Paroda „Gyva modernizmo tradicija 1970 – 2008“

2009 m. kovo 16–30 d.

Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerija (Vilnius, Gedimino pr. 53)

Parodos atidarymas – 2009 m. kovo 17 d. 14 val. (Įėjimas su kvietimais)

• Parodos anotacija

• Kūrinių sąrašas

• Virtuali paroda

• Lietuvos Respublikos Seimo Ryšių su visuomene skyriaus 2009 m. kovo 16 d. informacinis pranešimas apie parodą

• Lietuvos Respublikos Seimo Ryšių su visuomene skyriaus 2009 m. kovo 20 d. informacinis pranešimas apie atvirų durų parodą Seimo galerijoje

Parodos anotacija

 

Vincas Kisarauskas. „Netikėtas nušvitimas“. 1971–1981, kart., aliejus, koliažas, 91 x 61, LDM

Vincas Kisarauskas. „Vaiski diena“. 1978, kart., aliejus, 79 x 103, LDM

Vincas Kisarauskas. „Ismenė ir Antigonė“. 1980–1981, drobė, aliejus, 80 x 140, lDM

Silvestras Džiaukštas. „Šiltadaržio gatvė Vilniuje“. 1962, drobė, aliejus, 85 x 94, LDM

Septintojo dešimtmečio vidurys yra svarbus etapas XX a. Lietuvos tapybos istorijoje. Su juo siejama esminių tapybos atsinaujinimo procesų pradžia – tarpukaryje susiklosčiusios modernistinės tapybos tradicijos atgaivinimas, tolesnė jos plėtotė ir tęstinumas XX a. antroje pusėje bei neišsemiamas aktualumas šių dienų dailininkams.

Parodoje eksponuojami žymiausių šio laikotarpio dailininkų tapybos kūriniai, atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Kūriniai pristatomi kaip vieninga kolekcija, atspindinti modernistinės tapybos tradicijos gyvybingumą ir jai būdingus bruožus žvelgiant iš daugiau nei trijų dešimtmečių perspektyvos bei atskleidžiant juos per skirtingoms kartoms atstovaujančių dailininkų kūrybą: Antano Gudaičio (1904–1989), Leono Katino (1907–1984), Algirdo Petrulio (g. 1915), Silvestro Džiaukšto (g. 1928), Jono Švažo (1925–1976), Jono Čeponio (1926–2003), Vinco Kisarausko (1934–1988), Leonardo Tuleikio (g. 1939), Antano Martinaičio (1939–1987), Povilo Ričardo Vaitiekūno (g. 1940), Algimanto Kuro (g. 1940), Audronės Petrašiūnaitės (g. 1954), Vyganto Paukštės (g. 1957).

Moderniosios lietuvių dailės pagrindai pakloti dar XX a. pradžioje, tačiau po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusi politinė situacija pristabdė modernizmo raidą, o tuometinė oficialaus meno ideologija reikalavo iš dailininkų kurti socialiai angažuoto turinio paveikslus, tapyti remiantis socialistinio realizmo principais. Pasipriešindami oficialiems kanonams, septintojo dešimtmečio viduryje dailininkai pradėjo gaivinti nutrūkusią moderniosios dailės tradiciją, tiesti tiltą tarp savojo laiko ir „Ars“ grupuotės meninių ieškojimų – siekė plastiškai išraiškingos, estetiškai vertingos meninės formos. Šiame etape savotiško tradicijos perdavėjo vaidmenį atliko Antanas Gudaitis, ir savo kūryba, ir pedagogine veikla pokariu puoselėjęs ekspresionistinę arsininkų tapybos tradiciją. Tuo metu jis įkūnijo vieną svarbiausių modernistinės dailės principų – išsilaisvinimo siekimą, kuris išsiplėtojo keliais požiūriais: vaizduotės, meninės raiškos, kultūrinės laikysenos ir dvasinės laisvės. Savo mokinius, būsimus menininkus, Gudaitis kreipė aktyvios, gestiško vaizdavimo link. Su tapybos atsinaujinimo banga siejami ir jaunesnės kartos dailininkai – Jonas Švažas, Silvestras Džiaukštas, Vincas Kisarauskas ir kiti, tęsę ekspresionistines lietuvių dailės aspiracijas bei suteikė joms naujų, Vakarų moderniajam menui būdingų, dailės bruožų. Tikrovės motyvai jiems tapo pretekstu kurti tapybinę viziją, kuriai būdinga apibendrinta metaforiška kalba, laisva tikrovės formų interpretacija, dramatiška įtampa, spalvų derinių, potėpio išraiškingumas. Pabrėžtas tapybinis pradas ir išnaudojamos kolorito galimybės ryškiai atsiskleidžia paskesnės dailininkų kartos kūryboje; jos atstovams – Antanui  Martinaičiui, Povilui Ričardui Vaitiekūnui, Algimantui Kurui – svarbiausiu tapo tapybinis motyvo traktavimas, o paveiksluose pavaizduotiems kasdieniams daiktams ar veiksmams suteikiamas archetipo, ritualo statusas. Moderniosios tapybos tradicija yra aktuali ir dabartinei viduriniajai kartai. Ekspozicijoje jai atstovauja gestiškai tapantys Audronė Petrašiūnaitė ir Vygantas Paukštė. Jų paveikslai liudija neišsenkantį ir nenutrūkstantį modernistinės tapybos tradicijos gyvybingumą.

