Klaipėdos apskritis / Kreis Memel

Sudaryta 1818 m., nuo 1923 m. priklauso Lietuvai. Centras – Klaipėda. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 18544 apskrities gyventojų lietuvių buvo 50,8 %, 1910 m. iš 40502 gyventojų – 66,2 %.

 

K. Rechholz

Baitai (Baičiai) / Baiten, Klaipėdos aps.

Lietuvininko pirkia su arklide (XVIII a. pab. – XIX a. pr.)

1906

Kaimas Minijos upės pakrantėje. XX a. pr. jį sudarė keturi dideli ūkiai, per dešimt kupetinių sodybų, veikė Reiffeiseno bankelis, Vilimaičio kalvė, garinė akmens skaldykla, siaurasis geležinkelis.

 

K. Rechholz

Baitai (Baičiai) / Baiten, Klaipėdos aps.

Lietuvininko pirkia su tvartu

1906

 

K. Rechholz

Baitai (Baičiai) / Baiten, Klaipėdos aps.

Valstiečio sodybos kiemas

1906

 

K. Rechholz

Baitai (Baičiai) / Baiten, Klaipėdos aps.

Lietuvininkų kapinės

1906

Kairėje – 1872 m. vartai.

 

K. Rechholz

Biržininkai / Birszeninken, Klaipėdos aps.

Valstiečio sodyba

1906

Kaimas prie Minijos upės. 1905 m. 90,9 % gyventojų gimtoji kalba buvo lietuvių.

 

K. Rechholz

Darcepliai (Dercekliai) / Darzeppeln, Klaipėdos aps.

Valstiečio sodyba

1906

Kaimas netoli Priekulės. XX a. pirmoje pusėje buvo keliasdešimt vienkiemių, veikė mokykla, užeigos namai. Sovietmečiu kaimas sunyko, išliko keliolika sodybų.

 

K. Rechholz

Dituva (Ditava) / Dittauen, Klaipėdos aps.

Valstiečio sodyba

1906

Dauguma kaimo gyventojų buvo lietuviai. Senųjų sodybų laukuose įsikūrė Klaipėdos kolektyviniai sodai.

 

Nežinomas fotografas

Juodkrantė / Schwarzort, Klaipėdos aps.

Gyvenvietė ir Kuršių marios

Apie 1910

Nuo 1840 m. žvejų gyvenvietė buvo pirmasis kurortas Kuršių nerijoje.

 

Nežinomas fotografas

Juodkrantė / Schwarzort, Klaipėdos aps.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Apie 1910

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1795 m., sudegė 1878 m. Naujoji plytinė pastatyta 1885 m.

 

K. Rechholz

Kalotė / Kollaten, Klaipėdos aps.

Lietuvininko sodybos kiemas

1906

Kaimas ir dvaras prie Danės upės, netoli Kalotės ežero. 1905 m. Kalotės valsčiuje gyveno 77,2 % lietuvių. Sovietiniais metais daug senųjų sodybų sunyko.

 

K. Rechholz

Karklininkai (Karklė) / Karkelbeck, Klaipėdos aps.

Žvejo Johanesso Museleito namas

1906

Žvejų ir laukininkų kaimas prie Baltijos jūros. 1905 m. iš 810 gyventojų 84,2% buvo lietuviai. Sovietmečiu kaime įsikūrė pasienio karinis dalinys, sunyko sodybos, nugriauta bažnyčia. Atkūrus nepriklausomybę čia pradėta statyti vilas, neišliko nė vieno senojo pastato.

 

Nežinomas fotografas

Nida / Nidden, Klaipėdos aps.

Gyvenvietė ir Kuršių marios iš pietvakarių

1901–1915

Žvejų kaime Karaliaučiaus dailės akademijos dailininkai 1880 m. įkūrė dailininkų koloniją ir nuo XIX a. pab. Nida tapo didžiausia poilsio gyvenvietė Kuršių nerijoje.

 

Nežinomas fotografas

Nida / Nidden, Klaipėdos aps.

Gyvenvietė ir Kuršių marios iš šiaurės

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Nida / Nidden, Klaipėdos aps.

Žvejų valtys prieplaukoje

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Pempiai / Pempen, Klaipėdos aps.

Valstiečio Michaelio Kurschato (Kuršaičio) namas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Pempiai / Pempen, Klaipėdos aps.

Vaikai valstiečio Michaelio Kurschato (Kuršaičio) name

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Pempiai / Pempen, Klaipėdos aps.

