Paroda „Elenos pagrobimas“. Vilnius, 1636 m.“

2008 m. birželio 21 d. – lapkričio 9 d.
Parodos atidarymas – 2008 m. birželio 21 d. 18 val.

Adresas: LDM Taikomosios dailės muziejus
Vilnius, Arsenalo g. 3A), tel. (8–5) 212 1813.

 

Trumpai apie parodą Parodos turinys Parodos atidarymas Edukacinė programa „Il ratto di Helena“ (parodoje „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“)

LDM filialo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ informacinis pranešimas apie parodą [2008–06–19]

PARODOS RENGĖJAI
Lietuvos dailės muziejus	Lietuvos meno kūrėjų asociacija

Trumpai apie parodą

Paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“ skirta pirmajai operai Lietuvoje. Parodos kuratoriai – Eimantas Ludavičius ir Jūratė Širvytė. Parodą taip pat kūrė Ernestas Volodzka, Irma Balakaukaitė, Renata Valčik, Gintautas Žygas, senosios muzikos ir šokio ansamblis „Festa Cortese“. Parodos rengėjų partneriai – Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Pagrindiniai parodos rėmėjai – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Valdovų rūmų paramos fondas ir kiti. Parodos atidarymo metu be jos rengėjų žodį apie Lietuvos valdovų dvaro muzikinę kultūrą Europos tradicijų kontekste tars prof. Jūratė Trilupaitienė.

Opera Europoje ir Lietuvoje. 1573 m. Florencijoje grafo Giovanni de Bardi rūmuose susirinko: garsus klasikinės filologijos žinovas Girolamo Mei, muzikos teoretikas bei kompozitorius Vincenzo Galilei, poetas Ottavio Rinuccini, kompozitoriai Jacopo Peri, Giulio Caccini... Menininkai žavėjosi antikine tragedija ir norėjo jos pavyzdžiu sukurti teatrą, pasakojantį dramą „per muziką“. Pasivadinę Florencijos kamerata (Camerata fiorentina) jie tyrinėjo antikinius traktatus. 1598 m. po ilgų diskusijų J. Peri ir O. Rinuccini pristatė naują sceninį kūrinį – operą „Dafnė“.
Tuo metu Italija buvo Europos kultūros centras. Renesansą keitė barokas, didikų dvarai išliko menininkų traukos centrais bei kultūros židiniais. Nuolat ieškant naujų meninės raiškos būdų, Italijos didikų mecenavimo dėka XVII a. pr. atsirado naujas sceninis žanras – opera. Lietuvoje pirmasis operos spektaklis „Elenos pagrobimas“ parodytas 1636 m. Šis žanras Abiejų Tautų Respublikoje atsirado anksčiau negu Prancūzijoje, Anglijoje ar Ispanijoje.
Už Italijos ribų operos spektakliai pastatyti: 1618 m. Zalcburge, 1627 m. Prahoje, 1628 m. Varšuvoje ir 1633 m. Vienoje, o 1636 m. Vilniuje. Nuo 1628 m. iki 1648 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje parodyta vienuolika dramma per musica reginių – trys Vilniuje, kiti Varšuvoje bei Gdanske.
Operos pasirodymas XVII a. Lietuvoje atskleidė šiame laikmetyje susiformavusį LDK didikų meninį bei estetinį skonį, parodė Lietuvos, priėmusios krikštą vos prieš 200 metų, siekimą integruotis į Vakarų Europos kultūrinę erdvę.
Operos atsiradimas Abiejų Tautų Respublikoje sietinas su Vladislovu Vaza (1632–1648). 1624 m. jis iškeliavo į Italiją susižadėti su Toskanos didžiąja kunigaikštyte Margarita, tačiau parsivežė ne sužadėtinę, o scenos naujieną – operą. Per du metus trukusią kelionę, karalaitis Vladislovas aplankė Austriją, Vokietijos žemes, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, kur domėjosi tuo metu atsiradusia baroko kultūra. Antverpene jis lankėsi Peterio Paulio Rubenso dirbtuvėse, kur pozavo žymiajam dailininkui. Susipažinęs Bolonijoje su dailininkais Guido Reni ir Il Guercino, parsigabeno daugybę tapybos darbų, gobelenų, o po Rubenso mirties (1640) nupirko dalį jo palikimo. Būtent Florencijoje Vladislovas, pamatęs Antonio Salvadori ir Marco da Galliano muzikinę dramą „Karalienė šventoji Uršulė“ (La Regina Sant Orsola), susidomėjo naujuoju meno žanru. Jo matytų operų komentarai yra išlikę karalaitį kelionėje lydėjusių didikų dienoraščiuose. 1636 m. Vladislovas Vaza pirmą kartą Vilniuje pristatė italų operą „Elenos pagrobimas“. Jos autoriai – kompozitorius Marco Scacchi bei libretistas Virgilio Puccitelli. Operos pastatymui pakviesti italų muzikantai, dainininkai, aktoriai, šokėjai bei scenografijos meistrai.
Valdovų rūmų teatro spektakliai, su jais atėjusios pažangiausios tendencijos šiandien byloja apie Vladislovo Vazos kultūrinę įžvalgą, jo siekį priartinti savo kraštą prie bendro europinio konteksto ne tik politinėmis, bet ir meninėmis priemonėmis.

