda, 6. Valgomasis, 7. Gyvenamasis kambarys, 8. Salonas, 9. Buduaras, 10. Miegamasis, 11. Vaikų kambarys, 12. Vaikų kambarys, 13. Paskirtis neįvardyta, 14. Paskirtis neįvardyta, 15. Koridorius, 16. Tualetas, 17. Koridorius, 18. Moterų tualetas, 19. Vonios kambarys.
 
2. Sofija Tiškevičienė su anūkais hole. Fotografas nežinomas. XX a. pradžia
 
3. Rūmų pirmo aukšto planas su detaliu patalpų aprašymu. 1896 m. kovo 20 d.
Patalpų numeracija: 1. Holas, 2. Koridorius, 3. Tarno kambarys, 4. Bufetas, 5. Žiemos sodas, 6. Valgomasis, 7. Gyvenamasis kambarys, 8. Salonas, 9. Buduaras su sieninėmis durimis, 10. Miegamasis, 11. Vaikų kambarys, 12. Vaikų kambarys, 13. Žindyvės kambarys, 14. Paskirtis neįvardyta, 15. Laiptinė, 16. Tualetas, 17. Koridorius, 18. Moterų tualetas, 19. Vonios kambarys.
 
4. Rūmų pirmo aukšto planas su detaliu patalpų aprašymu. 1896 m. kovo 13 d.
 
5. Rūmų pirmo aukšto planas su siūlomais grindų pavyzdžiais. 1896 m. vasario 1 d.
 
6. Rūmų antro aukšto planas su pažymėtomis vandens tiekimo, ventiliacijos, šildymo sistemomis. 1896 m. kovo 13 d.
Rūmai buvo aprūpinti visais tų laikų naujausiais techniniais įrenginiais, kuriuos projektavo Hermannas Liebau iš Magdeburgo. Vonios kambariuose numatyta kanalizacija, aprūpinimas šaltu ir karštu vandeniu, kambariuose – centrinis šildymas, krosnys, salone ir hole – židiniai, kuriems skirta daugiau dekoratyvinė, o ne šildymo funkcija.
 
4 vitrina
 
1. Rūmų holo rytinės sienos interjero brėžinys. 1896 m. birželio 29 d.
 
2. Rūmų holo interjeras. Fotografas nežinomas. XX a. I pusė
 
3. Rūmų holo vakarinės sienos interjero brėžinys. Nedatuotas
 
4. Rūmų holo šiaurinės sienos interjero brėžinys. Nedatuotas
 
5. Rūmų laiptų turėklų brėžinys. Nedatuotas
 
6. Rūmų holo pietinės sienos interjero brėžinys. Nedatuotas
Pagrindinio holo ir paradinės laiptinės dekoras artimas neoklasicistiniam stiliui. Pirmame aukšte dvi kolonos įrėmina įėjimą į laiptus ir kartu laiko galeriją, jungiančią koridorius ir kambarius. Holo sienos padengtos plokštėmis su lipdiniais, antrame aukšte veidrodžiai sustiprina šviesą, sklindančią iš šiaurinės pusės.
 
5 vitrina
 
1. Rūmų salono interjero dekoravimo eskizas. Nedatuotas
 
2. Rūmų salono interjeras. Fotografas nežinomas. XX a. I pusė
 
3. Rūmų salono šiaurinės sienos interjero brėžinys. Nedatuotas
 
4. Rūmų židinio brėžinys. 1896 m. spalio 5 d.
 
5. Rūmų salono interjero brėžinys. 1897 m. vasario 17 d.
 
6. Rūmų salono veidrodžio virš židinio eskizas. 1897 m. kovo 20 d.
Pirmojo statybų sezono metu, 1896 m., rūmai buvo pastatyti iki pat stogo, o antras sezonas buvo skirtas apdailai ir dekoravimui. Interjeras suprojektuotas pagal populiarią XIX a. pabaigos schemą, akcentuojant neorokoko stilių.
 
6 vitrina
1. Rūmų terasų planas. Nedatuotas
Terasa atitraukta nuo rūmų sienų, o tai leido dienos šviesai patekti į rūsyje esančias patalpas, taip pat įrengti įėjimus į jas. Privažiavimai įrengti iš rūmų šonų.
 
2. Rūmų su terasos fasadu iš šiaurinės pusės brėžinys. 1897 m. rugpjūčio 20 d.
 
3. Rūmų šiaurinės pusės baliustrados brėžinys. 1897 m. rugsėjo 3 d.
Iš priekio terasą juosia galinga atraminė siena, išgaubta per vidurį, su vėduokle išsiskleidžiančiais dvejais laiptais ir niša su sfinkso skulptūra centre.
 
