- LIETUVOS DAILĖS
MUZIEJAUS KOLEKCIJA
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
RONDA (MALAGA). Naujojo
tilto per Tacho upę Rondoje vakarinė dalis
RONDA (MÁLAGA). Puente
nuevo del Tajo de Ronda por el poniente
1879 spalis / octubre de
1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Tiltas pastatytas 1785
m. Jį sudaro trys atskiros dalys. Apatinė tilto
dalis arka yra ir statinio pagrindas, po kuriuo
teka Tacho upė. Aukščiausioje dalyje įrengti
ūkiniai pastatai, kadaise juose buvo ir kalėjimas.
Iš abiejų tilto pusių įrengta po keturis balkonus,
iš kurių atsiveria vaizdas beveik iš 100 metrų
aukščio.
Nežinomas fotografas
El fotografo desconocido
GRANADA. Karališkosios
koplyčios fasadas
GRANADA. Exterior de la
Capilla real
Apie 18701880 / Hacia
los años 1870 y 1880
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Karališkoji koplyčia
pastatyta 150421 m. kaip mauzoliejus. Statinio
fasadas yra vėlyvosios gotikos, o interjeras
ispaniškojo renesanso. Už Bartolomėjo de Chajeno
sukurtų plateresko stiliaus grotelių įrengtos
kriptos. Dešinėje Karalių Katalikų (tai 1494 m.
popiežiaus Aleksandro IV suteiktas titulas
Izabelei Kastilijietei ir Aragono valdovui
Fernandui II; jie tapo pirmaisiais ispanų
monarchais), kairėje Pamišėlės Chuanos ir jos
vyro Pilypo Gražiojo. Po jais įrengta keturių
monarchų ir princo Pilypo kripta.
Nežinomas fotografas
El fotografo desconocido
SEVILIJA. Katedros
interjeras
SEVILIJA. Interiour de
la Catedral
Apie 18701880 / Hacia
los años 1870 y 1880
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Sevilijos katedra
statyta priešais Didžiąją mečetę, kurios išliko
tik minaretas, vadinamas Chiralda dėl
vėtrungės, kuria jis puoštas XVI a.; tai, kas liko
iš paradinių mečetės vartų, šiandien vadinama
Atleidimo vartais. 1248 m. mečetė pertvarkyta į
katalikišką katedrą. Kai 1401 m. buvo nutarta
pastatyti naują šventyklą, vienas dvasininkas
pareiškęs: Pastatykime tokio didumo bažnyčią, kad
tie, kurie ją išvys, palaikytų mus
pamišėliais. Sevilijos katedra vienas
didžiausių pasaulyje gotikos pastatų.
Nežinomas fotografas
El fotografo desconocido
GRANADA. Katalikų kapų
koplyčia
GRANADA. Capilla de
Católicos Sepulcro
Apie 18701880 / Hacia
los años 1870 y 1880
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
GRANADA. Katedra.
Atleidimo portalas
GRANADA. Catedral.
Puerta del Perdon
Apie 18701880 / Hacia
los años 1870 y 1880
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Pirmoji Ispanijoje
renesansinė katedra pradėta statyti 1523 m.,
fasadu sujungta su Karališkąja koplyčia.
Monumentalus vakarinis fasadas buvo baigtas XVII
a.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Monterėjų
namai
SALAMANCA. Casa de
Monterey
Apie 1867 / Hacia el año
1867
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Conchas namų
kiemelis
SALAMANCA. Patio de la
Casa de las Conchas
Apie 18781879 / Hacia
los años 1878 y 1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Rūmai pastatyti Santjago
ordino riterio XV a. Concha ispaniškai
kriauklė, Santjago ordino simbolis. Pirmame aukšte
Salamankai būdingos arkos, kurios remiasi į
baltojo marmuro kolonas. Balkonų turėklai išpuošti
korėtaisiais motyvais ir pynėmis akivaizdi
mudecharų stiliaus įtaka.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Conchas namų
portalas
SALAMANCA. Puerta de la
Casa de las Conchas
Apie 18781879 / Hacia
los años 1878 y 1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Kriauklėmis išpuoštas
portalas ženklina namų savininko priklausomybę
Santjago ordinui.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Katedra.
Verbų vartai
SALAMANCA. Catedral. La
puerta de los Ramos
Apie 1867 / Hacia el año
1867
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Šiaurinio katedros
fasado Verbų vartuose vaizduojamas Jėzaus Kristaus
pasirodymas Verbų sekmadienį ir keturių
evangelistų statulos.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Senosios
katedros kryžminio skliauto nava
SALAMANCA. Nave del
crucero de la Catedral vieja
Apie 18781879 / Hacia
los años 1878 y1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės
muziejus / Museo de Bellas Artes de Lituania
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Katedra. Gajo
(gaidžio) bokšto kupolas
SALAMANCA. Catedral.
Cúpula de la torre del Gallo (1849)
Apie 18781879 / Hacia
los años 1878 y 1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Bizantiškojo stiliaus
bokštas pastatytas 1163 m. Viršum kryžminio
skliauto su keturiais jį užbaigiančiais
trikampiais į 37 m aukštį iškyla dekoruotas
žvynais kupolas, dėl kurio bokštui suteiktas
Gaidžio pavadinimas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANKA. Pagrindinis
Conchas namų fasadas
SALAMANCA. Fachada
principal de la Casa de las Conchas
Apie 1867 / Hacia el año
1867
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Įspūdingiausia rūmų
dalis pagrindinis fasadas, dekoruotas daugiau
nei 300 kriauklių ir gausybe heraldikos.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SALAMANCA. Claustro de
las ruinas de la Escuela de la Vega
SALAMANKA. Vegos
mokyklos galerijos griuvėsiai
Apie 18781879 / Hacia
los años 1878 y 1879
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Lucien Lévy
TOLEDAS. Katedros
interjeras
TOLEDO. La Cathédrale.
Intérieur de lÉglise
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Katedros statyba pradėta
Ferdinando III 1227 m., baigta XV a. Dėl
originalios gotikinės architektūros ši katedra
vadinama perregimąja.
