TARPTAUTINĖ EDUKACINĖ PARODA
LDM Taikomosios dailės muziejus
(Arsenalo g. 3A, Vilnius)
2005 m. liepos 7 d. – 2005 m. spalio 9 d.

VIRTUALI PARODA

PARODOS „Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčia. Ten, kur Rytai susitinka su Vakarais“ FRAGMENTAI

Danutės Mukienės nuotraukos
Liepos 5 d., antradienį, 16 val. atidaryta bendra Liublino muziejaus (Lenkija) ir Lietuvos dailės muziejaus tarptautinė edukacinė fotografijų paroda „Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčia. Ten, kur Rytai susitinka su Vakarais“. Apie 100 parodos fotografijų pristato unikalią Liublino pilies gotikinę koplyčią ir jos įspūdingą bizantiško stiliaus interjero sieninę tapybą, ištisą XX a. vykusį itin sudėtingą bei kruopštų šių freskų restauravimo darbą. Paroda taip pat siekiama aktualinti su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susijusio kultūrinio ir meninio paveldo savitumą, lotyniškųjų Vakarų ir bizantiškųjų Rytų meninės stilistikos sąveikos fenomeną Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Gotikinė Liublino pilies koplyčia ir bizantiškos jos interjero freskos yra bene vienintelis taip gerai išlikęs istorijos ir dailės liudininkas, bylojantis apie XIV–XV a. sandūros Lietuvos valdovų estetinį skonį ir religinę jauseną. Koplyčia buvo perstatyta 1395–1416 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos iniciatyva, o jos vidų dekoravo valdovo iš Lietuvos pasikviesti meistrai – Andrejus, Kirilas, Juška. Tiek Jogaila, tiek ir kiti Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovai XIV–XV a. mėgo bizantiškąjį meną, siekė jo ir gotikos formų dermės. Etninėje Lietuvoje šio laikotarpio paveldas išlikęs labai fragmentiškai, dažnai žinomas tik iš XIX a. ikonografijos bei ne itin gausių radinių. Žinoma, jog panaši sieninė tapyba puošė Trakų salos pilies menių sienas, Vilniaus katedrą, taip pat ir greta stovėjusią Lietuvos valdovų rezidenciją Žemutinėje pilyje. Todėl Liublino pilies koplyčios ir jos meistriškai restauruotos sieninės tapybos paroda atskleidžia ir prarastojo etninės Lietuvos krikščionėjimo periodo kultūrinio bei meninio paveldo klodą, Lietuvos valdovų aplinkoje tuo metu puoselėtas savitas religines pajautas, menines bei estetines nuostatas. Parodos surengimo Vilniuje projektas gimė vykdant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tiriamąsias ekspedicijas. Ekspozicijos autorius – Liublino muziejaus direktorius Zygmunt Nasalski, kuriatoriai – Jolanta Polańska (Liublino muziejus) ir Remigijus Černius (Lietuvos dailės muziejus). Parodos atidarymui lietuviškai parengtas ir išleistas informacinis lankstukas. Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas.

 

© Lietuvos dailės muziejus, Žemaičių kultūros fondas
     Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu:  samogit@delfi.lt
     Tinklalapis atnaujintas 2006.03.24