• Apie parodą trumpai:
  • lietuvių kalba
  • ispanų kalba
• Virtuali paroda ¡Hola,  España! I–VI dalys
• Parodoje eksponuojamų nuotraukų sąrašas

• 2006 m. sausio 11 d. – vasario 5 d. paroda

  Panevėžio miesto dailės galerijoje (Respublikos g. 3)

• 2006 m. balandžio 6–gegužės 6 d. – paroda Fotografijos muziejuje (Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje)
• Nuo 2006 m. gegužės 11 d. – paroda Jonavos kultūros centro Meno galerijoje HOMO LUDENS

¡Hola,  España!

Margarita Matulytė

Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės bendradarbiavimo programoje švietimo ir kultūros srityse 2004–2008 m. vienas reikšmingiausių vaizduojamojo meno projektų yra paroda „¡Hola, España! XIX amžiaus Ispanijos fotografijos“. Tai antroji Lietuvos dailės muziejaus užsienio fotografijos paveldo pristatymo ciklo „Sveika, Europa!“ ir pirmoji senosios ispanų fotografijos paroda Lietuvoje. Projektas pradėtas 2004 m., Lietuvos narystės Europos Sąjungoje išvakarėse atidaryta paroda „Salve, Italia!“, o 2006-aisiais bus surengta „Bonjour, la France!“. Šįkart muziejus kartu su Ispanijos istorinio paveldo institutu (Madridas) bei Lietuvos ir Ispanijos draugija supažindina visuomenę su dar vienos Europos valstybės kultūros ir fotografijos istorija.

Ispanija yra viena labiausiai Europos žemyne nuo Lietuvos nutolusių šalių. Tačiau paslaptingas ir XIX a. sunkiai pasiekiamas, Pirėnų kalnais atskirtas kraštas dar senovės graikų pavadintas Vakarų Žvaigžde – Hesperia, jau buvo gerai žinomas Lietuvoje. Tai liudija išsaugoti dokumentai, knygos, fotografijos. Parodoje pristatoma Lietuvos dailės muziejaus XIX a. Ispanijos fotografijų kolekcija ir Ispanijos istorinio paveldo institute, Madride saugomas „Ruiz Vernacci fotografijos archyvas“ (“Archivo fotográfico Ruiz Vernacci”). Parodą sudaro 90 fotografijų: muziejus eksponuja XIX a. darbus, o institutas atsiuntė originalių kolodijaus stiklo negatyvų atspaudus. Toks ekspozicijos sprendimas ne tik integruoja mūsų šalyje saugomą rinkinį į bendrą Europos kultūros paveldą, bet ir atskleidžia senosios „fotolaboratorijos“ specifiką. Muziejaus fotografijų kolekcijoje, paveldėtoje iš Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Ispaniją reprezentuoja senąją kultūrą ženklinanti Granados, Malagos, Salamankos, Segovijos, Sevilijos ir kitų miestų architektūra, Madride saugomas rinkinys – žymių Laurent’o fotografijos namų palikimas, kurį sudaro 11 000 stiklo negatyvų. Vilniuje eksponuojami 1858–1887 m. Ispanijos viduržemio, vidurio ir šiaurės regionų vaizdai: miestų panoramos, gatvių vaizdai, architektūra, uostai, geležinkeliai, tiltai bei kiti istoriniai objektai. Ypač vertingos karalienės Izabelės II epochą atspindinčios įvykių fotografijos, įdomūs etnografinių gyventojų tipų portretai. Viena įspūdingiausių parodos fotografijų yra septynių dalių Sevilijos panorama, sukurta apie 1866 m.Ä  

