Adresas: Vilniaus g. 24, LT-01402, Vilnius. Tel. (8-5) 262 0981, (8-5) 212 1477. PARODA „SANKT PETERBURGO IMPERATORIŠKASIS PORCELIANAS“   2012 m. sausio 26 d. – gegužės 6 d. Parodos atidarymo akimirkos Parodą pristatantis vaizdo reportažas Portalo „Penki TV“ reportažas „Porcelianinis Sankt Peterburgo žavesys – jau Vilniuje“ Vaza „Vasilijaus salos vaizdas“. 2008 Tapybos autorė N. J. Bolšakova Formos pagal XIX a. I pusės pavyzdį autorius – Jurijus Trojickis Porcelianas, antglazūrinė polichrominė tapyba, auksavimas, dekoravimas Imperatoriškasis porceliano fabrikas Sankt Peterburge vadinamas rusų kultūros pažiba. Daugiau kaip pustrečio šimtmečio trunkanti jo veikla neatsiejama nuo Rusijos istorijos, o jo produkcija yra unikalus miesto porcelianinis metraštis. Rusų porceliano šedevrai, sukurti fabriko meistrų, dailininkų ir skulptorių, eksponuojami didžiuosiuose pasaulio muziejuose. Dėl teisės jų įsigyti kolekcininkai varžosi prestižiniuose „Sotheby“ ir „Christie“ aukcionuose. Valdant Jekaterinai II, pasikeitė porcelianą gaminusios manufaktūros (Порцелиновaя мануфактурa), įkurtos 1744 m., statusas. Nuo 1765 m. įmonė jau buvo vadinama Imperatoriškuoju porceliano fabriku, ir jis savo produkcija daugiau nei pusantro šimtmečio puošė Romanovų dvarų interjerus, keldamas visuotinį susižavėjimą sudėtingomis technologijomis, rafinuotu atlikimo meistriškumu. Po 1917 m. revoliucijos fabriko laboratorijoje buvo kuriamas kiek kitoks, orientuotas į nūdienos poreikius porcelianas, sovietų Rusijoje pripažintas kaip meninės kokybės etalonas. Stojus naujiems laikams, įmonė pradėjo gaivinti išskirtinio porceliano, gaminto klasikiniams interjerams bei šventinio stalo puošybai, kūrimo tradicijas. Toks porcelianas vėl tapo materialinės gerovės ir stabilumo, prabangos ir prestižo simboliu. Aukščiausios kvalifikacijos meistrai ėmėsi didelio darbo – atkurti žymiausius XVIII–XX a. kūrinius. Šiandien juos jau galima pamatyti fabriko muziejuje, tapusiame Ermitažo padaliniu. Meniški porceliano dirbiniai su „Imperial Porcelain“ ženklu, sukurti žmonių, perėmusių šimtmečius ugdytą profesionalumą, primena Peterburgo jaunystės žavesį. Radvilų rūmų muziejaus salėse Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Eksponuojamoje kolekcijoje – tiek švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai – servizų ansambliai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios karūnuotųjų asmenų rūmų sales, kabinetus, tiek agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revoliucinius pokyčius, replikos. Šiandien Imperatoriškajame porceliano fabrike, kaip ir senais laikais, dirba ištikimi porcelianui gamybos meistrai, dailininkai ir skulptoriai. Jie kuria ne tik modelius, skirtus serijinei gamybai ar specialiems užsakymams, bet ir įspūdingus autorinius darbus. Kūrybingas kolektyvas, perpratęs visus medžiagos įnorius ir galimybes, stebina savo kūryba, neturinčia analogų šiuolaikinio rusų porceliano mene. Imperatoriškojo porceliano fabriko informacija Rusų porceliano parodą papildo kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Eksponuojami 20 skirtingų epochų Rusijos dailininkų sukurtų Sankt Peterburgo peizažų. Šlovingo Nevos miesto vaizdai tapo vienu populiariausių motyvų rusų grafikoje jau Petro I laikais, o XVIII a. viduryje, valdant imperatorei Jelizavetai, palaipsniui išsikristalizavo ir nacionalinė grafikos mokykla. Vienas ryškiausių jos atstovų buvo Ivanas Sokolovas, nuo 1745 m. vadovavęs grafikos padaliniui ir prižiūrėjęs vario raižinių serijos „Sankt Peterburgo planas ir garsiausi sostinės vaizdai“ (1753) kūrimą. Iškilmingos miesto perspektyvos pasižymėjo dokumentiniu tikslumu ir menine įtaiga. Naujas rusų graviūros etapas sietinas su Peterburgo dailės akademijos landšafto graviūros klase, kuriai vadovavo tapytojas Semionas Ščedrinas. Nuo 1777 m. čia buvo mokoma, pasitelkiant tapytus originalus, perteikti tapybiškus užmiesčio rezidencijų ansamblius. Raižybos pagrindus šioje klasėje įgijo ryškiausi XIX a. pradžios rusų grafikai – Andrejus Uchtomskis, Stepanas Galaktionovas ir kt. Sentimentalizmo ir neoklasicizmo stilistikos paveikti grafikai kūrė poetizuodami gamtos motyvus. Atlikimo technika pasižymėjo ypatingu subtilumu, meistryste. XIX a. pradžioje atsiradusi ir sparčiai paplitusi litografija išstūmė mėgstamą vario raižinį ir ofortą. Vieno ryškiausių moderno atstovų Pavelo Šilingovskio išraižytas medžio raižinių ciklas „Peterburgas. Griuvėsiai ir atgimimas“ (1923) kuria įtaigų porevoliucinį miesto prie Nevos peizažą. Autorius savitai interpretuoja baroko ir klasicizmo epochose išpopuliarėjusį „griuvėsių peizažo“ žanrą. Raiški, stilizuota raižinių kompozicija, grįsta aštriais spalviniais juodos ir baltos kontrastais, kuria elegišką nuotaiką. Ilona Mažeikienė Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamų vaizdų.