Verpėja valstiečio Michaelio Kurschato (Kuršaičio) name

Apie 1910

 

K. Reichholz

Preila / Preil, Klaipėdos aps.

Sena žvejo troba (XVIII a.)

1906

Gyvenvietė įkurta 1843 m. prie Kuršių marių Mažosios Preilos įlankos. 1905 m. 95,3 % gyventojų gimtoji kalba buvo lietuvių.

 

K. Reichholz

Preila / Preil, Klaipėdos aps.

Žvejo namas

1906

 

K. Reichholz

Preila / Preil, Klaipėdos aps.

Lietuvininkų žvejų kapinės

1906

 

Šilutės apskritis / Kreis Heydekrug

Sudaryta 1818 m., nuo 1923 m. priklauso Lietuvai. Centras – Šilutė. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 22948 apskrities gyventojų lietuvių buvo 71,9 %, 1910 m. iš 22968 gyventojų – 53 %.

 

Nežinomas fotografas

Pakalnė / Pokallna, Klaipėdos aps.

Bismarcko gatvė

1899

Kaimas Rusnės saloje.

 

Nežinomas fotografas

Skirvytėlė / Skirwietell, Klaipėdos aps.

Valstiečio sodyba

1906

Žvejų kaime 1905 m. gyveno 80,2 % lietuvių. Dabar gyvenvietė yra Rusnės dalis.

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Turgaus aikštė ir viešbutis „Germania“

Apie 1910

Miestas prie Šyšos upės susikūrė iš Šilokarčemos, Verdainės, Cintijoniškių ir Žibų kaimų.

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Turgaus diena

1899

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Tiltas per Šyšos upę

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Viešbutis „Kaiserhof“

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Apskrities viršininko įstaigos pastatas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Šaulių šventė miške prie miesto

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Miesto teismas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Vandens malūnas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Šilutė / Heydekrug, Klaipėdos aps.

Durpių perdirbimo įmonė

1899

1882 m. Šilutėje buvo įsteigtas Rytų Prūsijos durpių fabrikas, gaminęs kurą, smulkias durpes, dezinfekcijos priemones viešosioms išvietėms, medžiagas vandentiekio izoliacijai, alaus padėklams ir avalynės įklotams.

 

Nežinomas fotografas

Žiaukos (Žiaukai) / Szauken, Klaipėdos aps.

Valstietis prie svirno

1906

1905 m. 86,2 % kaimo gyventojų gimtoji kalba buvo lietuvių. Dabar tai Kintų miestelio dalis.

 

Tilžės apskritis / Kreis Tilsit

Sudaryta 1818 m. Centras – Tilžė. Nuo 1922 m. sujungta su Ragainės apskritimi ir pavadinta Tilžės-Ragainės apskritimi, likviduota 1945 m. Viena mažiausiai germanizuotų apskričių. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 27654 apskrities gyventojų lietuvių buvo 64,2 %, 1910 m. iš 46372 gyventojų – 41,3 %.

 

Adolf Bötticher

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Blaurocko namas ir rotušė senojo turgaus aikštėje

1890–1896

Kairėje – poeto Maxo von Schenkendorfo paminklas.

Pagrindinis lietuvių spaudos centras. Čia leistos lietuviškos knygos bei periodiniai leidiniai Aušra, Varpas, Ūkininkas ir kiti. 1885 m. įkurta pirmoji lietuvių draugija Birutė. Su mieste puoselėjama lietuvybe siejami Jurgio Mikšo, Martyno Jankaus, Viliaus Bruožio, Jurgio Zauerveino, Dovo Zauniaus, Jono Vanagaičio, Vydūno vardai.

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Sandėlis Auksakalių gatvėje

1916–1917

 

Nežinomas fotografas

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Gimnazija

Apie 1910

Paskaitos joje vyko ir lietuvių kalba. Čia mokėsi Jonas Rėza, Jurgis Mikšas, Vilius Bruožis, Vilius Gaigalaitis ir kiti lietuvių kultūros veikėjai.

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Fritzo Rodmanno kepykla Auksakalių gatvėje

1916–1917

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Miestiečio namas ir restoranas „Zum gemütlichen Berliner“ („Mielam berlyniečiui“) Miško gatvėje

1916–1917

 

Nežinomas fotografas

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Liepų gatvė

Apie 1910

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Namas Mittelstraße

1916–1917

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Namai Mittelstraße

1916–1917

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Baldų apmušėjo Fritzo Wahrenbergo namo fasadas Mittelstraße

1916–1917

 

Nežinomas fotografas

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Gyventojai Vandens gatvėje

Apie 1910

 

Alfred Stallmann

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Namo fasadas

1916–1917

 

Nežinomas fotografas

Tilžė / Tilsit / dabar Sovetsk, Kaliningrado sr.

