Sofijos Veiverytės retrospektyvinė
kūrybos paroda Įminti asmenybės mįslę
LDM Radvilų rūmai
(Vilniaus g. 22, Vilnius)
2008 m. kovo 27 d. birželio 22 d.
Parodos atidarymas 2008 m. kovo 27 d. 16 val.
Spaudos konferencija 2008 m. kovo 27 d. 15 val.
Parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė
LDM informacinis
pranešimas apie parodą [2008-03-25]
Radvilų rūmuose atidaroma
retrospektyvinė Sofijos Veiverytės kūrybos paroda
Lietuvos dailės muziejus kviečia
į tapytojos, dailės pedagogės profesorės Sofijos Veiverytės
retrospektyvinę tapybos ir piešinių parodą Įminti žmogaus mįslę, atidaromą
kovo 27 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Radvilų rūmuose (Vilniaus
g.22).
SPAUDOS KONFERENCIJA TEN PAT 15 VAL. Dalyvaus autorė, LDM direktorius
Romualdas Budrys, parodos kuratorė, menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė.
Paroda veiks iki birželio 18 d. Ją remia LR kultūros rėmimo fondas.
Šioje S.Veiverytės ilgą kūrybos kelią apžvelgiančioje
parodoje eksponuojami 47 didelio formato tapybos darbai, 16 jų reprodukcijų,
9 piešiniai. Kūriniai surinkti iš LDM, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės,
Šiaulių Aušros muziejų ir iš dailininkės kolekcijos.
S. Veiverytė (g. 1926 m.) dailės parodose dalyvauja nuo
1954 m. Jos specialybė monumentalioji ir dekoratyvinė tapyba. Menininkės
asmenybė formavosi sudėtingu pokario metu: 1949 m. ji baigė freskos ir
mozaikos specialybę Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute, kur
tuomet dėstė didžios asmenybės Stasys Ušinskas, Liudas Truikys ir kt. Ir
pati profesorė S.Veiverytė Vilniaus dailės akademijoje yra išugdžiusi
talentingą kūrėjų būrį. Menininkė pelnė daugybę premijų, apdovanojimų
Lietuvoje ir užsienio parodose. Ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino ordinu (1996 m.), Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu
(2004 m.).
Dailininkės kūryboje išskiriamos trys sritys:
monumentalioji dailė, molbertinė tapyba ir piešinys. Jos įtakojo viena kitą
ir gimdavo ryškūs, įtaigūs, saviti kūriniai. Figūrinės kompozicijos,
portretai, kuriuose ryškus autorės sugebėjimas perteikti vaizduojamo asmens
dvasios būseną, monumentaliai ir drąsiai apibendrinti psichologinį tipą.
Kartais autorė naudodavo grotesko, deformavimo, neišbaigtumo raišką, kartu
pabrėždavo, matyt, jos mėgstamą stipraus, gražaus žmogaus idėją (V. Gečo
1966, A. Savicko 1968, J. Domarko 1976 ir kt. portretai). Ji sukūrė ir
grupinių portretų Dirbtuvėje 1975, Kino operatoriai 1977, Tapytojai
1985. Nuo 9-ojo dešimtmečio S. Veiverytės kūryboje atsiranda romantizuoti
žvėrių, žirgų motyvai, istorinės temos (Durbės mūšis 2003). Atsiskleidžia
improvizacinė dailininkės prigimtis, minkštėja linijų plastika. Menininkė
domisi istorinėmis asmenybėmis Žygimantu Augustu, Barbora Radvilaite,
Vytautu Didžiuoju ir kt. Puikūs jos kameriniai moterų menininkių portretai
Jurga Ivanauskaitė, Irena Milkevičiūtė 1998. Pasak parodos kuratorės N.
Nevčesauskienės, dailininkė plastinę raišką varijuoja naudodama minimalią
spalvinę gamą, demonstruoja velaskezišką potėpio virtuoziškumą. Plonas dažų
sluoksnis ryškina drobės faktūrą (Milašiaus 1996, Dukters Živilės 2007 m.
portretai). Piešiniai didelio formato, nupiešti anglimi arba pastele, nors
yra darbo eskizai, bet išauga iki įtaigių meno kūrinių.
Išsamnesnę informaciją apie parodą teikia menotyrininkė
Nijolė Nevčesauskienė (mob. tel. 8 610 36016).
Paroda pristatyta muziejaus svetainėje
www.ldm.lt.
LDM ryšių su visuomene centras
Tel 212 08 41, 8 687 16739