|
Lietuvos
dailės muziejus / Museo dArte della Lituania
Italijos ambasada / Ambasciata dItalia
Italų kultūros institutas / Istituto
italiano di cultura di Vilnius
Paroda
/ Mostra
SALVE,
ITALIA!
XIX amžiaus
Italijos fotografijos / Fotografie italiane dell'800
Virtuali
paroda SALVE, ITALIA!. III dalis
Venecija
I
dalis II dalis IV
dalis V dalis VI
dalis VII dalis VIII
dalis IX dalis
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Didysis kanalas
Venezia.
Canal Grande
Apie
/ ca. 1860, albuminas / albumina
Tai
pagrindinė miesto vandens gatvė. S formos kanalas
yra 3800 m ilgio, nuo 30 iki 70 m pločio, apie 5 m gylio.
Nuo XII a. jo krantinėje kūrėsi Venecijos didikai,
statydindami prabangius rūmus.
9,6x12,4,
16x19,8 cm
LDM,
Fi-1710
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Aukso rūmai
Venezia.
Ca dOro
Apie
/ ca. 1860, albuminas / albumina
Venecijos
gotikos perlas pastatytas apie 1440 m. pagal architektų
Matteo Raverti (minim. 1398-mirė 1436), Giovanni Buon
(1360-1442) ir jo sūnaus Bartolomeo Buon (m. 1464)
projektą. Nuo XIX a. pab. namas priklausė baronui Giorgio
Franchetti, kuris 1916 m. rūmus ir dailės kūrinių
kolekciją padovanojo valstybei, įkūrusiai Franchetti
galeriją.
9,7x12,5,
16,3x21,3 cm
LDM,
Fi-1711
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Dožų rūmai
Venezia.
Palazzo Ducale
Apie
/ ca. 1860, albuminas / albumina
Rūmai,
statyti IX-XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos
architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos
VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir
pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba,
Senatas, Sinjorija, kolegija.
9,7x12,6,
16,2x21,3 cm
LDM,
Fi-1712
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecijos
panorama
Veduta
di Venezia
Apie
/ ca. 1860, albuminas / albumina
Venecijos
lagūnos salose gyvenvietės pradėjo kurtis V a. pr. Kr.,
VII a. pab. sudarė dožų vadovaujamą kunigaikštystę.
Miestas įsikūrė IX a. pr. Rialto saloje ir tapo turtingos
patricijų ir pirklių respublikos centru. XV-XVI a. -
Renesanso kultūros centras.
17,6x23,7,
28,9x37,6 cm
LDM,
Fi-1834
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Šv. Morkaus bazilika ir varpinė
Venezia.
Basilica e Campanile di San Marco
1870-1880,
albuminas / albumina
Bazilika
pastatyta 1063-1071 m. senosios Šv. Morkaus bažnyčios
vietoje. Tačiau dar šešis šimtmečius ji buvo tobulinama
bei puošiama. Architektūros paminklas jungia Rytų ir
Vakarų kultūras, jame ryškūs bizantinis ir gotikos
stiliai. Visas bazilikos ansamblis išreiškia Venecijos
respublikos triumfo idėją.
Varpinė
pradėta statyti 888 m., baigta 1511 m. Dėl gamtinių
sąlygų bei nekokybiškų mūro darbų bokštas 1902 m.
sugriuvo. 1912 m. atstatyta varpinė yra aukščiausias
statinys (98,6 m) Venecijoje.
18x23,8,
28,8x37,6 cm
LDM,
Fi-1899
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Šv. Morkaus bazilika
Venezia.
Basilica di San Marco
1870-1880,
albuminas / albumina
Bazilika
pastatyta 1063-1071 m. senosios Šv. Morkaus bažnyčios
vietoje. Tačiau dar šešis šimtmečius ji buvo tobulinama
bei puošiama. Architektūros paminklas jungia Rytų ir
Vakarų kultūras, jame ryškūs bizantinis ir gotikos
stiliai. Visas bazilikos ansamblis išreiškia Venecijos
respublikos triumfo idėją.