Elektrinė

Apie 1910

Pastatyta 1900 m.

 

Ragainės apskritis / Kreis Ragnit

Sudaryta 1818 m., centras – Ragainė. Nuo 1922 m. sujungta su Tilžės apskritimi ir pavadinta Tilžės-Ragainės apskritimi, likviduota 1945 m. 1709–1711 m. maro metu mirė apie 30000 gyventojų, kurių dauguma buvo lietuvininkai. Per vėliau vykusią kolonizaciją jų gerokai sumažėjo. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 32854 apskrities gyventojų lietuvių buvo 47,2 %, 1910 m. iš 55338 gyventojų – 13,4 %.

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit (Raganita)/ dabar Neman, Kaliningrado sr.

Miesto panorama

1901–1915

Čia nuo 1549 m. klebonavo ir 1563 m. mirė pirmosios lietuviškos knygos Katekizmusa prasti žadei. autorius Martynas Mažvydas. 1882 m. įsteigtoje mokytojų seminarijoje lietuviškai buvo dėstoma iki 1902 m. Miesto spaustuvės leido knygas ir periodinius leidinius lietuvių kalba. 1883 m. buvo išleistas pirmasis lietuviškas laikraštis Aušra.

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis nuo Nemuno pievų

Apie 1910

Pilis pastatyta 1397–1401 m. Tai buvo viena stipriausių Kryžiuočių ordino tvirtovių, komtūro rezidencija, kuriam buvo pavaldžios Tilžės ir Labguvos pilys su savo apskritimis. Nuo 1525 m. pilyje buvo apskrities valdytojo rezidencija. 1828 m. ji sudegė, vėliau atstatyta. Sovietmečiu sunyko, išliko griuvėsiai.

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis iš rytų

Apie 1910

 

Reichert (?)

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis su laikrodžio bokštu priešpilyje

1939

 

Adolf Bötticher

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis

1894

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stoties perone

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stoties perone

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Namai senamiesčio turgaus aikštėje iš pietvakarių

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Namai senamiesčio turgaus aikštėje iš pietryčių

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Lenkų gatvė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Celiuliozės fabrikas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Ragainė / Ragnit / dabar Neman, Kaliningrado sr.

Gyventojai Nemuno pakrantėje

Apie 1910

 

Pilkalnio apskritis / Kreis Pillkallen

Sudaryta 1818 m., likviduota 1945 m. Centras – Pilkalnis. 1938 m. pervadinta į Kreis Schloßberg, likviduota 1945 m. Nuo XVIII a. pr. apskritis buvo aktyviai germanizuojama. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 28303 apskrities gyventojų lietuvių buvo 39,8 %, 1910 m. iš 45560 gyventojų – 6,9 %.

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Miesto gyventojai Tilžės gatvėje

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Rankpinigių sąjungos pastatas

1913

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Širvintos gatvė ir Franzo Triebelio parduotuvė turgaus aikštėje

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Turgaus aikštė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto statyba

1910

Vienas pirmųjų Pilkalnio kunigų buvo Jurgis Musa, padėjęs Bretkūnui versti Bibliją, čia kunigavo ir 1730 m. pirmąjį spausdintą lietuvių-vokiečių, vokiečių-lietuvių kalbų žodyną su trumpa lietuvių kalbos gramatika išleido Frydrichas Vilhelmas Haackas. 1910 m. buvo pristatytas bokštas. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia sugriauta.

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stoties Gustavo Tūkstančiadraugio viešbutis

Apie 1910

Pastatytas 1904 m.

 

Nežinomas fotografas

Pillkallen / Pilkalnis / dabar Dobrovolsk, Kaliningrado sr.

Paminklas kariui

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Širvinta / Schirwindt / dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.

Pasienio miesto gyventojai

1910–1915

Tolumoje – Vladislavovo (dabar Kudirkos Naumiesčio) bažnyčia. Šiuo keliu lietuvybės klausimus spręsti į Rytprūsius žygiavo varpininkai.

 

Nežinomas fotografas

Širvinta / Schirwindt / dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.

Vaikai prie klebonijos

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Širvinta / Schirwindt / dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.

Turgaus aikštė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Širvinta / Schirwindt / dabar Kutuzovo, Kaliningrado sr.