Lucien Lévy
BURGAS. Miraflorės
galerija. Don Chuano II ir Portugalijos karalienės
Izabelės kapai
BURGOS. Cloitre de
Miraflores. Tombeau de Don Juan II et dIsabelle
du Portugal
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Vienuolyną XV a. įkūrė
Chuanas II ir jo žmona Portugalijos karalienė
Izabelė. Chuanas ir Simonas iš Kelno jį
rekonstravo po 1452 m. patirto gaisro.
Lucien Lévy
BURGAS. Katedros
interjeras. Choro vaizdas
BURGOS. Intérieur de la
Cathédrale. Vue du choeur
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Burgo katedros statyba
pradėta Kastilijos karaliaus įsakymu 1221 m.,
galutinai įrengta XIX a. Vidus suformuotas
lotyniškojo kryžiaus principu, su trimis šoninėmis
navomis, devyniolika koplyčių, zakristija ir
skliautinė galerija. Katedroje Sido, legendinio
kario, kovojusio su maurais, ir Donjos Chimenos,
1074 m. ištekėjusios už Sido kapai.
Lucien Lévy
BURGAS. Katedros
interjero fragmentas. Koplyčios Connétable vaizdas
BURGOS. Int. De la
Cathédrale. Vue générale de la Chapelle du
Connétable
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Laidojimo koplyčia XV a.
pabaigoje pastatyta Kastilijos grafui Pedrui
Fernandesui de Velasko ir jo žmonai donjai
Mensijai de MendosaI.
Lucien Lévy
BURGAS. Katedra.
Pellegeria vartai
BURGOS. La Cathédrale.
Porto de la Pellegeria
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Pellegeria ispaniškai
odadirbių vartus 1516 m. Chuano Rodrigeso de
Fonsekos įsakymu pastatė Pranciškus iš Kelno, kad
pro jas į katedrą galėtų rinktis gyventojai iš
odadirbių rajono.
Lucien Lévy
SEGOVIJA. Senosios
katedros šventorius
SEGOVIA. Cour du Cloitre
de lAncienne Cathédrale
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
Vėlyvosios gotikos
statinys pradėtas statyti 1525 m.
Lucien Lévy
BURGAS. Karališkoji
ligoninė. Kiemo vaizdas
BURGOS. Hopital du roi.
Vue de la Cour
Apie 18801890 / Hacia
los años 1880 y 1890
albuminas / albúmina
Lietuvos dailės muziejus / Museo de Bellas
Artes de Lituania
VIDURŽEMIO ISPANIJA / ESPAÑA MEDITARRANEA
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BARSELONA. Bučadelio
viadukas
BARCELONA. Viaducto de
Buxadell
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Pirmoji Ispanijoje
BarselonosMataro geležinkelio linija pradėjo
veikti 1848 m. Ją projektavo ir atidarė Anglijoje
gyvenęs katalonų inžinierius Migelis Biada
Bunjolis. Dar po metų karalienė Izabelė II
iškilmingai atidarė kitą liniją 45 km atkarpą
MadridasAranchuesas, pagrindinės linijos
MadridasAlikantė dalį.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TARAGONA. Akmenų
skaldyklos
TARRAGONA. Canteras de
Tarragona
Apie 18671871 / Entre
los años 1867 y 1871
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
(Ministerio
de Cultura del Reino de España / Ispanijos
Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. Taragonos mieste
pastatytas uostas, išsiplėtė prekyba, vystėsi
laivininkystė.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TARAGONA. Priešistorinė
siena
TARRAGONA. La muralla
Ciclópea
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Taragona miestas
Ispanijos šiaurės vakaruose, Katalonijos
provincijoje. Romėnų valdymo laikotarpiu jis buvo
pavadintas Taraku, ir apie 218 m. pr. Kr.
Kornelijaus Scipiono įsakymu čia buvo išdėstyta
kariuomenė. Valdant Augustui Tarako miestas tapo
sukilimų ir pasipriešinimo prieš Romos valdžią
malšinimo centru. Romėniškąjį miestą sudarė
Akropolis (centras) ir palei uostą nusidriekęs
Urbės miestas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MONSERAT (BARSELONA).
Senojo vienuolyno griuvėsiai
MONTSERRAT (BARCELONA).
Restos del antiguo Monasterio
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España /
Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Šis vienuolynas ir
šventovė įkurti Ispanijos geografiniu centru
vadinamoje Katalonijoje, apie 20 km į šiaurės
rytus nuo Barselonos, prie neįprasto Monserato
kalno, kurio pavadinimas katalonų kalba reiškia
perpjautas kalnas, nes iš tolo jo dantytų
nuokalnių žvilgėjimas primena metalinius pjūklo
ašmenis. Monserato vienuolyną 1025 m. įkūrė abatas
Oliba. XII a. buvo pastatyta nauja bažnyčia ir
sukurtas Švč. Mergelės paveikslas. Čia 1223 m.
įsteigtas pirmasis Europoje bažnytinio giedojimo
vaikų choras. Po 200 m. vienuolynas tapo atskira
abatija.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BARSELONA. Elgetaujantis
mauras
BARCELONA. Moro
mendigando
Apie 1872 / Hacia el año
1872
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España /
Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
VIII a. iš Šiaurės
Afrikos ir arabų pasaulio į Iberijos pusiasalį
atsikėlę musulmonai, 7111492 m. valdę Ispaniją,
vadinti maurais. Abdur-Rahman Andalūzijos sakalo
valdymo laikotarpiu (755788) pradėta kurti islamo
civilizacija panaši į Damasko, Bagdado ir kitų
centrų.
XIX a. miesto ateitį
nulėmė du pagrindiniai įvykiai: 1854 m. nugriauta
senoji siena, trukdžiusi miesto augimui, ir 1859
m. aprobuotas pavyzdinis miesto plėtros planas.
Pramonė ir prekyba sąlygojo naujosios buržuazijos
atsiradimą, socialinis judėjimas ir emigracija
sukėlė naujų ideologinių srovių, tapusių žymaus
sąjūdžio, pavadinto Rekonkista (atkovojimas),
ištakomis visose sferose: literatūroje,
architektūroje, moksle, politikoje.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
POBLĖ (TARAGONA).
Vienuolynas
POBLET (TARRAGONA).
