Adresas: Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius. Tel.: (8-5) 262 8080, (8-5) 212 1813. El. paštas: vosylyte[at]yahoo.com  Paroda „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas“ LITERATŪROLOGŲ VIKTORIJOS DAUJOTYTĖS IR MINDAUGO KVIETKAUSKO MONOGRAFIJOS „LIETUVIŠKIEJI ČESLOVO MILOŠO KONTEKSTAI“ PRISTATYMAS 2011 m. spalio 5 d. 17 val.   Viktorijos Daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografijos „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ viršelis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos dailės muziejus ir Lenkijos institutas Vilniuje spalio 5 d., trečiadienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) pristato Viktorijos Daujotytės ir Mindaugo Kvietkausko monografiją „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, kurią šiemet Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimimo šimtmečio jubiliejaus išvakarėse išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Kultūros vakaras vyks prie Česlovo Milošo gimimo sukakčiai skirtos parodos „Česlovo Milošo Tėvynės ieškojimas“. Vakarą ves literatūrologas dr. Darius Kuolys, dalyvaus prof. Viktorija Daujotytė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Gražina Drėmaitė, dr. Margarita Matulytė, dr. Rimantas Miknys. Skambės pianisto Aido Puodžiuko atliekami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Fryderyko Chopino, Ferenco Liszto muzikos kūriniai. Birželio mėnesio pabaigoje surengta Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo tarptautinė programa „Česlovo Milošo kelias“ buvo paženklinta įspūdingais kultūriniais renginiais Lietuvoje ir Lenkijoje. Jubiliejaus išvakarėse Vilniuje išleista ypatingos svarbos studija apie Česlovo Milošo lietuviškuosius kontekstus, kurios autoriai – pripažinti literatūros istorikai Viktorija Daujotytė ir Mindaugas Kvietkauskas. Knygos recenzento dr. Rimanto Miknio nuomone, „ši monografija – tai dar vienas svarus Česlovo Milošo asmenybės prasmių ir reikšmių mūsų Pasauliui liudijimas. Ji dar aiškiau, akivaizdžiau padeda skaitančiam suvokti, kad Milošo pasaulėjauta, vertybių sistema - mūsų nūdienos egzistencinė dalis. Tokio tyrimo rezultatas: kažin ar po šio tyrimo dar kam nors kils abejonių, kad Milošas – dviejų modernių visuomenių (lenkiškos ir lietuviškos) reiškėjas, o jo biografijos lietuviškai-lenkiškas dvilypumas, pasaulėjautos ypatingumas – durys į sudėtingą, kartais sunkiai perprantamą, lietuvių-lenkų labirintą“. Prof. dr. Vytauto Martinkaus, recenzavusio studiją, požiūriu, „knyga patraukia ir įtraukia skaitytoją. Puslapis po puslapio atsiveria sudėtingas ir gilus lietuviškasis Milošo pasaulis. Žodis „palimpsestas“ puikiai tinka nusakant visų Milošo lietuviškųjų kontekstų sluoksnius – jų daugybiškumą, asmenų biografijų ir jų pasaulėvaizdžių, Lietuvos kultūros ar istorijos įvykių koncentrus ir epicentrus – visus takus, kuriais skaitytoją veda studija“. Knygos autoriai V. Daujotytė ir M. Kvietkauskas monografijos baigiamajame žodyje teigia, kad „iki šiol Č. Milošas yra nepalyginti daugiau davęs Lietuvai, negu Lietuvoje padaryta gilesniam jo suvokimui, realesniam buvimui, padėkojimui už tai, kad pasiekęs didelių kūrybinių aukštumų, įvertintas prestižiniais apdovanojimais, įgijęs moralinį autoritetą, liko atsigręžęs į Lietuvą, į gimtinę Nevėžio slėnyje, į Vilnių, kurį jautė ne kaip provinciją, o kaip sostinę. Tai įpareigojo, bet laisva valia. Laisva valia lietuvių kalba mūsų kultūros galimybėmis mąstyti apie Č. Milošą, jo lietuviškuosius kontekstus. Ir tuos, kuriuos suaktualina Č. Milošas, ir tuos, kurie suaktualina Č. Milošą.“ Kultūros ministro dr. Arūno Gelūno teigimu, V. Daujotytės ir M. Kvietkausko studija „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ - “tai yra labai įdomi knyga, kur du iškilūs lietuvių mokslininkai stengiasi prakalbinti Č. Milošą lietuviškame kontekste. Nors Č. Milošas save laikė lenkų poetu iš Lietuvos, bet jis niekada nenutraukė ryšio su Lietuva“. Apmąstydami Č. Milošo lietuviškuosius kūrybos kontekstus, jo buvimą pasaulyje, knygos autoriai V. Daujotytė ir M. Kvietkauskas studijoje teigia, jog Č. Milošas, išvykęs iš Lietuvos, gyveno skirtingose šalyse (Lenkijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, JAV), skirtingose politinėse sanklodose, patyrė didžiąsias XX amžiaus vidurio katastrofas, žmogaus “išvietinimus”, iliuzinius sugrįžimus ir nesugrįžimus. Išliko kūrybingas, išlaikė tikėjimą, kad jokios aplinkybės, net pačios rūsčiausios, neišsemia žmogaus pasirinkimo galimybių. V. Daujotytės ir M. Kvietkausko monografiją „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“ finansavo Lietuvos mokslo taryba ir Kultūros rėmimo fondas. Pažymėtina, kad Lietuvos dailės muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje birželio 27 d. Taikomosios dailės muziejuje atidaryta Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas“ veiks iki lapkričio 30 d. Informaciją apie knygą teikia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadybininkė Uršulė Gedaitė (tel. 8 640 27873, el. p. ursule[at]llti.lt).   LDM Ryšių su visuomene centras 85 262 18 83, 8 682 45300