Ši paroda skirta Lietuvos narystės NATO penktosioms metinėms, o taip pat XX – XXI a. Lietuvos dailės ekspozicijai Nacionalinėje dailės galerijoje.

 

Kūrinių sąrašas:

 

•  Antanas Gudaitis. „Moteris palaidais plaukais. VI.“ 1973, drobė, aliejus, 100 x 95, T7612
•  Antanas Gudaitis. „Paukščiai narve. II“. 1986, kartonas, aliejus, 73 x 92, T8334
•  Antanas Gudaitis. „Moteris ir du balti paukščiai“. 1987–1988, drobė, aliejus, 73,5 x 81, T8756
•  Leonardas Tuleikis. „Neramus vakaras“. 1985, drobė, aliejus, 81 x 100, T8759
•  Silvestras Džiaukštas. „Liūdnas vakaras“. 1980–1986, drobė, aliejus, 122 x 100, T8141
•  Silvestras Džiaukštas. „Šiltadaržio gatvė Vilniuje“. 1962, drobė, aliejus, 85 x 94, T2605
•  Jonas Švažas. „Vilniaus kiemai IV“. 1973, 90 x 90, drobė, aliejus, T5672
•  Jonas Švažas. „Vilnius. Muziejaus gatvė“. Iš ciklo „Vilniaus kiemai“. 1973, drobė, aliejus, 70 x 70, T5704
•  Vincas Kisarauskas. „Ismenė ir Antigonė“. 1980–1981, drobė, aliejus, 80 x 140, Dep1590
•  Vincas Kisarauskas. „Netikėtas nušvitimas“. 1971–1981, kart., aliejus, koliažas, 91 x 61, Dep1545
•  Vincas Kisarauskas. „Vaiski diena“. 1978, kart., aliejus, 79 x 103, Dep1586
•  Jonas Čeponis. „Senasis Vilnius“. 1973, drobė, aliejus, 84 x 102, T6628
•  Leonas Katinas. „Žvejo natiurmortas“. 1979, drobė, akrilas, 80 x 80, T6679
•  Algirdas Petrulis. „Ežerų krašte“. 1978, kartonas, aliejus, 80 x 100, T9295
•  Ričardas Povilas Vaitiekūnas. „Natiurmortas su raudona dėžute“. 1986–1987, drobė, aliejus, 65 x 92, T9402
•  Antanas Martinaitis. „Natiurmortas“. 1971, kartonas, aliejus, 78 x 115, T4819
•  Antanas Martinaitis. „Natiurmortas“. 1977, drobė, aliejus, 115 x 148, T5513
•  Algimantas Kuras. „Gamta ir technika“. II. 1974, kartonas, aliejus, 81 x 100, T9882
•  Vygantas Paukštė. „Skulptorius“. 1987, drobė, aliejus, 85 x 100, Ap9509, T8811
•  Vygantas Paukštė. „Vienas iš žaidimų“.1998, drobė, aliejus, 80 x 100, T13189
•  Audronė Petrašiūnaitė. „Krintanti rugpjūčio interjere“. 1985–1986, drobė, aliejus, 110 x 100, T7827

• Šiandien, kovo 20 d., 11–15 val. – atvirų durų valandos Seimo parodų galerijoje.

Lietuvos Respublikos Seimo Ryšių su visuomene skyriaus 2009 m. kovo 20 d.
informacinis pranešimas apie atvirų durų parodą Seimo galerijoje

 

2009 m. kovo 20 d., 11–15 val. – atvirų durų valandos Seimo parodų galerijoje.
Lankytojams pristatoma Lietuvos dailininkų tapybos paroda „Gyva modernizmo tradicija. 1970–2008“. Parodoje eksponuojami žymiausių šio laikotarpio dailininkų tapybos kūriniai, atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Kūriniai pristatomi kaip vieninga kolekcija, atspindinti modernistinės tapybos tradicijos gyvybingumą ir jai būdingus bruožus žvelgiant iš daugiau nei trijų dešimtmečių perspektyvos bei atskleidžiant juos per skirtingoms kartoms atstovaujančių dailininkų kūrybą: Antano Gudaičio (1904–1989), Leono Katino (1907–1984), Algirdo Petrulio (g. 1915), Silvestro Džiaukšto (g. 1928), Jono Švažo (1925–1976), Jono Čeponio (1926–2003), Vinco Kisarausko (1934–1988), Leonardo Tuleikio (g. 1939), Antano Martinaičio (1939–1987), Povilo Ričardo Vaitiekūno (g. 1940), Algimanto Kuro (g. 1940), Audronės Petrašiūnaitės (g. 1954), Vyganto Paukštės (g. 1957).