Vista general del Monasterio
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España /
Ispanijos Karalystės kultūros ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Poblė vienuolynas
vienas svarbiausių Katalonijos religinės
architektūros pavyzdžių. Pastatytas Siera de
Prades kalnų papėdėje, jis įspūdingai iškyla tarp
dirbamų laukų. Vienuolyną įkūrė Barselonos grafas
Ramonas Berengeras IV, žemes padovanojęs Cistersų
ordinui. Poblė buvo mėgiama Aragono karalių
poilsio vieta ir labai svarbus kultūrinis centras.
Jo biblioteka anuo metu buvo viena didžiausių ir
įspūdingiausių. Kaip ir visi Cistersų ordino
vienuolynai Poblė buvo tikra gyvenvietė su
gyventojų poreikius tenkinančia infrastruktūra.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
CHERONA. Izabelės II
tiltas
GERONA. Puente de Isabel
2ª
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Ispanijos šiaurės
rytuose įsikūrusi Cherona priklauso Katalonijai,
kurios sostinė yra Barselona. Tai vienas
gražiausių, spalvingiausia istorija garsėjančių
šalies miestų. Romėnų įsteigtas jis tapo
gyvybiškai svarbus viduramžiais, kai viename jo
rajonų įsikūrė žydų bendruomenė. Iki šiol jis
laikomas vienu geriausiai puoselėjamų Europos
miestų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TARAGONA. Banjos
švyturys
TARRAGONA. Faro de la
Baña
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Banjos švyturys buvo
antras iš trijų svarbiausių metalo konstrukcijos
švyturių, skirtų Ebro upės deltai. Jo statytojas
architektas Liusijus del Vajė pabrėžė, kad
galimybė nenaudoti mūrinių statinių ir keisti
juos ar statinio dalis metalinėmis
konstrukcijomis, leidžia lengvai išmontuoti bokštą
ir pastatyti jį kitoje vietoje.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BARSELONA. Uosto
panorama
BARCELONA. Vista del
puerto
Apie 1872 / Hacia el año
1872
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Šį uostą mini Pomponijus
Mela, Plinijus, Klaudijas Ptolemajas... Barselonos
gynybinę sieną imta statyti dar 263 m., prasidėjus
pirmiesiems barbarų įsiveržimams. Nuo tada miestas
plėtėsi, didėjo uostas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
ALIKANTĖ. Alikantės
įlanka. Garlaivio Kolumbas įgula
ALICANTE. En la bahía de
Alicante. Oficialidad del vapor Colón
1862-ųjų birželis /
Junio de 1862
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Senovėje daugelis laivų
į keliones jūromis ir vandenynais leisdavosi tik
pakėlę bures. XIX a. pradžioje atsiranda garais
varomi laivai, o amžiaus pabaigoje didžioji dalis
burinių laivų pakeisti garlaiviais.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BARSELONA.
Municipalitetas
BARCELONA. El
Ayuntamiento
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Katalonijos sostinė,
vienas didžiausių Ispanijos miestų ir uostų,
apsuptas Kolserolos kalnų bei Viduržemio jūros,
gyvuoja jau antrąjį tūkstantmetį.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BARSELONA. Šv. Liucijos
katedros vartai
BARCELONA. Puerta de
Santa Lucía (catedral)
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Katedrą pradėjo statyti
vyskupas Bernas Pelegris 1298 m. Dabartinis
katedros fasadas baigtas tik XIX a. pradžioje. Tai
atliko architektai Ch. Mestresas ir Augustas
Fontas Kareras. Barselonos katedros pirmtakė 925
m. Al Manzoro sugriauta trijų navų bazilika.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
VALENSIJA. Moters tipas.
Autoriaus pavadinimas Naujieji statiniai
VALENCE. La mauvaise
nouvelle
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. pabaigoje
Valensija labai išaugo. Senosios miesto gynybinės
sienos buvo nugriautos 1865 m., nes buvo siekiama
tapti šiuolaikišku miestu ir paskatinti
priemiesčių bei apylinkių plėtrą. Dėl nutiestų
didžiųjų kelių greitai plėtėsi rytinė miesto dalis
su eklektinio stiliaus pastatais, kurių daugelis
egzistuoja iki šiol. Kitos miesto dalies, ypač
Turijos upės pakrantės, plėtra užtruko net ligi XX
a. pirmos pusės.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MURSIJA. Vežimas su
ąsočiais
MURCIE. Charrette
chargée de tinajas ou cuves en terre
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Mursija tai regionas,
kurį sudaro 45 municipalitetai Ji įsikūrusi
pietrytinėje Iberijos pusiasalio dalyje tarp
Valensijos, Andalūzijos ir Kastilijos-La Mančos
apskričių. Jos teritorija 11 317 kvadratinių
kilometrų, šiaurėje ribojasi su Albasetos
provincija, rytuose su Alikante, vakarinėje
dalyje su Granados, Almerijos provincijomis,
pietuose ir pietryčiuose ją skalauja Viduržemio
jūra.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
ORIJUELA. Segūros upės
panorama iš vakarų pusės
ORIHUELA. Vista del río
Segura desde poniente
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Orijuela garsėja meno
vertybių paveldu. Peizažui būdinga įvairovė, o jo
svarbiausias akcentas Segūros upė, kurios
pakrantėse auginami citrusiniai vaismedžiai,
daržovės ir medvilnė.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SAGUNTAS (MURVIEDRAS).
Romėnų teatro paradinis įėjimas
SAGUNTO (MURVIEDRO).
