„ĮPRASMINTA TRADICIJA“ Antano Kučo kūrinių paroda, skirta 100-osioms dailininko gimimo metinėms 2009 m. sausio 22 d. – gegužės 17 d.   Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4) Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
Antano Kriščiukaičio-Aišbės knygos  „Brička“ iliustracija. 1938	Parodos atidarymas – 2009 m. sausio 22 d. LDM informacinis pranešimas apie parodą [2009-01-21] 2009 m. balandžio 30 d. 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje – vakaras, skirtas dailininko 100-osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvaus jo šeimos nariai, mokiniai, kūrybos tyrinėtojai, bus pristatyta Antano Kučo jubiliejinės retrospektyvinės parodos „Įprasminta tradicija“ katalogas (sudarytoja Regina Urbonienė). Muzikuos Dainius Puodžiukas (smuikas) ir Aidas Puodžiukas (fortepijonas).
Aš manau, kad liaudies mene – mūsų dailės savitumo šaknys. Tik remdamiesi liaudies menu, jo principais, mes galime išeiti į platų meno pasaulį.                       Antanas Kučas Antanas Kučas (1909–1989) įėjo į Lietuvos grafikos istoriją kaip gyvybingos liaudiškos tradicijos puoselėtojas, savito originalaus stiliaus kūrėjas, meistriškų medžio ir linoleumo raižinių bei ofortų autorius. Jo klasikine tradicija paremta knygos meno samprata padėjo pagrindus šiuolaikinės lietuvių knygos apipavidalinimui. Nuo Biržų kilęs Kauno meno mokyklos auklėtinis grafiko keliu pasuko paskatintas dėstytojo Adomo Galdiko. Kūrybingas studentas buvo aktyvus ir atviras naujovėms, kartu su Pauliumi Augiu-Augustinavičiumi, Viktoru Petravičiumi, Alfonsu Dargiu, Henriku Rudzinsku ir kt. priklausė pažangiai „Formos“ grupuotei. Baigęs studijas, pasišventė kūrybinei bei pedagoginei veiklai. Nuo 1936 m mokytojavo Tauragėje, Kaišiadoryse, Kaune, nuo 1944 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1951 m. – Vilniuje, Lietuvos dailės institute. Profesorius (nuo 1970). A. Kučo mokiniais buvo beveik visi žymiausi Lietuvos grafikai: B. Demkutė, V. Bačėnas, A. Makūnaitė, R. Ulbikaitė, S. Krasauskas, A. Gurskas, R. Čarna, J. Stauskaitė, B. Stančikaitė, I. Daukšaitė-Guobienė, R. Kepežinskas, V. Kalinauskaitė ir kt. Dailininkas apipavidalino apie 220 knygų, tarp jų buvo Aišbės „Brička“ (1947), Balio Sruogos „Liaudies dainų rinktinė“ (1948), Simono Stanevičiaus „Pasakėčios“ (1959), Žemaitės „Petras Kurmelis“ (1975), Petro Cvirkos „Saulėlydis Nykos valsčiuje“ (1967), Vinco Krėvės „Bobulės vargai“ (1968), Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (1954). Už Žemaitės „Marčią“ 1965 m. A. Kučas buvo apdovanotas Leipcigo knygų parodos sidabro medaliu. Jo knygų iliustracijoms būdingas minties lakoniškumas, dekoratyvumas, vaizdo ir teksto ryšys, sodri, ekspresyvi ir kartu jautri raižysena, juodų ir baltų plotų pusiausvyra, ryškūs charakteringi liaudiški tipažai. Iliustracijas dailininkas dažnai papildydavo raižytu šriftu, originalia, skoninga ornamentika. Interpretuodamas liaudies meno tradicijas, grafikas sukūrė savitą plastišką ir dekoratyvų susipynusių augalinių motyvų ornamento stilių. A. Kučas – įsimenančios „Vagos“ leidyklos emblemos, originalių plakatų bei ekslibrisų autorius. Jo sukurtuose jau chrestomatiniais tapusiuose estampuose „Bažnytkaimis” (1939), „Dailininkas gamtoje“ (1943), „Vilnius žiemą“ (1953), „Prie Nemuno“ (1965), „Seni medžiai“ (1968), „Vilniui – 650“ (1973) virtuoziškai perteikta erdvė, gamtos būsenų kaita, paties menininko lyriškas nusiteikimas. Retrospektyvinė A. Kučo kūrybos paroda parengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko šeimos rinkinių. Pristatant mažai kam žinomus studijų metų estampus, plakatus, kortų projektus, jaunystės laikų fotonuotraukas bei šeimos archyvo medžiagą, atgaivinamas gal kiek primirštas, bet labai įdomus Lietuvos grafikos istorijos tarpsnis. Parodoje naujai suskamba pirmąsyk po daugiau kaip penkiasdešimties metų eksponuojami piešiniai, liudijantys dailininko meistrystę, jo gebėjimą subtiliai perteikti gamtos gyvybingumą. Vienas parodos akcentų – A. Kučo, kaip knygos dailininko, veikla. Be iliustracijų, eksponuojami knygų maketai, santūrūs, elegantiški knygų viršeliai, skoningos atsklandos ir nepriekaištingi šrifto pavyzdžiai. Ekspoziciją papildo jau bibliografinėmis retenybėmis tapusios dailininko apipavidalintos knygos. A. Kučas buvo vienas iš lietuvių profesinės grafikos pirmeivių, kūrybiškai interpretavęs tautodailę, puoselėjęs jos tradicijas ir sėmęsis idėjų iš pasaulinio knygos meno pamokų. 1969 m. menininkui buvo suteiktas garbingas liaudies dailininko vardas, 1977 m. jo kūryba įvertinta LSSR valstybine premija.  Regina Urbonienė

Žemaitės apsakymo „Marti“ iliustracija. 1963-1964	V. Krėvės apsakymo „Gilšė“ iliustracija. 1968	Natiurmortas. 1933
Aplankalo „Antanas Kučas. Grafika“ viršelis. 1960	Aušros vartai. 1972	O kai ašai jojau per Vilniaus miestelį. 1972