Adresas: Vilniaus g. 22, LT-01119, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1346. Faksas (8-5) 212 0841. VACLOVAS RATAS-RATAISKIS (1910−1973) – DŽIAUGSMO DAILININKAS. RETROSPEKTYVINĖ 100 METŲ JUBILIEJAUS PARODA 2010 m. liepos 8 d. – rugpjūčio 29 d. Parodos eksponatų sąrašas LDM Pranešimas spaudai   Parodos plakatas Vaclovas Ratas (ankstesnė pavardė Rataiskis) – žinomas grafikas, pedagogas – gimė 1910 m. vasario 25 d. Seinų apskrityje, Kapčiamiesčio vlsč., Paliepio kaime (dab. Druskininkų sav., Leipalingio seniūnija), taigi šie metai, minint dailininką, – jubiliejiniai. Dairydamiesi po parodą, prisimename jo gyvenimą. Kauno meno mokyklos absolventas, Adomo Galdiko mokinys – gabus, veržlus, mėgstantis bendrauti su bendraamžiais (buvo vienas iš „Formos“ grupės, siekusios tradicijų ir modernumo sintezės, organizatorių). Vylėsi pratęsti studijas šalyse į vakarus nuo Lietuvos. Savo pasiekė – baigęs mokyklą (1935), išvyko Italijon. Tikslas – tobulėti. Roma, Venecija, Florencija – iš šių miestų jis gavo ko tikėjęsis. Matė didžiųjų meistrų originalus, ne reprodukcijas, kurias galėjo pasiūlyti kukli Kauno mokykla. Studijos užsienyje buvo geras užtaisas. Ratas su savo grafikos darbais aktyviai dalyvauja parodose Košicėje (Čekoslovakija, 1935), Paryžiuje (1937 m. tarptautinėje parodoje „Menas ir technika moderniame gyvenime“ už Maironio „Jūratės ir Kastyčio“ iliustracijas pelno Diplome d’Honneur), jo grafikos lakštai pasiekia tarptautinę medžio raižinių ir litografijų parodą Čikagoje. Pirmoji darbovietė Lietuvoje – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Tačiau viena per kitą užgriuvusios kraštą okupacijos privertė daugelį jaunų žmonių, tarp jų ir menininkų, trauktis iš Lietuvos. 1944 m. Ratas su žmona Regina ir dukterimi Ramona pasiekė Vieną. Karui pasibaigus, Augsburge atidarė privačią dailės studiją, be to, dirbo „Žiburių“ savaitraščio dailės skyriaus redaktoriumi, skaitė paskaitas Miuncheno tarptautinėje meno akademijoje, dalyvavo Freiburge įsteigto (1947) Lietuvių dailės instituto veikloje, siuntė savo darbus į tarptautinę grafikos ir knygos meno parodą Belgijoje, kartu su Pauliumi Augiumi, Telesforu Valiumi ir Viktoru Petravičiumi išleido (tekstai – anglų, prancūzų ir lietuvių kalbomis) keturiasdešimties medžio raižinių albumą 40 wood-cuts (Augsburg, 1946) ir pats vienas iliustravo lietuvių liaudies pasaką apie juodvarniais laksčiusius dvylika brolių (The Twelve Ravens, Munich, 1949). Svetimtaučiams sunkiai ištariamą pavardę (vienu metu pasirašinėjo Rataiskiu-Ratu) susitrumpino iki Rato. 1949 m. Ratas su šeima emigravo į Australiją. Iš pradžių gyveno Pèrte, 1954 m. persikėlė į Sidnėjų, kultūrinį šalies centrą. Čia gyvendamas sugebėjo iki tol Australijoje ne itin vertinamą grafikos meną, taikomą daugiau komercinei reklamai ir spaudai, paversti savarankiška meno šaka, savo svarbumu prilygstančia tapybai ir skulptūrai. Jis buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos (Sydney Printmakers) kūrėjų, priklausė Šiuolaikinio meno draugijai (Contemporary Art Society). Burdamas draugėn kolegas, ėmėsi organizuoti pirmąją Australijos grafikos meno parodą. 1967 m., propaguodamas lietuvių meną Australijoje, suredagavo albuminį leidinį Eleven Lithuanian Artists in Australia (Vienuolika lietuvių dailininkų Australijoje) su autorių darbų reprodukcijomis, iliustravo Agnės Lukšytės, taipogi Australijos imigrantės, novelių rinkinį „Kalnų velnias“ (Belmore, 1970). Jaunystėje daug ir kantriai raižęs medį, Australijoje Ratas susidomėjo minkštesnėmis ir nevaržančiomis fantazijos technikomis. Dirbo daug, greitai, spontaniškai. Nors ir pamėgęs monotipijos techniką, raižęs metalą, linoleumą, jis ir toliau kūrė įspūdingas didelio formato medžio graviūras. Jo kūryboje daug Australijos gamtos, pajūrio peizažų, čiabuvių gyvenimo, paukščių, neretai – ir geometrinių konstrukcijų, abstrakcijų. Linijos taupumas, piešinio elegancija, neįvardijamų formų įvairovė, lengvos kaip laki fantazija spalvos, dekoratyviai interpretuoti siužetai teikė Rato kūrybai nenusakomo žavesio. Po 1966 m. diagnozuotos leukemijos menininkas gyveno dar septynerius metus. Stebina jo paskutiniųjų metų džiaugsmingų spalvų monotipijos. Mirė dailininkas 1973 m. sausio 3 d. Sidnėjuje. Sužinojusi ligos diagnozę, tėvo kūrybos likimu ėmė rūpintis duktė Ramona. Ji atsisakė baleto trupės gastrolių ir 1967 m. surengė keletą sėkmingų Rato kūrybos parodų Niujorke, Čikagoje, Klivlande, Los Andžele, Vašingtone. Ramona Ratas-Zakarevičius ne kartą yra lankiusis Lietuvoje ir dovanojusi muziejams australiško periodo Rato darbų. Šį pavasarį ji buvo atvykusi į jubiliejinę tėvo kūrybos parodą, surengtą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Parodos Vilniuje ekspoziciją sudaro per 70 kūrinių iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos dailės muziejų ir privačių rinkinių, Australijos nacionaliniame muziejuje saugomų dailininko darbų faksimilių. Kauno meninio gyvenimo nuotraukų, knygų, menininkų grupių atributų parodai patikėjo Vaclovo Rato bičiulio Antano Kučo šeima.