Paštas

1913

 

Labguvos apskritis / Kreis Labiau

Sudaryta 1818 m., likviduota 1945 m. Centras – Labguva. Iki XVIII a. pr. apskrityje daugiausia gyveno lietuvininkai, jau nuo XIV a. pab. pamokslai buvo verčiami į lietuvių kalbą, o 1562 m. pradėjęs kunigauti Jonas Bretkūnas mišias laikė lietuviškai. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 31121 apskrities gyventojų lietuvių buvo 28,3 %, 1910 m. iš 51194 gyventojų – 8,1 %.

 

Walter (?)

Franzrode/ dabar Kaliningrado sr.

Prieplauka prie smuklės

1902

Kaimas neišlikęs.

 

Walter (?)

Franzrode/ dabar Kaliningrado sr.

Kaimo gatvė

1902

Kaimas neišlikęs.

 

Richard Dethlefsen arba K. Rechholz

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejų Lepkojų šeimos namas (XVIII a.)

1906

Žvejų ir laivininkų kaimas abipus Gilijos upės žiočių iki Antrojo pasaulinio karo buvo mėgiamas poilsiautojų. Taisyklingai suplanuotoje tvarkingoje gyvenvietėje su puošniais namais įkurti viešbučiai ir restoranai, veikė paštas, kepykla, gaisrinė, vaikų darželis, prieglauda, muitinė, keltas. Pagal 1905 m. gyventojų surašymo duomenis kaime gyveno 55,7 % lietuvių.

 

Nežinomas fotografas

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejų Lepkojų šeimos namo (XVIII a.) frontonas

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejų Lepkojų šeimos namo vidus

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejų Lepkojų šeimos namo vidus

1901–1915

 

Richard Dethlefsen

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Klebonija su sandriku virš durų

1906

 

Nežinomas fotografas

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejo namas

1901–1915

 

Richard Dethlefsen arba K. Rechholz

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Žvejo namas

1906

 

Richard Dethlefsen arba K. Rechholz

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Burinė žvejų valtis

1906

 

Walter (?)

Gilija / Gilge / dabar Matrosovo, Kaliningrado sr.

Burinės žvejų valtys ir gyvenvietė Gilijos pakrantėje

1901

 

Richard Dethlefsen

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Miesto panorama

1906

Apskrities miestas įsikūręs netoli Kuršių marių pakraščio, Deimės upės pakrantėje. XIV a. pab. pastatyta bažnyčia, kurioje 1562–1587 m. kunigavo garsios Postilės autorius Jonas Bretkūnas, pirmasis Labguvoje sakęs pamokslus lietuviškai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas apgriautas, sovietmečiu sunaikintas senamiestis, XVI a. statyta pilis sunyko, joje buvo įrengtas fabrikas, 1960 m. nugriauta bažnyčia.

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Turgaus gatvė

Apie 1910

 

Adolf Böttischer

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios altorius nuo emporos

1891

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Turgaus aikštėje

Apie 1910

Kairėje – buvusios Kryžiuočių ordino pilies priešpilio aštuonkampis parako bokštas, dešinėje – evangelikų liuteronų bažnyčia.

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Turgaus aikštėje

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Turgaus gatvė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Labguvos gyventojai vienoje pagrindinių miesto gatvių

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Miesto gatvė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Labguva / Labiau / dabar Polesk, Kaliningrado sr.

Paminklas kariui

Apie 1910

 

Karl Wünsch

Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

1931

Bažnytkaimis garsėjo XV a. statyta bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo paversta sandėliu, nuniokotas interjeras, devintame dešimtmetyje visiškai apleista – įgriuvo stogas, pradėjo irti sienos. XX a. pab. restauruota, tačiau tik iš dalies atkurtas išorinio fasado autentiškas vaizdas.

 

Anton Ulbrich

Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai ir sakykla

1904–1909

 

Anton Ulbrich

Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios altorius

1904–1909

 

Anton Ulbrich

Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios barokinės skulptūros

1904–1909

 

Anton Ulbrich

Laigyčiai / Legitten / dabar Mordovskoje (Turgenevo), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios klausyklos fragmentas

1904–1909

 

Nežinomas fotografas

Laukiška (Laukiškiai) / Laukischken / dabar Saranskoje, Kaliningrado sr.