Puerta principal del Teatro Romano
Apie 1870 / Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de
Cultura del Reino de España / Ispanijos Karalystės
kultūros ministerija
Instituto del
Patrimonio Histórico Español / Ispanijos istorinio
paveldo institutas
Sagunto istorija siekia
bronzos amžių tai byloja netoli miesto atliktų
kasinėjimų radiniai. Po romėnų užkariavimo 214 m.
pr. Kr. prasidėjo tikras miesto klestėjimo
laikotarpis, kurį, be kitų monumentalių statinių,
vainikavo teatro ir romėnų cirko arenos
pastatymas. Iki arabų įsigalėjimo Saguntas kentė
įvairių genčių vandalų, gotų, bizantiečių
antpuolius. Tada romėniškasis pavadinimas Saguntum
pakeičiamas į arabiškąjį Morbyter, kuris tampa
valensietiškuoju Molvedru. Tik 1868 m. laikinoji
vyriausybė grąžino šlovingąjį Sagunto pavadinimą.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
VALENSIJA. Vidiniai La
Lonchos vartai
VALENCIA. Puerta
interior de la Lonja
1870 gegužė arba
birželis / Mayo a Julio de 1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Valensijos La Loncha
vienas didžiausių architektūros stebuklų ir
žymiausių pasaulietiškosios gotikos monumentų
Europoje.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
VALENSIJA. La Loncha
VALENCIA. La Lonja
1870 gegužė ar birželis
/ Mayo a Julio de 1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Valensija gėlių ir
skrybėlių kraštas yra vienas didžiausių
Ispanijos miestų, įsikūrusių Viduržemio jūros
pakrantėje. Ji pelnytai laikoma Sido
miestu, kur senovės didvyris Rekonkistos
(atkovojimo) laikais kovėsi su maurais.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
VALENSIJA. Grao uostas
VALENCIA. Puerto del
Grao
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MALAGA. Panorama nuo
pilies
MÁLAGA. Vista general
panorámica desde el Castillo
Apie 1879 / Hacia el año
1879
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Finikiečių įkurta Malaga
tai jaukus miestas, kupinas andalūziško žavesio;
jos architektūroje gausu arabiškų motyvų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
EL TROKADERAS (KADISAS).
Lopeso užtvanka
EL TROCADERO (CÁDIZ).
Vista del Dique de López
1879 / Año 1879
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kadisas įsikūręs
pusiasalyje ir beveik visas apsuptas vandens.
Finikiečiai įkūrė miestą 1100 m. pr. Kr. ir davė
jam Gadyro pavadinimą. Iš pradžių tai buvo pirklių
apsistojimo vieta, vėliau jį užėmė kartaginiečiai,
galiausiai romėnų nukariautas jis tapo reikšmingu
prekybos uostu. XIX a. pradžioje Kadisas tapo
antimonarchistinio ir liberalaus judėjimo
bastionu, 1812 m. čia paskelbta pirmoji Ispanijos
konstitucija.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
HUELVA. Rijo Tinto
kalnakasybos kompanijos panorama nuo prieplaukos
HUELVA. Vista del Muelle
de la Cía. de las Minas de Río Tinto
Apie 1882 / Hacia el año
1882
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Huelvos uostas visais
laikais buvo ideali vieta švartuotis įvairios
paskirties laivams, kurie nusipirkti Onubos rūdos
atplaukdavo iš tolimiausių šalių. Daugybė
archeologinių radinių rodo, kad čia įsikurdavo
įvairiausių kultūrų ir papročių žmonės. Skydai,
durklai, iečių antgaliai, netgi graikiškas šalmas
tapo nebyliais ilgos ir margaspalvės uosto
istorijos liudininkais.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SEVILIJA. Cigarų sukėja
(Fotografuota Tolede)
SÉVILLE. La cigarrera (Fotografía
tomada en Toledo)
Apie 18621870 / Entre
los años 1862 y 1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Viename kelionių
aprašyme vaizdingą cigarų fabriko darbininkės
paveikslą pateikia Edmonas de Amičis: Trys
didžiulės salės pilnos plušančių moterų, susėdusių
trimis eilėmis. Gali būti, kad jų, palinkusių ties
darbo staleliais, apie 800, dar kita tiek atokiau,
jas vos galima įžiūrėti, o trečioji eilė tik
nutuokiama. Jaunos, kai kurios dar mergaitės. 800
palinkusių galvų juodais lyg smala plaukais, 800
juodbruvų veidelių iš įvairiausių Andalūzijos
kampelių, nuo Chajeno iki Kadiso, nuo Granados iki
Sevilijos. Šurmulys tarytum miesto aikštėje. Trijų
salių pasieniai nukabinėti drabužiais,
susiliejančiais į vieną margą vėliavą, kur
dominuoja dvi spalvos: juoda ir raudona.
Apsiaustai ir sijonai. Merginos jais persirengs
išeidamos, darbe jų apranga paprastesnė, bet švari
ir spalvinga.
Yra nuostabiai gražių
veidų, o tos, kurių grožis dar neatsiskleidęs,
patraukia kažkuo žavinčiu: tamsių akių žvilgsniu,
antakių išlinkimu ar šypsena. Iš cigarų sukimo
salės patenkame į cigarečių salę, o iš šios į
tabako fasavimo salę, ir visur akys raibsta nuo
galybės spalvingų drabužių, kibirkščiuojančių
žvilgsnių ir juodų kasų. Kiek šiose salėse
neatskleistų meilės, išsiskyrimo, neišsipildžiusių
lūkesčių ir vargo istorijų! Už fabriko vartų dar
ilgai negali pamiršti tamsių akių, kupinų
susidomėjimo, neapykantos, liūdesio, džiaugsmo ar
svajų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
HUELVA. Švč. M. Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
HUELVA. Iglesia de la
Concepción
Apie 1882 / Hacia el año
1882
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Trijų kaukolių krantu
didysis poetas Antonijas Mačadas (Antonio Machado
y Ruiz, 18751939) pavadino Huelvą, atsiveriančią
nuo El Konkero aukštumų. Tai giedras ir šviesus,
Atlanto bangų skalaujamas miestas ir uostas.
Huelvoje, kaip ir aplinkiniuose miesteliuose,
nepamirštama pagerbti Kristupo Kolumbo asmenybės
daugybė jam skirtų monumentų ženklina bendrystę su
ispaniškąja Amerika. Iš netoliese buvusio Pala de
la Fronteros uosto didysis atradėjas leidosi į
savo pirmąją kelionę.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
KORDOBA. Šokanti moteris
CORDOUE. Femme balayant
Apie 18621870 / Entre
los años 1862 y 1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. paplitęs
Ispanijos moters gyvenimo etalonas sėkmingai
ištekėti, tapti ištikima židinio sergėtoja, gera
žmona ir motina. Tokia samprata formavo paklusnių
moterų tipą, kurių išsilavinimas apsiribojo namų
ruošos darbais bei rankdarbiais.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
KORDOBA. Didžiojo
Kapitono pasivaikščiojimas
CÓRDOBA. Paseo del Gran
Capitán. Sin reseña
Apie 1887 /Hacia el año
1887
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kordoba jau nuo XI a.
visoje Europos garsėjo kaip filosofijos, mokslo,
meno lopšys. Čia taikiai sugyveno žydai,
musulmonai ir krikščionys.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
CHAJENAS. Didžioji
aikštė
JAÉN. La plaza mayor
Apie 1881 / Hacia el año
1881
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Pirmieji gyventojai
Chajeno mieste apsigyveno dar paleolito
laikotarpiu. 207 m. pr. Kr. jį nukariavo Publijus
Kornelijus Scipijonas. Kitais metais jį užėmė
arabai ir valdė iki 1246 m., kai miestas atiteko
karaliui Fernandui III ir tapo vyskupijos centru.
Esantis pasienio zonoje jis buvo placdarmas
krikščionių žygiams prieš maurų žemes. Po Granados
karalystės žlugimo bei Rekonkistos (atkovojimo)
laikotarpio pabaigoje jis prarado savo vaidmenį.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
GRANADA. Panorama nuo
Puerta Realio
GRANADA. Vista de la
Puerta Real
Apie 1880 / Hacia el año
1880
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. Granadoje,
formuojant parkus, aikštes bei žaliuosius plotus,
susipina prancūzų ir anglų tradicijos. Tai
atspindi El Salon, La Bomba ir kitos aikštės.
Vaizdo kairėje
fotostudija ant stogo.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
GRANADA. Alhambros ir
Granados panorama nuo Sakromontės kalno
GRANADA. Vista de la
Alhambra y de Granada desde el Sacromonte
Apie 1872 / Hacia el año
1872
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Granada pagrįstai
laikoma Ispanijos perlu. Miestas ilgai buvo
Alandalus, arba mauriškosios Andalūzijos
sostinė, garsėjanti architektūros šedevru Alhambra.
Alhambra reiškia raudonoji, pavadinimas kilęs
nuo kalno, kur ji įsikūrusi. Tai ne tik patys
gražiausi, bet ir geriausiai pasaulyje iš visų
arabiškųjų statinių išsilaikę rūmai.
Montaje_
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SEVILIJA. Sevilijos
miesto panoraminis vaizdas. 7 dalys
SEVILLA. Vista
panorámica de Sevilla. En 7 partes
Apie 1866 / Hacia el año
1866
Kolodijaus stiklo
negatyvų dabartinės kopijos, skaitmeniniu būdu
sujungusios visas 7 dalis
De negativos de vidrio
al colodión, copia positiva actual, uniendo
digitalmente las 7 partes
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Andalūzijos sostinė,
įsikūrusi abipus Guadalkuivirio upės krantų.
Miestą įkūrė finikiečiai apie tūkstantis metų pr.
Kr., kurį vėliau užkariavo romėnai, maurai. XV a.
beveik kiekviena ekspedicija į Ameriką prasidėdavo
Sevilijoje. 500 metų trukmės maurų valdymas paliko
ypač ryškų pėdsaką architektūroje. Mieste gyveno
ir tabako fabrike dirbo gražuolė Karmen, tapusi
rašytojų ir kompozitorių kūrinių heroje. Sevilijos
katedra vienas iš didžiausių pasaulyje gotikos
pastatų, žavinčių savo didybe ir interjero
šedevrais. Vienoje iš katedros koplyčių palaidotas
Kristupas Kolumbas. Sevilijos simbolis Giraldos
bokštas, XII a. arabų mečetės minaretas, kuris,
praėjus trims amžiams, tapo katedros varpine.
VIDURIO ISPANIJA /
ESPAÑA INTERIOR
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
Iš MADRIDO į KORDOBĄ.
Vilčeso tiltas nr. 39, sugriautas nuo bėgių
nuvažiavusio traukinio
MADRID a CÓRDOBA. Puente
de Vilches Nº 39, destruido por un
descarrilamiento
1874 gruodis / Diciembre
de 1874
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. viduryje Iberijos
pusiasalyje nutiesus tris pirmąsias geležinkelio
linijas, buvo pastatyti ir geležinkelio tiltai.
Pirmosios linijos 1848 m. nutiestos iš Barselonos
į Mataro, 1851 m. iš Madrido į Aranchuesą, 1853
m. iš Langreo į Chichoną.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MADRIDAS. Toledo tiltas
MADRID. Puente de Toledo
Apie 1866 / Hacia el año
1866
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Toledo tiltą XVIII a.
pastatė Pedras de Rivera. Jį sudaro devynios
arkos. Tilto viduryje įrengtos dvi puošnios nišos
su Madrido globėjų San Isidro bei Santa Marijos de
la Kabezos statulomis.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MADRIDAS. Puerta de
Solio panorama
MADRID. Vista general de
la Puerta del Sol
Apie 1885 / Hacia el año
1885
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Puerta de Solis ( isp.
Saulės vartai ) tai gyvybinis Madrido
centras. Sakoma, kad nuo čia prasideda visi
Ispanijos keliai (jis vadinamas kilometro cero
nulinis kilometras).
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BULIŲ KORIDA. Buliaus
ištempimas iš arenos. Madridas, koridos aikštė,
įkurta 1874
CORRIDAS de TOROS. El
arrastre. Madrid, plaza de toros inaugurada en
1874
Apie 1887 / Hacia el año
1887
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Tradicinė bulių kova,
arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a.
pabaigoje. XVII a. bulių kautynės buvo rengiamos
tik aristokratijai, karūnavimo arba vestuvių
proga. Tų laikų korida tai bulių kautynės ant
arklių. Pirmasis taisykles nustatė matadoras
Pranciškus Romeras. Korida laikoma uždegančiu
reginiu, menu, senovės kultūros propagavimu.
Priešingai, nei teigia oponentai, mėgaujamasi ne
buliaus kankinimo scenomis arba mirtimi, o
matadoro vikrumu ir narsa. Bulių kautynių pasaulio
sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena
yra Madride.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MADRIDAS. La Paso
viešbutis. Puerta del Solis
MADRID. Hotel de la Paz.