Æ Viena įspūdingiausių parodos fotografijų yra septynių dalių Sevilijos panorama, sukurta apie 1866 m. Fotografo Jean Laurent (Žano Loreno) biografija, jo įsteigtų fotografijos namų veikla, populiarinanti Ispaniją Europoje, atskleidžia parodos idėją. Gimęs 1816 m. Garšizi, Prancūzijoje, nuo 1843 m. jis apsigyveno Madride, kur 1856 m. įrengė pastovią fotostudiją, vėliau išaugusią į Laurent’o fotografijos namus. 1858 m. pradėjo dirbti Ispanijos karalienės Izabelės II fotografo Charleso Cliffordo asistentu, o 1861–1868 m. savo darbus pasirašydavo: Jos Karališkosios Didenybės fotografas. Nuo 1859 m. Jeanas Laurent’as buvo Prancūzų fotografijos draugijos narys. 1868 m. įsteigė filialą Paryžiuje, kur prekiavo Ispanijos ir Portugalijos fotografijomis. Laurent’o fotografijos firma buvo pagrindinis šių šalių „vaizdų tiekėjas“ ir platintojas Europoje. Ne tik prancūzai, bet ir kitų šalių piliečiai turėjo galimybę vaizdžiai bei dokumentaliai susipažinti su Ispanijos ir Portugalijos kultūra. Lorent’o mirties data nenustatyta, spėjama, kad jis mirė tarp 1883 ir 1892 m. Fotografo, jo kompanionų veiklos mastą, darbų populiarumą liudija ir Lietuvos šviesuomenės XIX a. pab. rinkti bei išsaugoti Ispanijos fotovaizdai.

Tačiau ispanų kalba Lietuvoje skambėjo jau XVI a. Vilniuje veikė garsus ispanų kilmės teisininkas, poetas ir švietėjas Petras Roizijus (Pedro Ruiz de Moros) – vadovavo prie Šv. Jono bažnyčios įsikūrusiai mokyklai, dėstė bajorams teisę, buvo vienas II Lietuvos Statuto (1566 m.) rengėjų. Jo knyga „Decisiones Lithuanicae“ XVI a. buvo išleista Krokuvoje, Frankfurte, Venecijoje ir Lione. Ryškius pėdsakus Lietuvoje paliko ispanų jėzuitai. 1540 m. popiežiaus Pauliaus III patvirtintos Jėzaus draugijos (jėzuitų ordino) vienas steigėjų ir šv. Ignaco Lojolos bendradarbių Alfonsas Salmeronas (Alonso Salmerón) jau 1555 m. apsilankė Vilniuje. Čia jėzuitų įkurdinimu rūpinosi Lenkijos ir Lietuvos jėzuitų viceprovincijolas Pranciškus Sunjeras (Francisco Sunyer), vieni pirmųjų Vilniaus universiteto rektorių buvo Garsija Alabijanas (Garsía Alabiano), Mykolas Ortizas (Michael Ortisius), Benediktas Soksas (Benedict de Soxo). Todėl reikšmingas parodos akcentas – senųjų fotografijų fone eksponuojama Vilniaus universiteto bibliotekos XVII a. pab. – XVIII a. pr. jėzuitų dokumentų kolekcija, atspindinti pirmuosius Ispanijos ir Lietuvos ryšius. Parodos kuratoriai – Margarita Matulytė (Lietuvos dailės muziejus), Carlos Teixidor (Ispanijos istorinio paveldo institutas), Evaldas Galvanauskas (Lietuvos ir Ispanijos draugija).

La exposición ¡H o l a,  E s p a ñ a ! La fotografia Espańola del siglo XIX

 

presenta Colección fotogrįfica espańola del siglo XIX del Museo de Bellas Artes de Lituania y Archivo fotogrįfico de Ruiz Vernacci guardado en el Instituto del Patrimonio Histórico Espańol. Esta colección fotogrįfica patrocinada por la Sociedad de Amigos de Ciencia en Vilnius representa la antigua arquitectura de Granada, Mįlaga, Salamanca, Segovia, Sevilla y otras ciudades, y colección del Instituto de Madrid, patrimonio de la famosa Casa de fotografķa Laurent en Espańa del siglo XIX, la cual cuenta con 11000 negativos de vidrio. Son paisajes de varios regiones de Espańa entre ańos 1858 y 1887, desde el Mediterraneo hasta el Norte y regiones del interior del paķs: vistas panorįmicas de las ciudades, monumentos de arquitectura y obras de arte, puertos y estaciones de ferrocaril, puentes y otros objetos históricos. Entre las mįs valiosas son las fotografķas que representan la época de Isabel II, donde se retratan interessantes y distinctos tipos etnogrįficos del pueblo. Una de las mįs impresionantes es la fotografķa panorįmica de Sevilla, compuesta de siete piezas y hecha hacia el ańo 1866.

