"Gods and Persons. World of Myths and Legends of the Antique. Western Europe Graphics of 17 th – 18 th Century from the Collection of the Lithuanian Art Museum"

2008 m. birželio 19 d. – rugsėjo 28 d. / June 19 – September 28, 2008

Adresas: Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)Tel./faksas (8~5) 2120841, tel. (8~5) 2124258

• Parodos anotacija
• LDM informacinis pranešimas apie parodą [2008-06-16]
• Parodoje eksponuojami kūriniai (sąrašas)
• Virtuali paroda „Dievai ir žmonės. Antikos mitų ir legendų pasaulis“. XVII–XVIII a. Vakarų Europos meistrų grafika LDM rinkiniuose

Parodos anotacija

 

XVII–XVIII a. Vakarų Europos grafikos meistrų darbų paroda „Dievai ir žmonės. Antikos mitų ir legendų pasaulis“ sudaryta iš Lietuvos dailės muziejuje saugomų užsienio šalių grafikos kolekcijos eksponatų. Parodoje pristatyti 98 olandų, prancūzų bei italų raižybos mokyklų atstovų kūriniai, kuriuose meistriškai perteikta Antikos mitų įvairovė. Raižiniai atlikti neoklasicizmo, baroko, rokoko stilistikos dvasia. Tai pavieniai atspaudai, stambių meno kūrinių albumų estampai, iliustracijos. Tarp technikų dominuoja klasikinis vario raižinys, ofortas, sausa adata bei vienintelė ksilografija. Didžiąją eksponuojamų kūrinių dalį sudaro reprodukcinės grafikos šedevrai. Reprodukcinė grafika – įdomi grafinės kūrybos sritis, atspindėjusi bendriausius grafikos meno raidos ypatumus, veikiama tų pačių bendrų kultūrinių procesų, tačiau jai būdingas svarbus požymis – savitas santykis su kito autoriaus kūriniu. Reprodukuoti (pranc. reproduction – perspausdinimas, atgaminimas, atkūrimas) – reiškia atkurti kūrinį lakoniškesnėmis grafinės raiškos priemonėmis. Šiam darbui dažniausiai buvo pasitelkiamos garsių, madingų, pamėgtų dailininkų drobės, piešiniai, skulptūros. Tokiu būdu kūrinyje būdavo įrašomos abiejų dailininkų pavardės – kūrėjo ir interpretatoriaus, lotyniškai pažymint fecit, pixit, invenit (atliko, nutapė, sukūrė) ir sculpsit, incidit (išraižė). Didelė grafikos lakštų dalis sukurta pagal garsių tapytojų – Ticiano, Rafaelio, Karačio, Romano, Rubenso, Diugė, Bušė kūrinius.

Lietuvos dailės muziejaus grafikos kolekcijos specifika sąlygojo keturių ryškių tematinių aspektų išskyrimą. Triumfo alegorijos tema – pagrindinis pirmosios salės motyvas. Jame pamatysime Senovės Graikijos dievų panteoną, puotų bei triumfo scenas. Vienas svarbiausių šios temos kūrinių motyvų – triumfo vežėčios su mitiniais, alegoriniais bei istoriniais personažais.

Antroje salėje svarbią vietą užima Trojos karo motyvai. Vieno pirmųjų žmonijos istorijoje grožio konkursų baigtis – Helenės pagrobimas, sukėlė didžiausią ir ilgiausiai antikiniame pasaulyje trukusį karą. Jo proistorę – Pario teismą, iliustruoja net penkių skirtingų raižytojų kūriniai, išskirtinis – vieno pirmųjų Rafaelio kūrybos reprodukuotojo italo M. Raimondžio estampas šia tema. Greta – Andromachės ir Trojos kario didvyrio Hektoro atsisveikinimo scena, amazonių ir graikų mūšis ant Trojos tilto.

Trečioji ekspozicijos tema atskleidžia stebuklingus ir mistinius dievų persikūnijimų siužetus. Eksponuojamos Ovidijaus poemos „Metamorfozės”, išleistos Amsterdame 1736 m., originalios iliustracijos. Jas sukūrė įvairiatautis dailininkų kolektyvas, tarp jų žymūs raižytojai B. Pikaras, P. van Gunstas, J. Vandelaras, J. Folkema, M. Bušė.

Ketvirtoji, didžiausia kūrinių grupė, atskleidžia meilės temos įvairovę mitiniuose siužetuose, kuriuose ryškus idealizavimo ir erotikos dvelksmas. Gražiausias jausmų istorijas seka Venera ir Danajė, Adonis ir Apolonas, Jupiteris su Europa ir Kalisto, Bakchas su Ariadne.

 

Ilona Mažeikienė