Puerta del Sol
1884 rugsėjo 4-oji,
ketvirtadienis / Jueves, 4 de Septiembre de 1884
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Madridas buvo vienintelė
Europos sostinė, susisiekimas su kuria sunkiai
įveikiamais keliais buvo įmanomas vien diližanais,
todėl miestas liko atskirtas nuo dinamiškiausių
gamybos ir prekybos centrų, kol pagaliau XIX a.
pradėti tiesti keliai ir geležinkeliai, ėmė kurtis
turizmo infrastruktūra.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MADRIDAS. Ispanijos
banko statyba
MADRID. Construcción del
Banco de España
Apie 1886 / Hacia el año
1886
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TOLEDAS. Kero
valstiečiai
TOLÈDE. Paysans de Quero
1878 gruodis / Enero de
1878
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kero miestelis įsikūręs
La Mančos apskrities rytinėje Toledo provincijoje.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
MADRIDAS. Siete Iglesijo
valstiečiai
(Pavadinimas klaidingas.
Tai Samoros provincijos gyventojai)
MADRID. Paysans du
village de Siete iglesias
(Reseña con error. Son
aldeanos de la provincia de Zamora)
1878 sausis / Enero de
1878
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Samora Kastilijos ir
Leono apskrities miestelis.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SEGOVIJA. Kaimiečiai
SEGOVIA. Paysans de la
province
1878 sausis / Enero de
1878
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TRUCHIJAS. Julijaus
Cezario bokštas
TRUJILLO. Torre de Julio
César
Apie 1870 /Hacia el año
1870
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Truchijo miestas siena
aptverta viduramžių teritorija, kuri nuo aukštumų
žavi bokšteliais ir X a. iškilusia arabiška
pilimi. Čia akivaizdūs trijų kultūrų pėdsakai:
romėniški, musulmoniški ir krikščioniški.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
ALKANTARA (KASERES). San
Benito vienuolyno fasadas
ALCÁNTARA (CÁCERES).
Fachada del convento de San Benito
Apie 1860 / Hacia el año
1860
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas. Reprodukcija iš ankstesnės
Charleso Cliffordo fotografijos
Huella del negativo de
vidrio al colodión. Reproducción de una fotografía
anterior de C. Clifford
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
San Benito vienuolynas
tai senoji karinė Alkantaros sostinė. XVI a.
statytame vienuolyne susijungė gotikos ir
renesanso stiliai.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
JUSTĖ VIENUOLYNAS.
Panorama
MONASTERIO de YUSTE.
Vista general
Apie 1885 / Hacia el año
1885
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Justė vienuolynas yra
įsikūręs Gredos priekalnėse, La Veros (Kaseres)
apygardoje, netoli Kuakos gyvenvietės. Jis
pastatytas ant senojo vienuolyno griuvėsių
15561558 m., prieš Karlo V mirtį buvo tapęs jo
rezidencija.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TOLEDAS. Tacho upės
malūnai
TOLEDO. Los molinos a
orillas del Tajo
1858 / Año 1858
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Toledo miestas tarsi
erdvės ir epochų apžvalgos aikštė, juosiama upės
vingio. Tacho upė vinguriuoja tarp miškelių ir
dirbamos žemės plotų, girdydama sodus ir laukus.
Tolede negali nepajusti pasikeitimo: staiga
lengvas, purios ir minkštos žemės kelias baigiasi,
pasuka tarp uolų, kur įsikūrė šis spalvingą
istoriją menantis miestas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TOLEDAS. Bulių varovai
TOLEDO. La halte des
bouviers
Bromo želatinos stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al gelatino-bromuro
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
TOLEDAS. Sokodovero
aikštė
TOLEDO. Plaza de
Zocodover
Apie 1877 / Hacia el año
1877
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Toledas tai miestas,
užlietas giedros, kaip jį apibūdino El Grekas,
sakęs, kad nėra pasaulyje kito tokia šviesa
nutvieksto miesto. Ilgainiui dailininkai,
skulptoriai, rašytojai savo kūriniuose pabrėžė
kaip tik šį jo bruožą.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
AVILA. Alkasaro vartai
ÁVILA. Puerta del
Alcázar
Apie 1865 / Hacia el año
1865
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Apie Avilą sakoma, kad
tai akmenų ir šventųjų miestas, nes jis
pastatytas beveik iš akmens ir yra daugelio
šventųjų ir mąstytojų lopšys. Alkasaro vartai XV
a. tapo liudininkais, kai kilmingieji Avilos
gyventojai nuvertė nuo sosto karalių Henriką V.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SEGOVIJA. San Andreso
vartai
SEGOVIA. Puerta de San
Andrés
Apie 1871 / Hacia el año
1871
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Vartai į senąjį romėnų,
arabų, ispanų statytą miestą.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SEGOVIJA. Alkasaro
fasadas
SEGOVIA. Fachada del
Alcázar
Apie 1865 / Hacia el año
1865
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Alkasaras primena
svajonių laivą Erezmos ir Klamoreso upių
santakoje. Karališkieji rūmai su daugybe požeminių
perėjų įsikūrę miesto pakraštyje. Viduramžių pilis
rekonstruota 1587 m. ir po 1828 m. gaisro. 1764 m.
karalius Karlas II čia įsteigė garsiąją
Karališkąją artilerijos mokyklą. Kairėje pusėje
Švietimo epochoje pastatyti Chemijos rūmai,
kuriuose buvo įsikūręs Luiso Prusto tyrinėjimų
centras. Iš pilies atsiveria įstabaus grožio
Verakruso bažnyčios vaizdas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BURGAS. Santa Marijos
Arka
BURGOS. El Arco de Sta.
María
Apie 1863 / Hacia el año
1863
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Santa Marijos Arka
žymiausias miesto architektūros paminklas. Arkos
fasadinę pusę 1553 m. užbaigė Chuanas de Vajechas.
Triumfo arką primenantys vartai buvo sukurti
imperatoriaus Karlo V garbei. Jam, Sido ir grafo
Fernando Gonsaleso apsuptyje, skirta pagrindinė
arkos dalis. Aukščiausioje jos vietoje angelas
sargas, o vienoje nišoje miesto globėja Švč.
Mergelė Marija.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
LAS HUELGAS (BURGAS).