17,8x23,2,
28,9x37,5 cm
LDM,
Fi-1900
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Šv. Morkaus aikštė
Venezia.
Piazza di San Marco
1870-1880,
albuminas / albumina
Tai
istorinis miesto centras su Šv. Morkaus bazilika ir
varpine, Dožų rūmais, Senaisiais ir Naujaisiais
Prokuracijų rūmais, Šv. Morkaus biblioteka. Aikštė
pavadinta miesto globėjo šv. Morkaus vardu. Pagal
legendą, grįžtantį iš Akvilėjos šv. Morkų užklupo
audra ir jis apsistojo vienoje iš Venecijos lagūnos salų.
Sapne šventajam apsireiškė angelas, pranešęs žinią,
kad čia jis atgaus ramybę. Šv. Morkus buvo palaidotas
Aleksandrijoje, tačiau du venecijiečiai pirkliai 828 m.
slapta pervežė palaikus į Veneciją, kur per kelerius
metus naujam miesto šventajam buvo pastatyta bažnyčia.
17,3x23,9,
28,9x37,7 cm
LDM,
Fi-1918
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Dožų rūmai Schiavoni krantinėje
Venezia.
Palazzo Ducale sulla Riva degli Schiavoni
1870-1880,
albuminas / albumina
Rūmai,
statyti IX-XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos
architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos
VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir
pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba,
Senatas, Sinjorija, kolegija.
18,3x23,9,
29x38 cm
LDM,
Fi-1911
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Dožų rūmų kiemas
Venezia.
Palazzo Ducale: il cortile
1870-1880,
albuminas / albumina
Pagrindinio
rūmų kiemo renesansinis fasadas buvo suprojektuotas 1483
m. architekto Antonio Rizzo (apie 1430-1499), statybos
darbus tęsė Pietro Lombardo (apie 1435-1515).
17,5x23,9,
28,9x37,8 cm
LDM,
Fi-1907
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Šv. Jurgio sala nuo Pjacetos
Venezia.
Isola San Giorgio vista dalla Piazzetta
1870-1880,
albuminas / albumina
X
amžiuje saloje įsikūrė vienuoliai benediktinai. 1580 m.
pagal architekto Andrea Palladio (1508-1580) projektą
pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia. Tai vienas geriausių
žymaus baroko architekto kūrinių.
Pjaceta
- buvusi turgavietės aikštė, kurioje stovi pirmojo miesto
globėjo šv. Teodoro ir šv. Morkaus sparnuotojo liūto
statulos.
17,9x23,3,
28,9x37,6 cm
LDM,
Fi-1898
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Dožų rūmai nuo Schiavoni (Slavų) krantinės
Venezia.
Palazzo Ducale visto dalla Riva degli Schiavoni
1870-1880,
albuminas / albumina
Rūmai,
statyti IX - XV a., yra ryškiausias Venecijos gotikos
architektūros pavyzdys. Tai buvo Venecijos respublikos
VII-XVIII a. vadovų - dožų rezidencija. Čia dirbo ir
pagrindiniai valstybės valdymo organai: Didžioji Taryba,
Senatas, Sinjorija, kolegija.
17,8x23,8,
29x37,7 cm
LDM,
Fi-1910
|
 |
Nežinomas
fotografas / anonimo
Venecija.
Giudecca. Virves vejančios moterys
Venezia.
Giudecca. Lavoratrici di corda
Apie
/ ca. 1900
Giudecca
- pati ilgiausia Venecijos sala, kuri nuo XVI a. buvo
venecijiečių poilsio vieta. Žlugus Venecijos respublikai,
čia buvo įkurtos kareivinės, kalėjimai, fabrikai ir
darbininkų kvartalai.
20x25,
26,5x32,2 cm
LDM,
Fi-2027
|
| |
|
| I
dalis II dalis IV
dalis V dalis VI
dalis VII dalis
VIII dalis IX
dalis |
|