Rygos porceliano muziejaus paroda Rygos
porcelianas supažindina lankytojus su porceliano
gamybos raida ir tradicijomis Rygoje nuo XIX a.
vidurio iki XX a. dešimto dešimtmečio.
Rygos porceliano muziejus įsteigtas 2001 m. Jame
saugoma didžiausia Rygos porceliano gamyklose
pagaminta porceliano kolekcija, kuri apima Kuznecovo
ir Jeseno fabrikų ir Rygos porceliano gamyklų
gaminius. Muziejaus rinkinio branduolį sudaro
daugiau negu šeši tūkstančiai buvusio Rygos
porceliano gamyklos muziejaus kolekcijos daiktų.
Porceliano gamyba Rygoje pradėta 1841 m., kai buvo
įsteigtas seniausias ir didžiausias Latvijoje Sidoro
Kuznecovo porceliano ir fajanso fabrikas.
Verslininkas buvo garsios Rusijos porceliano
gamintojų šeimos atstovas. Rygos fabrikas buvo viena
iš septynių gamyklų, kurios priklausė 1812 m.
įkurtai Kuznecovų bendrovei. Kuznecovo fabrikas
gamino produkciją, kurios formos buvo perimtos iš
Vakarų Europos gamintojų, o dekoras neretai artimas
rusų liaudies menui. Vėliau fabriko gaminiuose
atsirado moderno elementų, reljefinio dekoro ir
vijoklinių gėlių, augalų motyvų. Antra
reikšmingiausa Rygos porceliano įmonė vokiečių
fabrikanto Jakobo Jeseno porceliano fabrikas. Jis
atidaryta 1886 m. Aukšta techninė ir meninė gaminių
kokybė leido jiems sėkmingai konkuruoti tiek su
Kuznecovo fabriku, tiek su Vakarų Europos gamyklų
produkcija. Pirmojo pasaulinio karo metais abu
fabrikai buvo evakuoti. Po karo, atkuriant gamybą,
pirmiausia buvo panaudoti ikikarinių formų ruošiniai
ir dekorai. XX a. IIIII dešimtmečiais atsinaujino
abiejų įmonių Kuznecovo ir Jeseno fabrikų
konkurencija. Abu fabrikai stengėsi praplėsti savo
produkcijos asortimentą ir pradėjo bendradarbiauti
su profesionaliais latvių menininkais (Romans Suta,
Sigismunds Vidbergs, Niklavs Strunke, Vilis Vasarinš,
Jekabs BTne ir kt.), kurie paruošė eskizus serijinės
produkcijos dekoravimui, taip pat atliko unikalius
užsakymus, atskirais atvejais sukurdami net naujas
formas.
Dramatiški 1940 m. įvykiai Latvijoje,
nacionalizacija ir karas vėl nutraukė porceliano
gamybą Rygoje. Jeseno fabrikas buvo uždarytas dar
1939 m. Jo savininkai ir didžioji dalis darbininkų
repatrijavo į Vokietiją.
Po karo Jeseno fabrikas pradėjo veikti kaip
Rygos porceliano fabrikas. Kuznecovo fabrikas buvo
pavadintas Rygos porceliano ir fajanso fabriku. 1963
m. įmonės buvo sujungtos, įsteigta Rygos porceliano
ir fajanso gamykla, kuri nuo 1968 m. vadinama Rygos
porceliano gamykla.
Esminis posūkis porceliano gamyboje įvyko 1953
m., kai Rygos porceliano fabrike buvo įkurta meninė
laboratorija. Joje pradėjo dirbti jauni,
profesionalūs menininkai, kurių užduotis buvo
sukurti naujas formas ir dekorus serijinei gamybai.
Kai kurie menininkai (Zina Ulste, Ėriks Ellers,
Beatrise Karklina, Maija Zagrebąjeva, Dace Blūma ir
kt.) įnešė reikšmingą įndėlį puoselėjant Rygos
porceliano tradicijas. Pamažu, nuolat ieškant
kompromiso tarp sunkiasvorės technologijos, ne
visada kokybiškų žaliavų ir Sovietų Sąjungos
penkmečio planų, formavosi Rygos porceliano gamyklai
savitas stilius, kai perfekcionistinė medžiagos
pajauta susilieja su lakoniškomis, tačiau plastiškai
išraiškingomis formomis ir santūriu, elegantišku,
dažniausiai ornamentiniu dekoru.
Rygos porceliano kokybė buvo buvo visada
vertinama. 1872 m. M. S. Kuznecovo porceliano ir
fajanso fabrikui už gaminių kokybę suteikta
privilegija gamintojo antspaude naudoti carinės
Rusijos valstybės simbolį dvigalvį erelį. XX a.
ketvirtame dešimtmetyje Kuznecovo ir Jeseno fabrikai
nuolat ir sėkmingai dalyvaudavo tarptautinėse
pramonės parodose. Šią tradiciją tęsė ir Rygos
porceliano gamykla. Arbatos servizas Laima (1958)
1958 m. Briuselyje apdovanotas sidabro medaliu,
plonojo porceliano kavos servizas Marianna (1972)
1980 m. Plovdivo tarptautinėje mugėje buvo
įvertintas aukso prizu. Daces Blūmos tapytos
dekoratyvinės vazos Ryga (1992) analogas
padovanotas Švedijos karaliui, kai jis viešėjo
Latvijoje. Šalia įvairių buities indų, Rygos
porceliano gamykloje serijiniu būdu buvo gaminama
smulkioji plastika, kurios klestėjimas priskirtinas
XX a. VIVII dešimtmečiui. Šioje srityje ypač
išsiskiria skulptorės Rimos Pancehovskos kūryba.
1997 m. porceliano gamyba Rygoje buvo nutraukta.
Pusę amžiaus puoselėtos Rygos porceliano tradicijos,
šalia legendinių Kuznecovo ir Jeseno fabrikų
gaminių, tapo svarbia Latvijos kultūros ir meno
paveldo dalimi, o Rygos porceliano muziejaus
darbuotojai dėkingi Lietuvos kolegoms už sudarytą
galimybę Palangos gintaro muziejaus lankytojus
supažindinti su muziejaus kolekcijomis.