Miesto panorama nuo vieškelio

1900–1914

Bažnytkaimis ir dvaras Mauros upės pakrantėje. Čia 1327 m. Kryžiuočių ordino pastatyta gynybinė, o XVI a. naudota kaip medžioklės ir reprezentacijos pilis. XIX a. viduryje 43 % Laukiškos parapijos gyventojų buvo lietuvininkai, 1902 m. – 16,6 %. Pamaldos lietuvių kalba laikytos iki 1924 m.

 

Nežinomas fotografas

Mielaukiai / Mehlauken (nuo 1938 m. Liebenfelde) / dabar Zalesje, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stoties perone

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Mielaukiai / Mehlauken (nuo 1938 m. Liebenfelde) / dabar Zalesje, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stotis

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Mielaukiai / Mehlauken (nuo 1938 m. Liebenfelde) / dabar Zalesje, Kaliningrado sr.

Miesto gatvė

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Mielaukiai / Mehlauken (nuo 1938 m. Liebenfelde) / dabar Zalesje, Kaliningrado sr.

Miesto gatvė

Apie 1910

 

Walter (?)

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Svečių namai ties Nemuno ir Labguvos kanalo santaka

1901

 

Walter (?)

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Žvejų namai Nemuno upės pietiniame krante

1901

 

K. Reichholz

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Burinės valtys Nemuno žiotyse

1906

 

Walter

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Žvejų gyvenvietė Nemuno upės pakrantėje

1902

 

Walter (?)

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Namas prie Nemuno ir Labguvos kanalo santakos

1901

 

K. Reichholz

Nemanynas (Nemunynas) / Nemonien / dabar Golovkino, Kaliningrado sr.

Michuno namo frontonas

1906

 

Anton Ulbrich

Papelkiai / Popelken (nuo 1938 m. Markthausen)/ dabar Vysokoje, Kaliningrado sr.

Evangelikų bažnyčios krikšto angelas ir altoriaus sakykla

1905–1909

Čia lietuviškos pamaldos vyko iki 1918 m. Sovietmečiu bažnyčia sudegė.

 

Lankos (Pakalnės) apskritis / Kreis Niederung

Sudaryta 1818 m. 1938 m. pervadinta į Kreis Elchniederung, likviduota 1945 m. Pirmasis apskrities centras buvo Kaukėnai, vėliau – Gastos. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 37338 apskrities gyventojų lietuvių buvo 49,1 %, 1910 m. iš 54417 gyventojų – 10,1 %.

 

Nežinomas fotografas

Gastos / Heinrichswalde / dabar Slavsk, Kaliningrado sr.

Vieškelis miesto link

1901–1915

Miestas garsėjo dideliu turgumi, jame veikė dujų fabrikas, pieninė, du malūnai, spaustuvės. Čia 1783 m. gimė poetas, tautosakininkas Endrikis Budrius. Greta Gastų, Noragėlių kaime, 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis, mokėsi tėvo vadovaujamoje Gastų mokykloje. XIX a. viduryje parapijoje gyveno 37,4 % lietuvių, 1902 m. – 12,2 %.

 

Nežinomas fotografas

Gastos / Heinrichswalde / dabar Slavsk, Kaliningrado sr.

Miesto gatvė

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Gastos / Heinrichswalde / dabar Slavsk, Kaliningrado sr.

Miesto gatvė

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Gastos / Heinrichswalde / dabar Slavsk, Kaliningrado sr.

Miesto ligoninė

1901–1915

 

Nežinomas fotografas

Gastos / Heinrichswalde / dabar Slavsk, Kaliningrado sr.

Apskrities ligoninė

1901–1915

 

Adolf Böttischer

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Burinės valtys prieplaukoje prie evangelikų liuteronų bažnyčios

1892–1895

Žvejų kaimas prie Kuršių marių, abipus Įsės upės žiočių. Įsės parapija įkurta 1570 m. XIX a. vid. čia gyveno 79,6 %, 1902 m. – 55,5 % lietuvių.

 

Nežinomas fotografas

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčia žiemą

Apie 1910

Sovietmečiu bažnyčia nugriauta.

 

Nežinomas fotografas

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios altorius

Apie 1910

 

Adolf Böttischer

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Lietuvininko pirkia

1890–1895

 

Nežinomas fotografas

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Vaikai prie valstiečio namo lango

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Įsė / Inse / dabar Pričialy, Kaliningrado sr.

Ledo ritulį žaidžiantys vaikai

Apie 1905

 

Anton Ulbrich

Kaimė (Kaimiai) / Caymen (Caymendorff)/ dabar Zarečje (Trostniki), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios sakykla

1905–1909

Gyvenvietė minima nuo XIII a. Gotikinė bažnyčia mena laikus, kai 1525 m. kaimiečiai pirmieji Mažojoje Lietuvoje sukėlė maištą. Sovietmečiu ji suniokota, liko tik griuvėsiai.

