LDM Meno pažinimo centras >

2008–2009 mokslo metų edukacinės programos moksleiviams Taikomosios dailės muziejaus ekspozicijose ir parodose Taikomosios dailės muziejus (Vilnius, Arsenalo g. 3A) Tel.  (8–5) 212 18 13, (8–5) 262 80 80. http://www.ldm.lt

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir jų atkūrimo ekspozicijų bei parodų edukacinės programos: Užsiėmimų temos I. Įvairių klasių moksleiviams  1. Kelionė iš Senojo arsenalo į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus  2. Mados Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI a.  3. Kasdienybė ir iškilmės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose  II. I–IV klasių moksleiviams  1. Senojo arsenalo paslaptys  2. Apie ką mums pasakoja Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose gyvenę gyvūnai  3. Prabangieji valdovo audiniai. Vieno gobeleno istorija  4. Pinigai ir kainos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje  5. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo rūmų daiktų istorijos III. V–VIII klasių moksleiviams   1. Viduramžių meno tradicijos Valdovų rūmuose  2. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – Lietuvos Renesanso kultūros židinys  3. Vazų barokas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose  4. Žemutinė pilis – meno ir amatų centras  5. Raštai, raštininkai ir raštvedyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais  6. Prekyba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVIII a.  IV. X-XII klasių moksleiviams  1. Menas, muzika ir gyvenimo būdas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių  rūmuose XVI–XVII a. 2. Lietuvos didysis  kunigaikštis Aleksandras: asmenybė, veikla ir kultūrinis palikimas   Lietuvos sakralinės dailės ekspozicijos: Profesionalioji sakralinė dailė (XV–XIX a.) Lietuvių liaudies sakralinė dailė (XVII– XX a.) Sentikių, stačiatikių ir unitų ikonos bei metalo dirbiniai (XVII–XX a. pr.) Užsiėmimų temos  I. Įvairių klasių moksleiviams  1. Mano angelas sargas  2. Bibliniai siužetai  3. Šventieji globėjai lietuvių liaudies mene  4. Bažnytinių procesijų atributai XVIII–XIX a.  Praktinė informacija  2007–2008 mokslo metų edukacinės programos moksleiviams Taikomosios dailės muziejaus ekspozicijose ir parodose  Užsiėmimų temos   I. Įvairių klasių moksleiviams  1. Kelionė iš Senojo arsenalo į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Užsiėmimo metu moksleiviai kviečiami į ekskursiją, kuri prasideda Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale (Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų radinių ir maketų ekspozicijoje). Jie apžiūri Valdovų rūmų maketą, taip pat įdomiausius archeologinius radinius, rastus tyrinėjant didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritoriją. Vėliau mokiniai keliauja Žemutinės pilies teritorija iki atstatomų rūmų, gauna informaciją apie Vilniaus pilių raidos istoriją, stabteli prie Šv. Onos ir Barboros bažnyčios liekanų, Arkikatedros bazilikos, diskutuoja apie Valdovų rūmų atkūrimą, o pakeliui dar ieško paslėpto valdovų lobio. Ekskursijos pabaiga – prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje. 2. Mados Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinių radinių ekspozicijoje moksleiviai susipažįsta su juvelyrikos, odos, keramikos, metalo ir kitais dirbiniais, mėgina susidaryti įspūdį apie rūmuose gyvavusios mados tendencijas bei gyventojų papročius. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai, atlikę skirtingų epochų radinių palyginimo užduotis, pasipuošia gotikos bei renesanso epochoms būdingais apdarais, tampa tų epochų Valdovų rūmų gyventojais ir fotografuojasi. 3. Kasdienybė ir iškilmės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Užsiėmimo metu moksleiviai, susipažinę su Valdovų rūmų archeologiniais radiniais, interjerams skirtais baldais, gobelenais, indais, sužino, jog šie daiktai yra iškalbingai atspindi kasdienį gyvenimą, valdovų, jų aplinkos, dvaro tarnų buitį, pomėgius ir prabangą. Užsiėmimo dalyviai taip pat gaus informaciją apie kaukių balius, karnavalus, žymiausias iškilmes, vykusias Valdovų rūmuose, pvz., apie 1562 m. Švedijos princo Jono Vazos (būsimojo karaliaus Jono III) jungtuvių ceremoniją su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto seserimi Kotryna ir jos išlydėjimą į Švediją. Praktinėje užsiėmimo dalyje I–IV klasių moksleiviai kuria ir dekoruoja originalų rūmų menės interjerą, o V–VIII klasių moksleiviai žaidžia archeologinį žaidimą, kurio metu ieško radinių fragmentų ir bando atkurti buvusį autentišką daiktą. II. I–IV klasių moksleiviams  1. Senojo arsenalo paslaptys Užsiėmimas prasideda prie Senojo arsenalo. Pasivaikščiojimo metu moksleiviai tyrinėja istorinio pastato architektūrines detales, aiškinasi jų paskirtį, išklauso pastabas apie arsenalo istoriją, jo reikšmę ir vietą Vilniaus Žemutinės pilies ansamblyje. Vėliau Valdovų rūmų radinių parodoje ieško eksponuojamų ginklų, šarvų fragmentų ir apžiūri didžiojo kunigaikščio Aleksandro kalaviją. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai dalyvauja atmintį lavinančiame archeologiniame žaidime. 2. Apie ką mums pasakoja Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose gyvenę gyvūnai Užsiėmimo metu moksleiviai trumpai supažindinami su Valdovų rūmų istorijos pagrindiniais faktais, apžiūri atstatomų rūmų maketus. Keliaudami per radinių ir interjerų vertybių ekspozicijas, moksleiviai ieško įvairiausių, net ir fantastinių gyvūnų atvaizdų, sustingusių archeologiniuose radiniuose, balduose, gobelenuose, aiškinasi, ką šie gyvūnai matė ir girdėjo gyvendami Valdovų rūmuose, kodėl tokie gyvūnai vaizduojami meno kūriniuose ir buities reikmenyse. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tampa Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dailininkais ir iš modelino kuria įsivaizduojamą gyvūną. 3. Prabangieji valdovo audiniai. Vieno gobeleno istorija Užsiėmimo metu moksleiviai sužino, kas yra gobelenas, kaip ir kur gobelenai buvo kuriami, kokia jų paskirtis ir kodėl rūmus jais dažnai puošė didieji kunigaikščiai bei didikai. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai, tapę gobeleno audėjais, patys pabando atkurti vieną pasirinkto gobeleno fragmentą. 4. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo rūmų daiktų istorijos Moksleiviai, keliaudami per valdovui ir rūmų radiniams skirtas parodas, ieško didžiojo kunigaikščio Aleksandro epochos archeologinių radinių, aiškinasi jų paskirtį, taip pat susipažįsta su  įdomiausiais Aleksandro gyvenimo bei veiklos faktais. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai suranda valdovo valdžios atributus ir juos atkuria. III. V–VIII klasių moksleiviams   1. Viduramžių meno tradicijos Valdovų rūmuose Užsiėmimo metu moksleiviai tyrinėja seniausius archeologinius radinius, priskiriamus karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero, Aleksandro laikams. Taip susipažįstama su Viduramžių meno stiliumi – gotika, išsiaiškinami šiam stiliui būdingi ypatumai. Moksleiviai taip pat sužino apie dailininko padėtį didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tampa rūmų dailininkais ir kuria savo pasirinkto valdovo portreto eskizą. 2. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – Lietuvos Renesanso kultūros židinys Užsiėmimo metu moksleiviai tyrinėja Renesanso epochai priskiriamus archeologinius radinius, baldus, gobelenus, klausosi Renesanso laikų muzikos, stebi populiariausius to meto rūmų pokylių šokius. Užsiėmimo metu taip pat prisimenami žymiausi Renesanso epochos Lietuvos valdovai – Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Bona Sforca, Barbora Radvilaitė, susipažįstama su Renesanso kultūros rūmų gyvenimo subtilybėmis, to meto menininkais. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai gali suvaidinti romantinę Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją. 3. Vazų barokas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Užsiėmimo metu moksleiviai tyrinėja archeologinius radinius, baldus, gobelenus, priskiriamus ankstyvojo baroko epochai, prisimena Vazų dinastijos atstovus, kurie buvo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir rezidavo Valdovų rūmuose. Moksleiviai taip pat ieško Vazų dinastijos herbo, įamžinto smiltainio ir keramikos dirbiniuose, sužino, jog Vazų laikais rūmuose buvo pastatytos pirmosios Lietuvoje itališkos operos, kurioms buvo reikalinga sudėtinga scenos mašinerija. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tampa Vazų rūmų barokinio teatro dailininkais ir kuria uždangą pirmajai itališkai operai „Elenos pagrobimas“, skambėjusiai didžiųjų kunigaikščių rūmuose. 4. Žemutinė pilis – meno ir amatų centras Užsiėmimo metu moksleiviai leidžiasi į kelionę po radinių parodą ir tyrinėja įspūdingus keramikos, metalo, odos, medžio, kaulo bei kitus dirbinius, patvirtinančius, jog ilgus amžius Vilniaus Žemutinė pilis – Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija – buvo ir meno bei amatų centras. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys tampa valdovų amatininkais bei menininkais – koklininkais, juvelyrais, tapytojais; paskui pristato Lietuvos didžiajam kunigaikščiui įvertinti savo sukurtus gaminius 5. Raštai, raštininkai ir raštvedyba Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais Užsiėmimo metu moksleiviai susipažįsta su didžiojo kunigaikščio Aleksandro asmenybe, jo nuopelnais pertvarkant valstybės kanceliarijos darbą, pradedant tvarkyti valstybės archyvą – Lietuvos Metriką, įvedant naujas pareigybes, sunorminant diplomatinės tarnybos veiklą. Parodoje mokiniai pamato ir tyrinėja didžiojo kunigaikščio Aleksandro originalius raštus su antspaudais. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys tampa didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštininkais ir, paėmę po specialią plunksną, kuria valdovo raštinės dokumentą, kurį patvirtina savo pasigamintu antspaudu. IV. X-XII klasių moksleiviams  1. Menas, muzika ir gyvenimo būdas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių  rūmuose XVI–XVII a. Užsiėmimo metu tyrinėdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius radinius, interjerų baldus bei gobelenus, klausydamiesi Renesanso bei baroko epochų muzikos ir žiūrėdami video įrašus, moksleiviai aptaria XVI–XVII a. muziką, teatrą, šokius, literatūrą ir valdovus supusius meno kūrinius. Moksleiviai taip pat prisimena Žygimantą Senąjį ir Boną Sforcą, kurių pastangomis rūmai buvo perstatyti Renesanso stiliumi, Žygimantą Augustą ir jo sukauptą vertingąją biblioteką, paveikslų ir brangenybių rinkinius; jie buvo vieni turtingiausių Europoje. Moksleiviai sužino ir apie 1610 m. gaisrą, po kurio rūmai buvo rekonstruoti baroko stiliumi, juose atsirado smiltainio ir marmuro detalės su Vazų dinastijos herbais. Užsiėmimo metu išgirstama apie Vazų laikais rūmuose ir jų prieigose vykusius įvairius pasilinksminimus: žvėrių pjudymą, karnavalus, kaukių balius, taip pat apie pirmąsias Lietuvoje pastatytas itališkas operas, kurioms buvo reikalinga sudėtinga scenos mašinerija. Moksleiviai diskutuoja apie didžiųjų kunigaikščių gyvenimo būdą, taip pat valdovų nuopelnus to meto Lietuvos kultūros raidai.  2. Lietuvos didysis  kunigaikštis Aleksandras: asmenybė, veikla ir kultūrinis palikimas Susipažindami su didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui skirta paroda ir tyrinėdami jo epochos įvairiausius daiktus, eksponuojamus Valdovų rūmų radinių ekspozicijoje, moksleiviai patys bando išsiaiškinti, kodėl Aleksandras kartais vadinamas pamirštu Lietuvos valdovu. Jie taip pat išklauso, kaip istorikai vertina Aleksandro asmenybę, prisimena jo valdymo laikotarpį, sužino, kur ir kaip vyko jo pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija, ką šios iškilmės reiškė Lietuvos valstybei. Moksleiviai aptaria to meto komplikuotą tarptautinės politikos situaciją ir Aleksandro siekius pertvarkyti Lietuvos valdymą, prisimena iš Aleksandro epochos išlikusius kelis svarbius, simbolinę reikšmę turinčius architektūros paminklus – Šv. Onos bažnyčią ir Vilniaus gynybinius įtvirtinimus. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tampa Aleksandro rūmų kanceliarijos raštininkais ir kuria dokumentą, kurį patvirtina savo pasigamintu antspaudu. Lietuvos sakralinės dailės ekspozicijos Profesionalioji sakralinė dailė (XV–XIX a.) Lietuvių liaudies sakralinė dailė (XVII– XX a.) Užsiėmimų temos (SAKRALINĖ DAILĖ)  I. Įvairių klasių moksleiviams  1. Mano angelas sargas Užsiėmimo metu moksleiviai ieško meno kūriniuose pavaizduotų angelų, bando išsiaiškinti, kas yra angelas ir angelas sargas. Praktinėje dalyje kiekvienas moksleivis sukuria savo įsivaizduojamą angelą sargą.  2. Bibliniai siužetai Užsiėmimo metu moksleiviai susipažįsta su pagrindiniais Biblijos siužetais ir temomis, vaizduojamomis paveiksluose. Praktinėje dalyje moksleiviai pasirenka labiausiai patikusį siužetą ir patys jį bando interpretuoti popieriaus lape. 3. Šventieji globėjai lietuvių liaudies mene Užsiėmimo metu moksleiviai ekspozicijoje susipažįsta su liaudies meno bei tautodailės šakomis, aptaria šventuosius globėjus, pavaizduotus liaudies menininkų kūriniuose. Praktinio užsiėmimo metu moksleiviai patys kuria labiausiai patikusio šventojo globėjo atvaizdą. 4. Bažnytinių procesijų atributai XVIII–XIX a. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažįsta su parodoje eksponuojamais bažnytinių procesijų reikmenimis: kryžiais, žibintais, altorėliais, vėliavomis ir pan. Vėliau aiškinamasi apie procesinių reikmenų paskirtį ir jų sukūrimo aplinkybes. Praktinio užsiėmimo metu moksleiviai kuria bažnytinės vėliavos eskizą veltinio technika. Praktinė informacija  Moksleiviai ir jų mokytojai kviečiami pasirinkti aktualios temos ar patikusio turinio edukacinį užsiėmimą arba apsilankyti visoje edukacinių užsiėmimų programoje, kuri padės pagilinti ir praplėsti Lietuvos istorijos, kultūros paveldo, dailės žinias, įgyjamas pamokų metu mokykloje, leis susipažinti su autentiškais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų radiniais, atkuriamų interjerų vertybėmis, Lietuvos sakralinės dailės paveldo klodais, atidžiau pažvelgti į Lietuvos valdovų asmenybes ir jų gyvenimo būdą. Edukacinius užsiėmimus veda patyrę Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro darbuotojai ir Taikomosios dailės muziejaus ekskursijų vadovai.  Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) lankytojai aptarnaujami: Antradieniais–šeštadieniais – 11.00–18.00 valandomis; Sekmadieniais – 11.00–16.00 valandomis. Nedirbama pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.   Vieno edukacinio užsiėmimo trukmė – 45–60 min. Bilieto kaina vienam moksleiviui – 1 Lt. Lydinčiam mokytojui bilieto pirkti nereikia. Užsiėmimai vedami moksleivių grupėms (10–25 asm.). Išsamesnė informacija teikiama ir užsakymai priimami šiais telefonais: (8-5) 212 18 13 ir (8-5) 262 80 80. Informaciją parengė Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro, Taikomosios dailės muziejaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus specialistai. Teksto autoriai: Lina Paukštienė, Vydas Dolinskas