San Fernando kiemelis
LAS HUELGAS (BURGOS).
Patio de San Fernando
Apie 1873 / Hacia el año
1873
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Karališkosios šeimos
pamėgtoje vietovėje, pavadintoje Las Huelgas
(isp. poilsis), 1187 m. Alfonsas VIII
įkūrė seserų cistersių vienuolyną. Čia rasdavo
prieglobstį karališkajam dvarui tarnavę, bet
vėliau iš jo pasitraukę kilmingieji.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BURGAS. Didžioji aikštė
BURGOS. La plaza mayor
Apie 1873 / Hacia el año
1873
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Aikštė, šiandien žinoma
kaip Didžioji, vadinta įvairiais pavadinimais ir
daug kartų pertvarkyta. Žymiausias statinys joje
XVIII a. neoklasikinio stiliaus konsistorijos
pastatas, sukurtas Gonsaleso de Laros. 1774 m.
aikštėje pastatyta Karlo III statula.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
LEONO MIESTO KATEDRA.
Vaizdas iš šiaurės
CATEDRAL DE LEÓN. Vista
por la parte del Norte
Apie 1883 / Hacia el año
1883
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Senojo romėnų ir
viduramžių miesto Leono šiandien neįmanoma
įsivaizduoti be šio įstabaus architektūros
statinio. Leono katedra dar skambiai vadinama
Leono Skaisčiąja. Tai labiausiai prancūziška iš
visų didžiųjų XIII a. gotikos katedrų. Pagrindine
dalimi ji panaši į Reimso katedrą, o brėžinio
pjūviu į Amjeno ir Bovė miestų katedras.
ŠIAURĖS ISPANIJA ESPAÑA
DEL NORTE
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Namas San
Karlo aikštėje
ZARAGOZA. Casa de la
plaza de San Carlos
Apie 1877 / Hacia el año
1877
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
nstituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Saragosa
administracinis autonominės Aragono apskrities
centras. Pačioje Ebro upės lomoje įsikūręs miestas
tapo svarbiu tarpininku tarp Kantabrijos ir
Levantės, Barselonos bei Madrido miestų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Nuestra
Senjora del Pilaro bazilika nuo Naujojo bokšto
ZARAGOZA. Vista general
de Ntra. Sra. del Pilar, desde la Torre nueva
Apie 1877 / Hacia el año
1877
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Popiežiaus Pijaus XII
pontifikato laikotarpiu Pilaro Švč. Mergelė Marija
buvo paskelbta Ispanijos globėja, jos vardu
pavadinta bazilika tapo žymiu piligrimų centru.
Pagal legendą 40 metais pr. Kr. Švenčiausioji
Mergelė apsireiškusi pranašui Santjagui ir
grupelei atsivertusiųjų, kurie meldėsi Ebro upės
pakrantėje, ir išreiškė pageidavimą, kad šioje
vietoje būtų pastatyta šventykla. Santjagas su
savo bičiuliais pastatęs koplyčią, kuri ilgainiui
virtusi nuostabia bazilika su Švenčiausiosios
Mergelės atvaizdu. Tai barokinio stiliaus
šventykla su neoklasicizmo dekoracijomis, kur
išsaugota ir garbinama kolona (isp. Pilar),
prie kurios apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Saportos, arba
Infantės (princesės), namų kiemelis
ZARAGOZA. Patio de la
casa de Zaporta ó de la Infanta
Apie 1877 / Hacia el año
1877
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Infantės vardu kiemelis
pavadintas dėl to, kad čia buvo apsistojusi Tereza
de Bajabriga, Karlo II brolio princo don Luiso
našlė. Kiemelis laikomas vienu gražiausių tos
epochos meno pavyzdžių. Jis priklausė Gabrielio
Saportos rūmų kompleksui. Šiam žydų kilmės
bankininkui už finansinę pagalbą Karlas V suteikė
Valmanjos senjoro titulą. Kiemelis įrengtas XVI a.
pradžioje, ir pradinė jo vieta tarp San Chorchės,
San Andreso ir Saporta gatvių.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Saportos, arba
Infantės (princesės), namų kiemelis
ZARAGOZA. Patio de la
casa de Zaporta ó de la Infanta
Apie 1877 / Hacia el año
1877
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kiemelis yra kvadratinės
formos, jį sudaro dvi dalys. Viduje aštuonios
kolonos su figūromis. Frizai puošti bareljefais,
grifais ir amūrų figūrėlėmis. Antroje dalyje
arkų galerija. Baliustradoje bareljefai su žymių
istorinių asmenybių biustais, tarp jų Karlas V,
Fernandas Katalikas ir Gabrielis Saporta. Visa
komplekso kompozicija byloja apie Saportos
ištikimybę karališkajam sostui.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Naujasis, arba
pasviręs, bokštas
ZARAGOZA. La torre nueva
ó torre inclinada
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Istoriniai šaltiniai
mini, kad 1504 m. Saragosos pasaulietinės valdžios
atstovai nusprendė pastatyti bokštą, nes nebuvo
bokšto laikrodžio, kuris rodytų teisingą miesto
valdžios nustatytą laiką. Statybai buvo suburta
aštuonių žmonių grupė, tarp jų krikščionys, žydai
ir maurai, tačiau dėl skuboto darbo bokštas
pastatytas pasviręs. Nepaisant to, jis buvo
laikomas įspūdingiausiu mudecharų (gotikos)
stiliaus pavyzdžiu visoje Ispanijoje.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SARAGOSA. Naujasis, arba
pasviręs, bokštas
ZARAGOZA. La torre nueva
ó torre inclinada
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Pasvirusiojo bokšto jau
nebėra. Savo simbolio miestas neteko 1893 m., kai
1892 m. keletas miesto pirklių nusprendė, kad šis
pasviręs objektas dėl kartą netikėtai nukritusios
plytos kelia pavojų visuomenei. Miesto gyventojai
pasidalijo į dvi stovyklas: vieni pritarė bokšto
nugriovimui, kiti siekė išsaugoti miesto simbolį.
Galiausiai valdžia nusprendė bokštą griauti.