 

Anton Ulbrich

Kaimė (Kaimiai) / Caymen (Caymendorff)/ dabar Zarečje (Trostniki), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios altoriaus fragmentas

1905–1909

 

Anton Ulbrich

Kaimė (Kaimiai) / Caymen (Caymendorff)/ dabar Zarečje (Trostniki), Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios altorius nuo emporos

1905–1909

 

Nežinomas fotografas

Karklė / Karkeln / dabar Mysovka, Kaliningrado sr.

Žvejų valtys Karklės upės pakrantėje

1898

Žvejų kaimas įsikūręs abipus Karklės upės, prie jos žiočių į Kuršių marias. Čia buvo įrengtas žvejų uostas, nuo 1906 m. Karklę su Tilže jungė siaurasis geležinkelis, vyko savaitiniai turgūs, veikė pradžios mokykla. Sovietmečiu nugriauta bažnyčia, nuniokotos senosios sodybos.

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Miesto vaizdas

Apie 1912

Įsikūręs tarp trijų upių – Rusnės, Gilijos ir Kaukės – miestas buvo svarbus prekybos centras, kuriame veikė siaurojo geležinkelio stotis, plytinė, lentpjūvė, viešbučiai, krautuvės, dirbtuvės, spaustuvės, knygrišyklos. 1861–1862 m. čia leistas laikraštis Kaukehmer Wochenbote für die Litauische Niederung („Kaukėnų savaitinis pasiuntinys Lietuvos žemumai“). Kaukėnų parapija – viena seniausių krašte, bažnyčia statyta XVI–XVII a. Iki 1930 m. kas sekmadienį bei per šventes pamaldos laikytos lietuvių kalba. 1736 m. duomenimis valsčiuje gyveno tik lietuviai, o 1905 m. jų liko tik 9%. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, vėliau gaisro metu sunaikintas vidus, liko sienos. Sovietmečiu nuniokotas miesto centras, kapinės.

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Gyvenamasis namas turgaus aikštėje

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Gyvenamasis namas

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Kredito bankas

Apie 1913

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stotis

Apie 1913

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Gyvenamasis namas ir Moritzo Elferto knygynas prie turgaus aikštės

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Kaukėnai / Kaukehmen (nuo 1938 m. Kuckerneese)/ dabar Jasnoje, Kaliningrado sr.

Darbininkai prie Fritzo Stechlerio įmonės

Apie 1904

 

Nežinomas fotografas

Skaisgiriai / Skaisgirren (nuo 1938 m. Kreuzingen) / dabar, Kaliningrado sr.

Geležinkelio stotis

Apie 1910

 

Anton Ulbrich

Šakūnai / Schakuhnen (nuo 1938 m. Schakendorf) / dabar Levoberežnoje, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios krikštykla

1904–1909

1675 m. įsteigtoje parapijoje pamaldos vyko lietuviškai, nes dar XIX a. viduryje miestelyje gyveno 75 % lietuvių. 1901–1904 m. čia kunigavo lietuviškos spaudos darbuotojas Endrikis Endrulaitis.

 

Įsruties apskritis / Kreis Insterburg

Sudaryta 1818 m., likviduota 1945 m. Centras – Įsrutis. Iki XVIII a. pr. apskrityje gyveno per 90 % lietuvininkų, Rytprūsių konsistorijos duomenimis 1878 m. lietuviškos pamaldos laikytos visose, išskyrus vieną Juodlaukių, parapijose. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 33673 apskrities gyventojų lietuvių buvo 30 %, 1910 m. iš 77734 gyventojų liko tik 0,8 %.

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Miesto panorama

1902–1911

Vaizdas iš šiaurės, nuo dešiniojo Unguros kranto. Tolumoje, iš kairės – vandentiekio bokštas, katalikų bažnyčia, reformatų bažnyčios vakarinis bokštas. Arčiau, kairiajame krante – evangelikų liuteronų bažnyčia.

Apskrities centras, įsikūręs prie upių – abipus Unguros, ties Įsros žiotimis ir Priegliaus pradžia. Tai buvo turgaus, prekybos, pramonės, karinės įgulos miestas. XVII a. iš 780 Įsruties kaimų 667 buvo lietuvininkų. Nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, sovietmečiu nugriautas senamiestis.