Parodos turinys

Šaltinių bei istorinės medžiagos, liudijančios operų pastatymus Vilniuje išliko labai mažai. 1636–1648 m. Vilniuje pastatytos trys operos: „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena) 1636 m., „Andromeda“ 1646 m., „Apviltoji Kirkė“ (Circe Delusa) 1648 m., kurių libretai išspausdinti Vilniaus Jėzuitų akademijos spaustuvėje. Lietuvoje yra išlikęs tik „Andromedos“ libreto originalas, šiuo metu saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kitų dviejų operų libretai – Londono ir Paryžiaus bibliotekose. Britų biblioteka suteikė išskirtinę teisę tik šioje parodoje naudoti operos „Elenos pagrobimas“ libreto kopiją. 1638 m. Varšuvoje išleisto tos pačios operos libreto kopiją atsiuntė Krokuvos Jogailos universiteto biblioteka. 1648 m. Vilniuje pastatytos operos „Apviltoji Kirkė“ libreto kopija šiai parodai gauta iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.
Parodoje be libretų eksponuojami ir barokinio scenovaizdžio pavyzdžiai, sukurti šiuolaikinių Lietuvos menininkų pagal Alfonso Parigi 1625 m. operos „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ (La liberazione di Ruggiero dal‘isola d‘Alcina) scenografijos graviūras. Remiantis seniausiais ir iki šių dienų išlikusiais Vičencos, Parmos ir Sienos baroko teatro interjerais, sukurtas menamos Valdovų rūmų teatro salės maketo modelis. Dekoracijų veikimo principas, bendras visiems barokiniams teatrams, atkurtas pagal gerai išlikusią autentišką Švedijos Drottningholmo teatro mašineriją. Projekto metu sukaupta archyvinė medžiaga, istorinės žinios bei kūrybinės įžvalgos įkūnija XVII a. operos fenomeno Lietuvoje viziją ir prisidės prie Valdovų rūmų ekspozicijų sukūrimo.

Parodos atidarymas

Parodos atidarymas  – Kultūros nakties programos „Tebūnie naktis!“ Lietuvos dailės muziejaus projekto „Nemigos aitvaras“ renginys. Dailės, muzikos, poezijos, instaliacijų, akcijų ir muziejinės edukacijos renginių ciklas „Nemigos aitvaras“ Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose – Radvilų rūmuose, Taikomosios dailės muziejuje ir Vilniaus paveikslų galerijoje – susipažindins 2008 m. birželio 21 naktį su svarbiausiais 2009 m. Lietuvos tūkstantmečio programos ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos muziejiniais projektais. Taikomosios dailės muziejuje vyks renginiai, susiję su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir jų atkūrimu bei ekspozicijų įrengimu.

 

Išsamiau apie 2008 m. birželio 21 d. renginius LDM Taikomosios dailės muziejuje >>>

Parodos kvietimo viršelis