Lietuvos dailės muziejus
Nacionalinis muziejus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai

EUROPOS VALSTYBIŲ VALDOVŲ RŪMŲ PRISTATYMO PROGRAMA

2009 m. kovo 24 d., antradienį, 16 val.
Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius)

JERZY T. PETRUS PRANEŠIMAS „VAVELIO KARALIŠKOJI PILIS.
TRADICIJOS IR DABARTIS: GRĖSMĖ IR GALIMYBĖS“

Trumpai apie Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą

Jerzy T. Petrus (Ježis Petrusas)

Trumpai apie Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą

 

Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa – tai vienas iš projektų, kuriuos Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (iki 2009 m. sausio 1 d. – Lietuvos dailės muziejaus filialas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“) įgyvendina kartu  su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Pirmasis šios programos renginys įvyko 2003 metais. Iki 2009 m. surengta daugiau kaip 20 programos susitikimų su Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Slovakijos, Ukrainos, Švedijos, Danijos ir kitų šalių istorinėse rezidencijose įsikūrusių muziejinių institucijų vadovais ir kitais specialistais. Išklausyti prelegentų pranešimai apie jų atstovaujamų rūmų istoriją, rinkinių meninę vertę, edukacinę ir kitą kultūrinę veiklą, aptarti bendradarbiavimo projektai, konsultuotasi aktualiais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo klausimais.

 

Jerzy T. Petrus (Ježis Petrusas)

Jerzy T. Petrus (Ježis Petrusas) yra Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių direktoriaus pirmasis pavaduotojas muziejininkystei ir vyriausiasis fondų saugotojas bei inventorintojas, Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje Meno istorijos komisijos narys, vienas žinomiausių ir produktyviausių Lenkijos dailės istorikų, menotyrininkų, garsus muziejininkas, muzeologas, parodų kuratorius, paveldosaugininkas, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo konsultantas.

J. Petrus gimė 1946 m. Štetino mieste. Jo tėvai buvo kilę iš Lenkijos valstybės šiaurės rytinių pakraščių. 1964 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą ir ėmėsi meno istorijos studijų Filosofijos ir istorijos fakultete. Iki 1969 m. čia mokėsi pas garsius lenkų dailės istorikus ir muzeologus, tokius kaip profesoriai Adam Bochnak, Jerzy Szablowski, Tadeusz Dobrovolski, Lech Kalinowski.

Baigęs studijas apsigyveno Krokuvoje ir pakviestas prof. J. Szablowski jau 1969 m. pradėjo dirbti Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, Ginklų ir šarvų skyriuje, o 1985–1997 m. jam vadovavo. 1986 m. tapo vyriausiuoju muziejaus inventorintoju, 1988 m. – vyriausiuoju fondų saugotoju, o 1997 m. – pirmuoju direktoriaus pavaduotoju.

Greta darbo Vavelio karališkojoje pilyje, J. Petrus yra aktyvus profesinių organizacijų, tokių kaip Meno istorikų draugijos, Senosios ginkluotės mėgėjų draugijos, draugijos „Wspólnota Polska“, narys. 1990–1994 m. buvo pirmosios Krokuvos miesto tarybos, suformuotos po komunizmo žlugimo, atstovu, vadovavo šios tarybos Kultūros komisijai ir atstovavo Krokuvai vaivadijos savivaldos seimelyje. 2001 m. Lenkijos Respublikos prezidentas paskyrė J. Petrus Krokuvos paminklų atnaujinimo visuomeninio komiteto nariu. Jis taip pat yra Pščynos rūmų muziejaus ir Sandomiro Baranovo pilies muziejaus tarybų pirmininkas bei Lenkijos kariuomenės muziejaus Varšuvoje ir Osolinskių nacionalinio fondo Vroclave tarybų narys.

Dailės istoriko žinias gilino ekspedicijose ir kelionėse Albanijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, JAV, Vengrijoje, Italijoje, taip pat Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Vavelio karališkajai piliai daug kartų atstovavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose profesiniuose simpoziumuose.

J. Petrus atstovauja Lenkijai dirbdamas bendroje Lenkijos ir Ukrainos kultūros paveldo komisijoje, yra Žulkvės (Ukraina) ir Nesvyžiaus (Baltarusija) rezidencijų ekspertų komisijos narys.

1999–2003 m. dėstė bažnytinės dailės istoriją Lvovo lotynų arkivyskupijos vyriausiojoje dvasinėje seminarijoje, o nuo 2003 m. dėsto muziejininkystę Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos Bažnyčios istorijos fakultete.