 

Kahl arba Gerhard Strauß

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai

1937

Viena gražiausių Rytų Prūsijoje Martyno Liuterio bažnyčia statyta 1610–1612 m., nugriauta 1978 m.

 

Kahl arba Gerhard Strauß

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų skulptūros

1937

 

Sager

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios krikštyklos apaštalo skulptūros galva

1941

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Pagrindinio pastato pietrytinė dalis

1938

Pirmoji medinė pilis pastatyta XIV a. magistro Dytricho von Altenburgo laikais, apie 1380 m. perstatyta iš akmenų, 1457 m. buvo apgriauta ir apleista, XVI a. atstatyta ir paversta rezidencija. XIX a. pabaigoje joje įkurtos kareivinės, kalėjimas, teismo rūmai. 1945 m. pilis sudeginta, vėliau čia įrengta pieninė, mašinų remonto įmonė.

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Pagrindinio pastato šiaurės vakarinė dalis su vartais

1938

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Vartai tarp priešpilio ir pagrindinio pastato

1938

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Pagrindinio pastato kiemas iš šiaurės rytų

1938

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Pagrindinio pastato kiemas iš pietvakarių

1938

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Kryžiuočių ordino pilis. Pagrindinio pastato kiemas iš pietryčių

1938

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Pilypo Melanchtono bažnyčia nuo miesto parko

1913

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Miesto parkas

1913

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Senojo turgaus aikštė ir evangelikų liuteronų bažnyčia

1939

Viena gražiausių Rytų Prūsijoje bažnyčia statyta 1610–1612 m., nugriauta 1978 m.

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Senojo turgaus aikštė ir miesto parko kasos buvusios rotušės pastate

1939

Rotušė pastatyta 1610 m.

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Senojo turgaus aikštės šiaurinis kampas ir „Raudonoji vaistinė“.

1939

 

Adolf Böttischer

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Gyvenamasis namas Goldaper gatvėje

Apie 1895

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Gyvenamojo namo kiemas Ericho Kocho gatvėje

1939

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Fontanas Markgrafų aikštėje

Apie 1910

 

Krauth (?)

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Sandėlių gatvė (XVII–XIX a. pr. pastatai)

1939

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Apskrities viršininko įstaigos pastatas

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Geležinkelininkai Įsruties stotyje

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Pėstininkų dalinio kareivinės

Apie 1910

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Tiltelis per Unguros upės

Apie 1910

Tolumoje – alaus darykla.

 

Nežinomas fotografas

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Vandentiekio bokštas pietinėje miesto dalyje

Apie 1910

 

Paul Horn

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Dr. C. Czudnowicziaus gyvenamasis namas ir mineralinio vandens fabrikas

1890

Krauth

Įsrutis / Insterburg / dabar Černiachovsk, Kaliningrado sr.

Namai senojo turgaus aikštėje

1939

 

Carl Wünsch

Želva / Saalau / dabar Kamenskoje, Kaliningrado sr.

Kapitulos pilis iš pietvakarių

1938

Pilis statydinta XIV a. didžiojo magistro Konrado fon Valenrodo.

 

A. Karell

Želva / Saalau / dabar Kamenskoje, Kaliningrado sr.

Kapitulos pilies vakarinis priestatas

1938

 

Nežinomas fotografas

Želva / Saalau / dabar Kamenskoje, Kaliningrado sr.

Kapitulos pilies pietinis priestatas

1930–1940

 

A. Karell

Želva / Saalau / dabar Kamenskoje, Kaliningrado sr.

Kapitulos pilies šiaurės vakarų kampas

1938

 

A. Karell

Želva / Saalau / dabar Kamenskoje, Kaliningrado sr.

Kapitulos pilies priestatas su užmūrytu įvažiavimu

1938

 

Gumbinės apskritis / Kreis Gumbinnen

Sudaryta 1818 m., likviduota 1945 m. Centras – Gumbinė. Iki 1709–1711 m. didžiojo maro dauguma gyventojų buvo lietuvininkai, vėliau labiausiai germanizuota, nors XIX a. vid. beveik visose bažnyčiose pamaldos dar vyko lietuvių kalba. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 33924 apskrities gyventojų lietuvių buvo 0,7 %, 1910 m. iš 51235 gyventojų – 0,2 %.

 

Nežinomas fotografas

Gumbinė / Gumbinnen / dabar Gusevo, Kaliningrado sr.

