Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258   Paroda „Vilniaus elegijos“. Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių prieškario fotografijų kolekcija   Virtuali paroda „Vilniaus elegijos“. I–II dalis
I dalis Tenka pripažinti, kad šaukimasis pažinti senąjį Vilnių kaip tiktai šiuo metu darosi ypač aktualus. Beje, neretai buvo teigiama /ypač – svetimšalių/, kad Vilnius galės lenktyniauti su gražiausiais Europos miestais. Tačiau mums kaip tik neturėtų rūpėti pirmoj eilėj estetinis nusistatymas. Bent Vilniaus atžvilgiu grožis turėtų būti ne savivertė, o /sulig Schillerio mintimi/ tie „Aušros vartai, per kuriuos mes patenkam į pažinimo kraštą“. Gi tas paslaptingai gilus turinys, kurį mums atskleidžia senojo Vilniaus, kaip meno lobyno stebėjimas, tai – miestas kaip vieningas sintetinis meno kūrinys, išreiškiąs mūsų tautos kūrybinę sielą. Būdamas ištisų amžių bei kartų kūrybinių energijų padarinys, Vilnius turi savo istorinę atmintį; tai miestas, kur pats laikas yra daugialypis ir daugiamatis, nes didžioji herojiška praeitis čia yra įaugusi į dabartį. Tad ir kiekvienam, kuris tikisi „iš praeities stiprybę semti“, tos praeities pažinimas esti svarbus uždavinys, o ne vien tik turistinė pramoga.   Mikalojus Vorobjovas. Pažinkime senąjį Vilnių. Apie 1940 Rankraštis, Lietuvos dailės muziejaus archyvas
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Pilies kalnas nuo Trijų Kryžių kalno. 1930–1937 Lietuvos dailės muziejus, FiN 22
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Miesto panorama nuo Išganytojo kalvos. 1938–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 4
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Miesto panorama nuo Trijų Kryžių kalno. 1938–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 24
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Vilniaus katedra ir Aukštutinės pilies bokštas. 1930–1937 Lietuvos dailės muziejus, FiN 353
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Vilniaus katedra ir varpinė. 1930–1937 Lietuvos dailės muziejus, FiN 122
II dalis   Pažvelkime į Šv. Mykolo, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių grupę, už kurių anapus Vilnios staigiais skardžiais iškyla miškais apaugusios kalvos. Dekoratyviniai fasadų skydai ir varpinės susijungia su vilnėtomis kalvų ir šlaitų linijomis į neišskiriamą visetą, į grakštų brėžinį, kur į besikartojančias fasadų gulstines atsiliepia tokios pat gulstinės peizaže, kur peizažo įstrižainės rezonuoja į architektūros linijų įstrižaines, o bendra staigi kalvų pakylos kryptis yra pakartota vertikaliame visos bažnyčių grupės polėkyje; gi nusmailintų trapių Šv. Onos bokštelių motyvas tarytum išsklysta šimtais plonų atbalsių kalvų šlaituose augančių alkų kamienuose. Čia pat galime pastebėti vieną labai būdingą Vilniaus architektūrai motyvą: fasadai ir jų dekoratyvūs frontonai sudaro lengvas, oringas plokštumas, tarytum išaugančias viena kitos fone, tarytum besislepiančias viena už kitos; tokių statmenų plokštumų akordai skamba po visą miestą, o trijų bažnyčių grupėje juos dar pabrėžia kone vertikalūs miestą apstojusių kalvų šlaitai.   Mikalojus Vorobjovas. Vilniaus menas. 1940
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Bažnyčių ansamblis nuo Užupio kalvų. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 5
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Bernardinų vienuolynas. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 38
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Bernardinų sodo tvenkinys. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 40
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 219
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios interjeras. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 49
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios interjeras. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 42
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Šv. Mykolo bažnyčia. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 199
	Boleslava ir Edmundas Zdanovskiai. Šv. Mykolo bažnyčios interjeras. 1930–1940 Lietuvos dailės muziejus, FiN 204
III–IV;    V–VI;    VII–VIII