4. Rūmų šiaurinės pusės terasos žibinto brėžinys. 1900 m. balandžio 20 d.
 
5. Rūmų terasos fragmentai. Atvirukai. XX a. 3–4 dešimtmečiai
 
6. Rūmų baliustrados vazų brėžinys. 1900 m. balandžio 19 d.
 
7 vitrina
 
1. Tiškevičių rūmų priekinis fasadas (be koplyčios). Atvirukas. Išleido Paulina Mongirdaitė. XX a. pradžia
Tai neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso bruožų. Fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais.
 
2. Vakarinio rūmų fasado kartušo brėžinys. 1896 m. kovo 30 d. / 1896 m. liepos 3 d.
Fasadą vainikavo kartušas su Tiškevičių Lelivos ir Korzbok Łąckių herbais. Mažesni kartušai su Tiškevičių herbais puošė šoninius fasadus.
 
3. Tiškevičių rūmai. Šoninis fasadas su veranda ir be koplyčios, galinis – be terasos. Atvirukas. Išleido Paulina Mongirdaitė. XX a. pradžia
 
4. Rūmų balkono iš pietinės pusės brėžiniai ir jungties su kitomis patalpomis planas. 1907 m. balandžio 30 d.
 
5. Rūmų verandos pirmame vakarinio fasado aukšte brėžinys. 1907 m. lapkričio 15 d.
 
6. Rūmų balkono iš pietinės pusės brėžinys. 1907 m. gruodžio 2 d.
 
8 vitrina
 
1. Rūmų koplyčios iš šiaurinės pusės brėžinys. Nedatuotas
 
2. Tiškevičių rūmų priekinis fasadas su koplyčia. Koplyčia iš šiaurės vakarų.
Atvirukai. XX a. I pusė
 
3. Rūmų koplyčios iš šiaurinės pusės brėžinys bei koplyčios ir rūmų jungimo planas. 1907 m. balandis
 
4. Rūmų koplyčios iš šiaurinės pusės brėžinys. Koplyčios ir rūmų jungimo planas. Skersinis koplyčios įėjimo pjūvis. 1907 m. balandis
 
5. Rūmų koplyčios altorius. Fotografas nežinomas. XX a. I pusė
 
6. Rūmų koplyčios su stogo konstrukcija brėžinys. Koplyčios ir rūmų jungimo planas. Koplyčios įėjimo brėžinys. Koplyčios interjero brėžinys. 1907 m. rugpjūčio 10 d.
1907 m. Palangoje buvo pašventinta nauja bažnyčia, pastatyta vietoje senosios medinės. Statybai ir įrengimui didžiąją dalį lėšų skyrė Feliksas ir Antanina Tiškevičiai, tačiau jų netenkino, kad bažnyčia tolokai nuo rūmų, todėl nutarta pastatyti koplyčią. Ji buvo suprojektuota prie vakarinio šoninio rūmų fasado, pailginus toje pusėje buvusią verandą, kuri po rekonstrukcijos turėjo sujungti valgomąjį su koplyčia. Koplyčiai Franzas Schwechtenas suteikė kupolu dengto aštuoniakampio formą, su nedidele pusskliaučio formos apside iš vakarų pusės.
 
9 vitrina
 
1. Rūmų šiaurinio fasado brėžinys (projektas neįgyvendintas). 1916 m. liepos 25 d.
 
2. Tiškevičių rūmai iš paukščio skrydžio. Fotografas nežinomas. XX a. I pusė
 
3. Rūmų pietinio fasado brėžinys (projektas neįgyvendintas). 1916 m. liepos 25 d.
 
4. Rūmų rytinio ir vakarinio fasado brėžinys (projektas neįgyvendintas). 1916 m. liepos 25 d.
 
5. Rūmų palėpės planas (projektas neįgyvendintas). 1916 m. liepos 25 d.
 
6. Rūmų palėpės brėžinys (projektas neįgyvendintas). 1916 m. gegužė
1916 m. Tiškevičiai nutarė iš dalies rekonstruoti rūmus – palėpėje įrengti svečių kambarius. Franzui Schwechtenui buvo užsakytas naujo, gerokai aukštesnio mansardinio stogo ir kambarių išplanavimo projektas. Pagal jį palėpėje turėjo būti įrengti devyni svečių kambariai, išdėstyti rytinėje, pietinėje ir vakarinėje dalyse, o pagalbinės patalpos numatytos ten, kur nebuvo natūralaus apšvietimo. Architektas įvykdė užsakymą, tačiau šie projektai taip ir nebuvo įgyvendinti.

 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2011.10.07