|
|
|
Adresas:
Vytauto g. 17, LT-00101, Palanga. Tel.: (8-460) 53501,
(8-460) 51319. Svetainė internete:
http://www.pgm.lt
LDM Palangos gintaro muziejaus ilgalaikė
paroda
GRAFAI
TIŠKEVIČIAI PALANGOJE |
|
Grafai
Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Palangos kurorto sukūrimas
 |
|
Palangos grafai Sofija
ir Juozapas Tiškevičiai. KM GEK 17140 |
Palangos pajūriu pirmasis susidomėjo Juozapo
sūnus Mykolas Tiškevičius (17611839). Vėliau Palangą valdė
jo sūnus, Vokės ir Valažino dvarininkas Juozapas Tiškevičius
(18051844). Jam mirus, pajūrio valdos šeimininku tapo
jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius (18351891). Su juo
susijęs Palangos kurorto atsiradimas:
šalia dvaro, kairiajame
Rąžės krante, 18771880 m. pastatė Kurhauzą, kelias vilas,
įrengė maudyklas, 18841888 m. pastatė prieplauką su 630 m
ilgio jūros tiltu. Vilmiškėje atidarė plytinę. Iš Palangos į
Liepoją grafo garlaivis Phoenix (Feniksas) plukdė plytas
ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos vasarotojus ir
maisto produktus. |
 |
|
Feliksas ir Antanina
Tiškevičiai su kūdikiu Palangos rūmų vestibiulyje.
Fotografė Paulina Mongirdaitė. Palanga, XX a. pr. KM
GEK 17160 |
Grafai
Feliksas ir Antanina Tiškevičiai. Naujosios rezidencijos
sukūrimas
Grafų Tiškevičių rezidenciją Palangoje sukūrė
du žymūs Europoje architektai: rūmus vokietis Francas
Heinrichas Švechtenas (18411924) ir parką prancūzas
Eduardas Fransua Andrė (18401911). Palangos rūmai pastatyti
1897 m. Architektas suprojektavo simetrišką dviaukštį U
raidės formos su dviem trumpais šoniniais sparnais pastatą,
kurio priekinis fasadas atsiveria į šiaurę.
Parko kraštovaizdis sukurtas 18951899 m.
Buvo suformuota parko plano struktūra, pasodinti medžiai ir
krūmai, pastatyti mažosios architektūros įrengimai. Parko
planą parengė ir įgyvendino tėvas ir sūnus Eduardas ir Renė
Andrė pagal vadinamąją maišyto stiliaus schemą le style
mixte kai aplink rūmus driekiasi suformuotas parkas, o
jį juosia miškas.
|
|
Grafų vasaros
Palangoje
 |
|
Vaikai Tiškevičių
parke, XX a. pr. KM GEK 19390-13 |
 |
|
Tiškevičių giminės ir
draugų susibūrimas. KM GEK 17170 2 |
- Išlikę
nuotraukos, brėžiniai, dailės kūriniai atskleidžia
aristokratų kultūrinės aplinkos grožį. Palangos Tiškevičių
rezidencija ir ją supantis parkas yra Europos kultūros
pavyzdys, kuriame darniai susisieja didingas rūmų pastatas
ir jame sukauptos meno vertybės, rūmų gyvenimas ir
puoselėjamos mecenavimo tradicijos, gamtinė aplinka su
didžiųjų ir mažųjų parterių erdvėmis, terasų, tvenkinių,
rožynų, alėjų, begalinių takų, pavėsinių ir grotos
unikalia estetika. Rūmų meninę aplinką XX a. pr. yra
atspindėjęs poetas Maironis poemoje Znad Biruty (Nuo
Birutės kalno), šiais spektaklių aprašymais:
- Į vakarą
rūmai a giorno nušvinta,
- Atvyra
plačiai įėjimas į salę,
- Pjesikė
svetainėje bus suvaidinta [...].
- O rūmuose
teatras. Ten orios matronos
- Susėdo su
dukrom, skaisčiom tarsi rožės. [...].
- Koncertas
šis rūmuos su herbais ant sienų,
- Po salės
žibintais luomas rinktinis [...].
 |
 |
 |
|
Tiškevičių dvare
Palangoje. KM GEK 19390 25 |
Tiškevičių dvare
Palangoje. KM GEK 17281 17 |
Tiškevičių dvare
Palangoje. KM GEK 19390 26 |
|
|
Grafų
Tiškevičių Palangos kurorto plėtros projektai
Grafai Tiškevičiai senajame žvejų miestelyje
prie Baltijos jūros įkūrė europinės vertės aristokratišką
rezidenciją ir išplėtojo Palangos kurortą, garsėjusį
vertingais kultūros paminklais, įspūdinga gamta, prabangiu
Kurhauzu, puošniomis vilomis, neogotikine bažnyčia, jūros
tiltu ir romantiškais pasivaikščiojimų takais. Nors ne visi
pajūrio gydyklos projektai buvo įgyvendinti, tačiau išlikę
Palangos statiniai liudija apie vieną didingiausių ir
originaliausių Lietuvos pajūrio planuotų kurortų.
Parodą remia AB Lietuvos dujos
http://www.dujos.lt/lt.php
|
|
|
 |
 |
 |
|
Palangos grafas Juozapas
Tiškevičius. KM GEK 17141 |
Sofija Tiškevičienė. KM GEK 20106 |
Iš kairės: Alfredas ir Antanina
Tiškevičiai. 1920. Fotografas nežinomas. KM GEK 7281-18 |
|
 |
 |
 |
|
Palangos grafų
Tiškevičių dukros Marija ir Elena Klotilda su draugėmis KM GEK
17159 |
Sofija Tiškevičienė (~18391919)
su anūkais rūmų vestibiulyje. Fotografė Paulina Mongirdaitė.
Palanga, 1907. KM GEK 17171-3 |
Antanina Sofija Loncka-Koržbok.
Fotografas Adele Perlamutter. Viena, apie 1890. KM GEK17162 |
Ekspozicijos sampratos
autoriai:
Romualdas Budrys
- Saulius Striuogaitis
-
-
Ekspozicija
parengta pagal
- Romualdo Budrio, Juliaus
Kanarsko tekstų publikacijas
|
|
|