Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258   „Vladui Drėmai – 100“ VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE – KULTŪROS VAKARAS „VLADAS DRĖMA: KŪRĖJAS IR ŽMOGUS“ IR JO DARBŲ PARODOS ATIDARYMAS Informacinis pranešimas [2010 12 13] Lietuvos dailės muziejus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) gruodžio 14 d., antradienį, 16 val. rengia kultūros vakarą „Vladas Drėma: kūrėjas ir žmogus“ skirtą dailės istoriko, muziejininko, dailininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Vilniaus garbės piliečio gimimo 100-mečiui paminėti, ir Vlado Drėmos darbų parodos atidarymą. Renginyje dalyvaus dr. Marija Matušakaitė, Gražina Drėmaitė, Romualdas Budrys, dr. Jonas Glemža.  Vladas Drėma (1910–1995) – vienas žymiausių Lietuvos dailės istorikų, talentingas dailininkas, pedagogas, muziejininkas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pirmasis Vilniaus garbės pilietis. V. Drėma gimė Rygoje, kur jo tėvai, mažažemiai valstiečiai nuo Gervėčių, buvo atvykę dirbti fabrikuose. Anksti netekęs tėvų, augo globojamas giminaičių ir iki 1920 m. gyveno tėvo gimtinėje – netoli Gervėčių esančiame Mockų kaime (dabar – Baltarusija). Gervėčių kunigas, pamatęs vaiko piešinius, 1920 m. gabų berniuką išsiuntė į Vilnių ir apgyvendino vaikų prieglaudoje, įsikūrusioje ant Tauro kalno. Mokydamasis Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, V. Drėma taip pat lankė ir dailininko Vytauto Kairiūkščio dailės studiją (1927–1931). 1931 m. baigęs gimnaziją, studijavo tuometinio Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, jį baigė 1936 metais. 1937–1938 m. V. Drėma tobulinosi Valstybiniame rankdarbių institute Varšuvoje. Baigęs profesionalaus meno studijas, jis piešė, kūrė tapybos, grafikos, scenografijos kūrinius, akvareles, ekslibrisus, apipavidalino kelių lietuvių poetų (Juozo Kėkšto, Onos Miciūtės, Albino Žukausko) knygas, kitus leidinius. Nuo 1931 m. dalyvavo dailės parodose. Sovietinės okupacijos laikotarpiu modernistinė V. Drėmos kūryba nebuvo priimtina, o jis nesutiko kurti pagal socialistinio realizmo standartus. Dar besimokydamas, nuo 1931 m., V. Drėma pradėjo pedagogo karjerą ir su pertraukomis mokytojavo įvairiose Vilniaus gimnazijose. 1941–1944 m. V. Drėma dirbo Vilniaus gudų muziejaus fondų saugotoju, po to metus ėjo Etnografijos muziejaus direktoriaus pareigas. Tačiau daugiausia jėgų, laiko ir energijos V. Drėma skyrė Vilniaus dailės muziejui (1946–1961). Net penkiolika metų jis dirbo Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėju, klasifikavo ir inventorino turtingus tapybos bei skulptūros rinkinius. Čia prasidėjo ir V. Drėmos kaip mokslininko brandos laikotarpis. 1961 m. jis publikavo Kanuto Rusecko kūrybos katalogą, kuris tapo pagrindu 1996 m. VDA išleistai didelės apimties monografijai. 1970–1985 m. dirbdamas Paminklų konservavimo institute, V. Drėma itin kruopščiai rinko archyvinę ir ikonografinę medžiagą apie restauruojamus dailės ir architektūros paminklus, kvalifikuotomis konsultacijomis talkino restauratoriams. Jam vadovaujant, buvo restauruota dalis Šv. Petro ir Povilo bažnyčios lipdinių, Katedros fasadų nišų skulptūros, atidengtos ir restauruotos Vilniaus universiteto freskos, apie kurių egzistavimą sužinota tik iš V. Drėmos atrastų archyvalijų. Savo žiniomis V. Drėma dosniai dalijosi su studentais, ypač daug dėmesio skirdamas bendrajai dailės istorijai ir atskirai grafikos istorijai. 1946–1950 m. jis buvo Vilniaus dailės instituto, 1957–1970 m. Lietuvos dailės instituto, o 1956–1958 m. ir Vilniaus valstybinio universiteto dėstytoju. Darbas įvairiuose Vilniaus muziejuose, Paminklų konservavimo institute, pedagoginė patirtis, kruopštus triūsas mokslo bibliotekų rankraštynuose, tiesioginis dalyvavimas kultūros paminklų tyrinėjimų, konservavimo ir restauravimo procesuose išugdė neeilinį dailės, architektūros ir kultūros istorijos žinovą, dailėtyrininką enciklopedistą, architektūrologą. Nuo 1935 m. aktyviai bendradarbiaudamas spaudoje, V. Drėma Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos spaudoje paskelbė per 150 straipsnių dailės ir architektūros istorijos, kultūrinio palikimo vertinimo metodikos klausimais. Jo straipsnių ir išleistų knygų palikime aprėpiama didelė ir ryški Lietuvos kultūros ir paveldo istorijos panorama. Tarp svarbiausių V. Drėmos parengtų leidinių minėtini: „Pranciškus Smuglevičius“ (1973), kapitalinis, visą mokslininko-tyrėjo veiklą vainikuojantis veikalas „Dingęs Vilnius“ (1991), knygos apie Vilniaus architektūros šedevrus: „Vilniaus Šv. Onos bažnyčia“, „Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais“ (1991), studija apie architektą Fulgentą Rimgailą (1993), VDA mokslo darbai (t. 2), jau minėta knyga apie Kanutą Rusecką bei „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997). Daugelis Vilniaus architektūros bei dailės istorijos problemų aptariama V. Drėmos laiškuose žymiam lenkų menotyrininkui, buvusiam studijų Vilniaus universitete profesoriui, Varšuvos nacionalinio muziejaus direktoriui Stanislovui Lorencui (Vladas Drėma, Stanislaw Lorentz, „Laiškai = Listy“, 1998), jo monografijoje „Vincentas Smakauskas“ (2001) ir kt. Kelios pastarosios knygos jo dukros Gražinos rūpesčiu išleistos jau po V. Drėmos mirties. V. Drėma buvo aukštos kvalifikacijos dailės istorikas, ieškantis autentiškų šaltinių, nepripažįstantis paviršutiniškumo, dailėtyrininkas enciklopedistas. Vaisinga jo veikla buvo įvertinta svarbiais valstybiniais apdovanojimais: 1992 m. jam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas, jis tapo pirmuoju Vilniaus garbės piliečiu. 1999 m. Vlado Drėmos vardu buvo pavadinta Vilniuje, Verkių seniūnijoje, esanti gatvė. Vlado Drėmos darbų parodoje Vilniaus paveikslų galerijoje lankytojams pristatomi 65 akvarele, aliejumi, spalvotais pieštukais, grafikos technika 1928–1939 metais sukurti kūriniai. Taip pat eksponuojami ir svarbiausi V. Drėmos parengti veikalai, knygos. Išsamesnę informaciją teikia parodos kuratorė Regina Urbonienė (mob. 8 682 66 146). Svetainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamų vaizdų. LDM Ryšių su visuomene centras, 8 5 262 18 83, 8 682 45 300