Jerzy Petrus parengė ir paskelbė apie 150 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų Lenkijos ir užsienio šalių mokslinėje periodikoje, straipsnių rinkiniuose, išleido kelias knygas. Didžiausią dėmesį skyrė daug metų tyrinėjamai XVI–XVII a. portretinei tapybai (ypač Vazų ir Sobieskių ikonografijai bei karstų portretams), Lvovo dailės paveldui, Žulkvės istorijai, trofėjiniams ginklams ir Lenkijos monarchų regalijoms, Vavelio ginklinei, Radvilų Nesvyžiaus ginklų kolekcijai, XVI a. Lvovo liejyklų istorijai, Lvovo muziejininkystei ir Podhorcų rūmų meno rinkiniams. Parengė keliolika monografijų, skirtų senosios Rusios vaivadijos bažnyčioms ir vienuolynams, Lvovo lotynų katedrai, Lvovo ir Podorės Kameneco katedrų kapitulų narių distinktorijoms, muziejinių vertybių inventorinimui. Kartu su Vavelio karališkosios pilies direktoriumi prof. Jan K. Ostrowski parengė ir išleido fundamentalią studiją apie Podhorcų (Ukraina) rezidencijos istoriją ir meno rinkinius.

Mokslinė ir muziejinė Jerzy Petrus veikla įvertinta garbingomis pareigomis bei apdovanojimais. 2005 m. jis buvo išrinktas Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje Meno istorijos komisijos nariu, apdovanotas Nuopelnų sidabro kryžiumi, Polonia Restituta ordino kavalieriaus kryžiumi, Krašto gynybos nuopelnų sidabro medaliu, Kultūros nuopelnų sidabro medaliu Gloria Artis, draugijos „Wspólnota Polska“ aukso medaliu.

Jerzy Petrus žmona Anna taip pat yra dailės istorikė ir dirba Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, prižiūri metalo dirbinių rinkinį. Sūnus Krzysztof – architektas.

Vavelis – Krokuvos centre ant Vyslos kranto kalvos iškilęs ansamblis, formuotas ištisą tūkstantmetį. Jis šešis šimtus metų buvo Lenkijos karalių rezidencija. Tai ir vienas svarbiausių religinių centrų. Katedroje saugomos nacionalinio šventojo – vyskupo ir kankinio šv. Stanislovo relikvijos, ilsisi valdovų palaikai. Čia atsispindi Lenkijos architektūros ir dailės raida nuo romanikos iki šių dienų. XIX a., nelaisvės metais, Vavelis tapo prarastojo valstybingumo ir laisvės vilties simboliu, o katedroje palaidotas A. Mickevičius. 1905 m. lenkų tauta išpirko Vavelį iš austrų ir pradėjo rūmų atkuriamuosius darbus. Pasirinktas svarbiausių objektų – rūmų ir katedros – istorinio restauravimo kelias. Atkurtuose rūmuose dominuoja Renesanso epochos stilistika, o arkadinis kiemas – vienas gražiausių Europoje.

Šiandien Vavelis – ryškiausias Lenkijos istorijos bei kultūros centras, vienas gausiausiai lankomų turistinių objektų Vidurio Europoje. Jau šimtmetį atkuriamuose rūmuose veikia muziejinė institucija, vadinama Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais. Čia yra kelios nuolatinės ekspozicijos. Tai – Dingęs Vavelis, Karališkosios menės, Privatūs apartamentai, Karūnos lobynas ir Ginklinė, Rytų meno paroda. Interjeruose iš dalies išlikę gotikos ir renesanso stiliaus portalai, rodoma garsioji Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija. Dauguma vertybių – dosnių mecenatų, kolekcininkų dovanos. Nemaža eksponatų dalis įsigyta užsienio antikvariatuose ir aukcionuose.

Vavelio karališkieji rūmai dabar yra istorinės rezidencijos pobūdžio muziejus, kurio pagrindinis tikslas – atskleisti Vavelio praeitį ir aktualinti ją kaip nacionalinės kultūros raidos integralią dalį. Greta dailės ir istorijos rinkinių kaupimo bei rodymo, rūmai vykdo restauravimo, tyrimų, leidybinę ir edukacinę veiklą. Vavelio rūmų muziejus rengia parodas, turi konferencijų centrą, du filialus netoli Krokuvos esančiose rezidencijose. Vavelio kalvos lankytojai, be rūmų, gali apžiūrėti ir Krokuvos katedrą, jos požemių kriptas, varpinę, taip pat katedros muziejų.

Vavelis svarbus ir Lietuvos istorijai bei kultūrai. Katedros požemiuose ilsisi bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai, kurie gyveno tiek Vavelio, tiek ir Vilniaus valdovų rūmuose. Vavelyje ir Vilniaus pilyje dirbo tie patys menininkai, kūrę tuo pačiu metu bei pagal tų pačių užsakovų valią. Todėl Vavelio tyrimų, restauravimo, muziejinės veiklos formų patirtis yra svarbi Lietuvos valdovų rūmams, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimams.

 

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai informacija

Nuotraukos iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai fotoarchyvo