Adresas: Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius. Tel.: (8-5) 262 8080, (8-5) 212 1813. El. paštas: vosylyte[at]yahoo.com  „Žalgirio mūšio“ 600 metų minėjimo programos IKONOGRAFINĖ paroda „žalgirio pergalės atmintis“ 2010 m. liepos 6 d. – spalio 25 d.   Parodos anotacija LDM informacinis pranešimas Parodos atidarymo akimirkos Dalia Tarandaitė „Žalgirio jubiliejaus parodoje – A. M. Muchos paveikslas “Po Žalgirio mūšio: šiaurės slavų vienybė” Trumpas parodos pristatymo vaizdo įrašas (filmavo Arvidas Baronas, montavo Ernestas Adomaitis)   PARODOS ANOTACIJA Tadeusz Papiel ir Zygmunt Rozwadowski „Žalgirio mūšis“ (fragmentas).1910 Lvovo istorijos muziejus. Fotografas Riotr Kłosek 2010 m. švenčiame 600-ąsias vieno didžiausių viduramžių Europoje vykusių mūšių – Žalgirio kautynių – metines. 1410 m. liepos 15 d. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jungtinės pajėgos nugalėjo Vokiečių (Kryžiuočių) ordino kariuomenę. Šiai sukakčiai skirta ikonografine paroda „Žalgirio pergalės atmintis“ siekiama atskleisti Žalgirio kautynių eigą, įvykio istorinę reikšmę ir priežastis, pristatyti svarbiausius lietuviškuosius Žalgirio kultūrinius projektus, Žalgirio įvaizdžio atspindžius mene. Tadeusz Papiel ir Zygmunt Rozwadowski „Žalgirio mūšis“ (fragmentas).1910 Lvovo istorijos muziejus. Fotografas Riotr Kłosek Tadeusz Papiel ir Zygmunt Rozwadowski „Žalgirio mūšis“ (fragmentas).1910 Lvovo istorijos muziejus. Fotografas Riotr Kłosek Vokiečių ir Kalavijuočių riterių ordinai atsikėlė į Pabaltijį XIII a. pradžioje. Greitai pavergę susiskaldžiusias baltų gentis, 1237 m. jie susivienijo, o 1283 m. priartėjo prie ką tik susidariusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų. Pagrindinė Ordino misija buvo karas prieš pagonis ir stačiatikius, Vakarų Europoje vadinamus schizmatikais, gyvenusius dabartinės Rusijos ir Baltarusijos teritorijose. Ordinas sulaukdavo daugybės pagalbininkų iš Vakarų Europos. Kryžininkus vykti kariauti į tolimą Rytų Europos pakraštį vertė gilus tikėjimo ir atsidavimo katalikybei jausmas. Tokios kelionės buvo neatsiejamos nuo nuotykių, šaunumo, garbės ir laimės troškimo, turtų paieškos, karjeros siekių. Kryžiuočiais tapdavo tėvų palikimo negavę kilmingųjų vokiečių jaunesnieji sūnūs, o vokiečiai miestiečiai ir valstiečiai – kolonistais Prūsijoje. Lietuvai, Lenkijai ir Vokiečių ordinui 1385 m. buvo lemtingi. Tais metais tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Krėvos sutartis, pagal kurią Lietuvos valdovas (1377–1381, 1382–1392) Jogaila vedė Lenkijos sosto įpėdinę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Po dešimtmetį užtrukusių vidaus neramumų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Jogaila susitaikė su savo pusbroliu Vytautu ir paliko jam valdyti Lietuvą. Lietuva tuo metu buvo viena didžiausių Europos valstybių. Nors Lietuvos valstybės gyventojų daugumą sudarė slavai, valstybėje viršenybę turėjo Lietuvos etninės žemės: Vilnius, Trakai, Žemaitija. Dėl pastarosios ir vyko 140 metų užsitęsęs konfliktas su Vokiečių ordinu. Žemaitija buvo labai svarbioje strateginėje padėtyje – ji skyrė abi Ordino atšakas. Tad kryžiuočiai, norėdami sujungti abi savo teritorijas, siekė šią žemę žūtbūt užkariauti. Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430) Vytautas į savo politinius planus Žemaitiją buvo įtraukęs ne kartą. Kelis kartus ją net buvo padovanojęs Ordinui, norėdamas gauti šio paramą karui Rytuose prieš totorius ir Rusios kunigaikštystes. Iš tikrųjų atsisakyti Žemaitijos Lietuvos valdovas Vytautas nė karto rimtai neketino. 1409–1410 m. kilo naujas karas, pasibaigęs Žalgirio mūšiu. Pusbroliai Lenkijos ir Lietuvos valdovai Jogaila ir Vytautas lemiamame mūšyje suvienijo savo jėgas ir sutriuškino Vokiečių ordiną. Sąjungininkų pergalė Žalgirio lauke, netoli kryžiuočių sostinės Marienburgo, lėmė tai, kad Žemaitija buvo grąžinta Lietuvai. Žalgirio mūšis buvo katastrofa Ordinui, nužymėjusi jo ekspansijos pabaigą ir žlugimo pradžią. Kautynės pakeitė jėgų santykį Vidurio ir Rytų Europoje. Romos popiežius ir Šventosios Romos imperatorius, kaip Europos universaliosios jėgos, tolesnę katalikiškos Europos plėtrą į Rytus numatė per Lenkijos ir Lietuvos valstybę.   Parodos organizatoriai: