Ispanų literatūros genijaus Servanteso kūryba neatsiejama nuo jo sudėtingo, įvairiausių išbandymų kupino gyvenimo. Jis gimė universiteto miestelyje Alkala de Enarese nuskurdusio savamokslio gydytojo šeimoje. Mokėsi vienoje Madrido humanitarinėje mokykloje, kur pasireiškė jo literatūriniai gabumai. Tarnaudamas italui kardinolui, Servantesas 1560-aisiais pateko į Italiją, kur buvo pašauktas į ten veikusią Ispanijos kariuomenę. 1571 m. jūrų mūšyje su turkais jis buvo sunkiai sužeistas. 1575 m. parplaukiant į Ispaniją, Servantesas penkeriems metams pateko į nelaisvę Alžyre.

Sugrįžęs į tėvynę, rašytojas savo pjeses bandė statyti teatre, vėliau dirbo kariuomenės tiekėju, mokesčių rinkėju. Už pinigų išeikvojimą kelis kartus buvo kalinamas. Nuo skurdo Servanteso neišgelbėjo net didelis „Don Kichoto“ pirmosios 1605-aisiais išleistos dalies pasisekimas. Kūrinį užbaigti trukdė paskelbtas suklastotas romano tęsinys, kuris menkino originalą. Ispanijos karaliaus Pilypo III prašymu, Servantesas rašė „Don Kichoto“ antrąją dalį, kurią išleido 1615 m. Sklido gandai, kad karalius, pro langą pamatęs skaitantį ir nuolat besijuokiantį studentą, pasakė: „Arba tas studentas yra pamišęs, arba jis skaito „Don Kichotą”. Pasirodė, kad jaunuolis iš tiesų skaitė romaną – parodiją, išjuokiančią riterių svaičiojimus ir jų kvailus nuotykius. Tik vėliau buvo įžvelgtas gilus filosofinis kūrinio turinys, atskleidžiantis amžinus prieštaravimus tarp tikrovės ir idealų.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Servantesas tapo dvasininku ir pamokslavo gimtajame Alkalos miestelyje. 1613 m. buvo išleistas rinkinys „Pamokomosios novelės“, 1615 m. – pjesių rinktinė „Aštuonios komedijos ir aštuonetas intermedijų“, o 1614 m. išėjo satyra apie ispanų literatūrą „Kelionė į Parnasą“. Servantesas mirė Madride tais pačiais metais, kai Anglijoje užgeso kitas didysis Renesanso epochos kūrėjas Viljamas Šekspyras.

LDM informacija