La biografķa de Jean Laurent y las actividades de la Casa de Fotografķa, fundada por el, el objetivo de la cual fue promover Espańa en Europa, son los aspectos que revelan la idea de esta exposición. Nacido en el ańo 1816 en Garchizy, Francia, desde el ańo1843 vive en Madrid, donde en el ańo 1856 abre su estudio fijo, posteriormente llamado la Casa de Fotografķa. En el ańo 1858 empieza trabajar como asistente de Charles Clifford, el fotógrafo de la Reina Isabel II, y entre los ańos 1861 y 1868 se declara como el fotógrafo de Su Majestad. Desde el ańo 1859 es miembro de la Société franēaise de photografie. En Paris también abre su sucursal para vender fotografķas de Espańa y Portugal. La empresa de Laurent era entonces el productor y distribuidor mįs importante de imįgenes en toda Europa.

No solo franceses sino los habitantes de otros paises también tuvieron la oportunidad de conocer documentalmente y visualmente la cultura de Espańa y Portugal.

Ä

ÆNo se sabe de la fecha de la muerte de Laurent, parece que el fotógrafo falleció entre los ańo1883 y 1892. La amplitud de actividades del fotógrafo y sus compańeros y la popularidad de sus obras demuestran los ejemplos de imįgenes de Espańa, recolectados y guardados por parte iliustre de sociedad de Lituania del siglo XIX.

Sin embargo, en el siglo XVI lituanos ya habķan tenido oportunidades de conocer algunos espańoles. En Vilnius vivķa y desarollaba sus actividades Pedro Ruiz de Moros, el jurisperito de ascendencia espańola, quién presidķa el colegio de la Iglesia de St. Juan en Vilnius, al mismo tiempo enseńaba derecho a los boyardos y participaba en la preparación del II Estatuto Lituano del ańo 1566. Su libro Decisiones Lithuanicae, del siglo XIV, fueron imprentas en Cracovia, Francfort, Venecia y Lyón. Los jesuitas espańoles también han dejado huellas muy importantes en Lituania. En el ańo 1540 Papa Pablo III ratifica la sociedad de los jesuitas, Orden de los jesuitas, y en el ańo 1555 visita a Lituania uno de los fundadores y colaboradores de St. Ignacio Loyola Alonso Salmeron. A cargo de alojamiento de los jesuitas estaba viceprovincial de jesuitas de Lituania y Polonia Francisco Sunyer, unos de los primeros rectores de la Universidad de Vilnius eran Garcķa Alabiįn, Michael Ortisius y Benedicto de Soxo. Un toque significante a esa exposición de las fotografķas antiguas le da muestrario de los documentos de jesuitas del siglo XVII y XVIII, pertinentes a la Biblioteca de la Universidad de Vilnius, asķ manifestando las primeras relacciones entre Lituania Y Espańa.

Dentro del programa de cooperación en el ambito de educación y cultura para los ańos 2004–2008 entre la Repśblica de Lituania y el Reino de Espańa uno del los proyectos de artes plasticas es la exposición “Hola Espańa!” Museo de Bellas Artes de Lituania invita a la segunda exposición del ciclo “Hola Europa!” Es la primera vez que tenemos la posibilidad de conocer la antigua fotografķa espańola en Lituania.

 

Los curadores de esta exposición son Margarita Matulytė (Museo de Belas Artes de Lituania), Carlos Teixidor (Instituto de Patrimonio Histórico Espańol) y Evaldas Galvanauskas (Organización de Lituania y Espańa).