Nepaisant to, žmonės iki paskutinės akimirkos
kopdavo į beveik 80 m aukščio bokštą pasigėrėti
miesto vaizdu.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
OVJEDAS. Karvajono medis
OVIEDO. El Carvallón
Apie 1865 / Hacia el año
1865
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Karvejonas į ąžuolą
panašus medis, nukirstas daugiau nei prieš
šimtmetį. Daugelį metų jis buvo Ovjedo miesto
simbolis, tačiau tiesiant naują gatvę jis buvo
nukirstas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
PIEDROS VIENUOLYNAS.
Vilkdalgio kaskada (krioklys)
PIEDRA (MONASTERIO DE).
Cascada Iris (vergel)
Apie 18611863 / Hacia
los años 18611863
Stereoskopinio
kolodijaus stiklo negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión, estereoscópica
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Nuestra Senjora de
Piedros vienuolynas viena įspūdingiausių Aragono
vietų, garsėjanti išpuoselėtais gėlynais ir
sodais, Piedros upės suformuotomis kaskadomis. Ši
vieta patraukė cistersų vienuolių dėmesį, kur jie
galėtų atsidėti žemės darbams ir maldai. 1164 m.
su Poblė vienuoliais jį įkūrė Alfonsas II.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
VALJADOLIDAS. Rūmų kiemo
vaizdas
VALLADOLID. Vista
general del patio de Palacio
Apie 1872 / Hacia el año
1872
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. pradžioje
Valjadolidas buvo ramus, jaukus provincijos
miestas, pagrindinis javų augintojų ir miltų
pirklių centras. Nutiesus geležinkelį mieste
prasidėjo nauja, industrializacijos epocha.
Rūmų kieme J. Lorento
fotolaboratorija ant ratų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
GRUPĖ ČIGONŲ
GROUPE DE BOHEMIENS OU
GITANOS
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Ispanijoje čigonai
saugojo savus papročius ir gyveno klajoklišką
gyvenimo būdą, šnekėjo kalo kalba. Daugelį švenčių
čigonai švęsdavo slapčia, net ir tuomet, kai
būdavo kviečiami linksminti turtuolius. Karalių
valdžia draudė jiems kalbėti gimtąja kalba,
įsakymais varžė turėti pastovią gyvenamąją vietą
ir užsiėmimą. XVI a. daug jų dirbo ir išmirė
kasyklose, kur olose įsirengę būstus rado
prieglobstį nuo valdžios pareigūnų ir Bažnyčios
persekiojimų.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
AVILA. Provincijos
gyventojai
AVILA. Groupe de paysans
de la province
Apie 1878 / Enero de
1878
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Avila aukščiausiai
(1130 m virš jūros lygio) įsikūręs Ispanijos
miestas. Čia 1515 m. gimė šv. Teresė, 27 metus
gyvenusi Avilos karmeličių vienuolyne Monasterio
de la Encarnación.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
IŠ SARAGOSOS Į PAMPLONĄ
IR BARSELONĄ. Pamplonos stotis
ZARAGA. A PAMPLONA Y
BARNA. Estacion de Pamplona
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Pamplona (baskų kalba
vadinama Irūnja) tai senoji Navaros apskrities
sostinė, kurią buvusio baskų kaimo vietoje daugiau
kaip prieš 2000 m. įkūrė romėnų karvedys Pompėjus.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SANTANDERAS. Kabajo
(žirgo) švyturys
SANTANDER. Faro del
Caballo
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kabajo švyturys yra
šeštasis uosto švyturys, kurio paskirtis buvo
nukreipti laivus į Santonjos uostą.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
KORUNJA. Herkulio bokšto
švyturys
CORUÑA. Faro de la torre
de Hércules
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Kaip byloja bokšto
papėdėje rasti įrašai ir istoriniai šaltiniai, jį
II a. pr. Kr. pastatė romėnai. Viduramžiais
bokštas neteko savo reikšmės jūreivystei, tapo
svarbiu pakrantės apsaugos tašku. Tik XVII a.
Usedos hercogo įsakymu jis restauruotas, įrengti
mediniai laiptai, kuriais būtų galima užkopti į
patį viršų. Švyturys visiškai rekonstruotas Karlo
VI valdymo laikotarpiu. Neoklasicizmui
priskiriamas statinys baigtas 1791 m., vadovaujant
architektui Eustachijui Džianiniui. Jo viduje
išsaugotas senasis romėniškasis išplanavimas.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
SANTANDERAS. Santandero
panorama
SANTANDER. Vista general
de Santander
Apie 1866 / Hacia el año
1866
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Santanderas senasis
romėnų uostas. Viduramžiais čia buvo didžiulė
jūreivių ir žvejų gyvenvietė. 1755 m. Fernandas VI
miesteliui suteikė miesto teises.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
BILBAO. Albijos vaizdas
BILBAO. Vista de Albia
Apie 1865 / Hacia el año
1865
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Bilbao miesto istorijos
pradžia viduramžiai, kai jis tampa svarbiu
sparčiai besivystančios prekybos centru. Senasis
abi pakrantes jungęs tiltas, sutraukdavęs daug
piligrimų, padėjo jam tapti prekybinių ir
kultūrinių mainų miestu. Geografinė padėtis turėjo
įtakos jūreivystės pramonės vystymuisi ir geležies
rūdos gavybai, kurios klodai slūgso netoli jūros
pakrantės.
Laurento fotografijos
namai
Casa fotográfica de
Laurent
PASACHESAS. Uosto
panorama
PASAJES. Vista general
del puerto
Apie 1872 / Hacia el año
1872
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
Iš Medinos del c. į
Samotą. Katronunjo tiltas /
Medina del c, a
Zamora. Puente de Castronuño
Apie 1867 / Hacia el año
1867
Kolodijaus stiklo
negatyvo atspaudas
Huella del negativo de
vidrio al colodión
Ministerio de Cultura del
Reino de España / Ispanijos Karalystės kultūros
ministerija
Instituto del Patrimonio
Histórico Español / Ispanijos istorinio paveldo
institutas
XIX a. tai didžiulių
ekonominių, socialinių ir politinių pokyčių,
industrinių revoliucijų ir geležinkelio atsiradimo
laikotarpis.
Vagone J. Laurento
kilnojamoji fotolaboratorija.
|
