Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1346. Faksas (8-5) 212 0841. Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos paroda „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ DOVANOS NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI   „Himnas saulei“. Juozas Mieliulis Lietuvos dailės muziejus, ilgus metus nuolat bendraudamas su išeivijos dailininkais bei jų artimaisiais, menininkų sambūriais, kultūrinio gyvenimo organizatoriais ir kultūrinėmis išeivių institucijomis, sukaupė daugiau kaip aštuonis tūkstančius įvairių žanrų kūrinių, atspindinčių beveik šimto penkiasdešimties svetur gyvenančių lietuvių dailininkų kūrybą. Ją Lietuvos visuomenei muziejus yra rodęs daugelyje personalinių ir bendrų parodų, iš kurių didžiausia šiuose rūmuose vyko 2000 m. Minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, Radvilų rūmai vėl atveria sales išeivijos dailei. Šįkart rodomi kūriniai, pastaraisiais metais perduoti muziejui pačių kūrėjų arba jų artimųjų, dovanoti išeivių institucijų. Tarp dovanotojų – ir kolekcininkais savęs nelaikantys taurūs, atsakingi mūsų tautiečiai, kadaise, remdami lietuvius menininkus, įsigiję jų darbų ir nenorintys, kad tie, jų namus puošę kūriniai atsidurtų Amerikos sąvartynuose. Yra ir išskirtinių dovanų, tokių kaip Adomo Varno (1879–1979) istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas". Šį 1951–1955 m. nutapytą ir primirštą paveikslą specialiai įsigijo ir Lietuvai jos vardo tūkstantmečio minėjimo proga padovanojo inžinierius, visuomenės ir kultūros veikėjas šimtametis Domas Adomaitis, į aktyvią meninio gyvenimo erdvę grąžinamas Žemaitės portretas, kurį 1919 m., Žemaitei viešint Amerikoje, sukūrė pirmųjų lietuvių dailės parodų Vilniuje dalyvis Jonas Šileika (1883–1960). Pačios Žemaitės liudijimu, „už tą darbą Šileika gavo 200 dol. nagrados ant parodos Chicagoje". Paveikslas buvo reprodukuotas atvirukuose, o 1957 m. šis vienintelis iš natūros tapytas mūsų literatūros klasikės atvaizdas buvo eksponuotas pirmoje Čiurlionio galerijos parodoje Čikagoje, ir gydytojas Antanas Montvydas (1886–1966) jį padovanojo galerijos kaupiamam rinkiniui, skirtam nepriklausomai Lietuvai. Dar vienas istoriniu atžvilgiu įdomus eksponatas – Lietuvos švietimo pažangą nepriklausomybės dvidešimtmečiu apibūdinantis Stasio Ušinsko (1905–1974) pano „Lietuvos mokykla", sukurtas valstybės užsakymu ir eksponuotas 1939 m. pasaulinėje parodoje Niujorke. Parodą puošia vieno iškiliausių XX a. lietuvių grafikų Viktoro Petravičiaus (1906–1989) kūriniai, daugiausia iš to laikotarpio, kai menininkas, jau apsigyvenęs Union Piere Mičigano valstijoje, kūrė vitališkos jėgos kupinus paveikslus, pelniusius jam ir amerikiečių pripažinimą. Šią kolekciją dovanojo savo aktyvia kultūrine veikla išeivijos menininkams daug nusipelnęs Emilijus Holenderis. 1951 m. V. Petravičiaus nutapytą „Kryžiaus kelio" keturiolikos stočių ciklą, Holenderio paskatinta, dovanojo žinomo išeivijos spaustuvininko Mykolo Morkūno (1916–1999) našlė Zina Morkūnienė. Iš šios šeimos meno kolekcijos – ir Eleonoros Marčiulionienės (1912–2001), Jono Kelečiaus (1918–2001), Vaclovo Rato (1910–1973) kūriniai. Minėtinas ir talentingos V. Petravičiaus mokinės, meno mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnės batikos ciklas, liudijantis neišsenkantį autorės kūrybingumą ir gyvastingumą. Keturių mūsų klasikų – Adomo Galdiko (1893–1969), Adomo Varno (1879–1979), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Pauliaus Augiaus (1909–1960) kūrinių dovanojo išeivijos kultūros gyvenimo organizatorė ir mecenatė Marija Remienė. Daugiausia parodoje – Freiburgo meno mokyklos auklėtinių kūrinių. Pirmą kartą Lietuvoje rodomi tapytojo, dailės pedagogo, filosofo Juozo Mieliulio (1919–2009) simbolistiniai ir siurrealistiniai paveikslai, kurių tris dešimtis – beveik visą savo tapybos rinkinį – autorius 2008 m. padovanojo Lietuvai. 1998 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengta Kalifornijoje gyvenančio tapytojo ir skulptoriaus Jurgio Šapkaus tapybos paroda. Dabar eksponuojama dvidešimt jo alebastrinių, bronzinių, terakotos skulptūrų ir didelė kolekcija akrilu bei akvarele tapytų paveikslų. Pirmą kartą Lietuvoje rodoma Danutės Emilijos Šurkutės–Nitecki, Freiburgo meno mokykloje studijavusios audimą, akvarelių kolekcija. Tęsiama pažintis su Elenos Urbaitytės (1922–2006) kūryba, atspindinčia XX a. antros pusės menines novacijas (vykdant dailininkės valią, dalis jos kūrybinio palikimo perduota Lietuvos dailės muziejui). Pristatoma nuo 1949 m. Australijoje gyvenančios Jolantos Janavičienės keramika. Dar vieną skirsnį parodoje sudaro menininkų, studijavusių dailę Čikagos meno institute, kūrybos dovanos: iš lietuvių imigrantų šeimos kilusios sesers Mercedes (Marija Mickevičiūtė, 1915–2007) tapybos pavyzdžiai, dovanoti Šv. Kazimiero seserų kongregacijos, tapytojos Vandos Aleknienės ekspresionistinės abstrakcijos, metaforiškos Petro Aleksos dažyto medžio skulptūros, Dalios Šlenienės ir Henrietos Vepštienės keramika. Lietuvos dailės muziejus nuoširdžiai dėkoja visiems šios parodos dalyviams ir kūrinių dovanotojams.   Parodos kuratorė Julija Mušinskienė