Gatvė iš stoties į miestą

1913

Apskrities administracinis centras, įsikūręs Pisos ir Romintos (dabar Krasnaja) upių santakoje. Čia krikštytas netoliese, Lazdynėlių kaime, gimęs Kristijonas Donelaitis. Nuo XIX a. pr. Gumbinėje veikė spaustuvės, leidusios knygas ir lietuvių kalba, 1910 m. įsteigta Gumbinės lietuvių draugija. Antrojo pasaulinio karo metu miestas buvo apgriautas, pokary perstatytas.

 

Nežinomas fotografas

Gumbinė / Gumbinnen / dabar Gusevo, Kaliningrado sr.

Paminklas žuvusiems prancūzų-prūsų kare atminti

1913

Prancūzijos ir Prūsijos karas prasidėjo 1870 m. liepos 19 d., o rugsėjo 1 d. prie Sedano prancūzų armija buvo sumušta prūsų.

 

Adolf Bötticher

Gumbinė / Gumbinnen / dabar Gusevo, Kaliningrado sr.

Kaizerio Frydricho Vilhelmo I paminklas

1890–1895

 

Nežinomas fotografas

Raminta / Rominten (nuo 1938 m. Hardteck) / dabar Krasnolesje, Kaliningrado sr.

Kaizerio Frydricho Vilhelmo I norvegiško stiliaus kompleksas (XIX a.). Namas miško darbininkų gyvenvietėje

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Raminta / Rominten (nuo 1938 m. Hardteck) / dabar Krasnolesje, Kaliningrado sr.

Kaizerio Frydricho Vilhelmo I norvegiško stiliaus kompleksas (XIX a.). Mokykla miško darbininkų gyvenvietėje

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Raminta / Rominten (nuo 1938 m. Hardteck) / dabar Krasnolesje, Kaliningrado sr.

Kaizerio Frydricho Vilhelmo I norvegiško stiliaus kompleksas (XIX a.). Vaikų darželis miško darbininkų gyvenvietėje

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Raminta / Rominten / dabar Krasnaja, Kaliningrado sr.

Kaizerio Frydricho Vilhelmo I norvegiško stiliaus kompleksas (XIX a.). Šv. Huberto medinė koplyčia

Apie 1912

 

Nežinomas fotografas

Raminta / Rominten / dabar Krasnaja, Kaliningrado sr.

Paviljonas geležinkelio stotyje

Apie 1912

 

Darkiemio apskritis / Kreis Darkehmen

Sudaryta 1818 m. 1938 m. pervadinta į Kreis Angerapp, likviduota 1945 m. Centras – Darkiemis. Iki 1709–1711 m. didžiojo maro dauguma gyventojų buvo lietuvininkai, iki XIX a. vid. daugelyje bažnyčių pamaldos vyko lietuvių kalba. Pagal gyventojų surašymo duomenis 1825 m. iš 23850 apskrities gyventojų lietuvių buvo 12,5 %, 1910 m. iš 31485 gyventojų liko tik 0,1 %.

 

Nežinomas fotografas

Darkiemis / Darkehmen (nuo 1938 m. Angerapp)/ dabar Oziorsk, Kaliningrado sr.

Mokyklos gatvė

1892–1915

1725 m. kaizeris Frydrichas Vilhelmas I suteikė miesto teises ir herbą, nuo tol šalia senojo lietuvininkais apgyvendinto miesto pradėjo augti naujasis, kuriame kūrėsi vokiečiai kolonistai. Apie trečdalis miesto sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, sovietmečiu perstatytas senamiestis.

 

Nežinomas fotografas

Darkiemis / Darkehmen (nuo 1938 m. Angerapp)/ dabar Oziorsk, Kaliningrado sr.

Darkiemio evangelikų liuteronų bažnyčios vakarinis bokštas

1892–1915

Bažnyčia pastatyta 1842 m., 1892 m. pristatytas bokštas. Sovietmečiu bažnyčia apleista ir suniokota.

 

Anton Ulbrich

Trempai / Trempen / dabar Novostrojevo, Kaliningrado sr.

Evangelikų liuteronų bažnyčios sakykla

1904–1909

Parapijoje, įkurtoje XVI a. pabaigoje, kunigavo nemažai lietuvių kultūros puoselėtojų. Vienas pirmųjų – apie 1591 m. Baltramiejus Vilentas, Martyno Mažvydo pusbrolio sūnus. 1713–1744 m. čia tarnavo ir mirė lietuvių tautosakos rinkėjas Jokūbas Brodovskis, jį pakeitė pirmasis lietuvių literatūros istorikas Gotfrydas Ostermejeris, miręs taip pat Trempuose 1800 m.