Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT–01128, Vilnius. Tel./faksas (8–5) 2120841, tel. (8–5) 2124258   SPEKTAKLIS „VIENA JOZEFO FRANKO VILČIŲ DIENA“ 2010 m. gegužės 28 d. 16 val.   Jonas Rustemas. Kristina Frankienė. Aliejinė tapyba. XIX a. I p. Lietuvos dailės muziejaus ir Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos teatro, muzikos ir poezijos edukacinis projektas moksleiviams ir jaunimui, spektaklis pagal Jozefo Franko knygą „Atsiminimai apie Vilnių“. Veiksmas vyksta Vilniuje XIX a. pradžioje. Veiksmo vieta – Jozefo Franko namai, Didžioji g. Nr. 1   VAIDMENYS IR ATLIKĖJAI Gydytojas Jozefas Frankas – Jonas Šiaulys Jozefo žmona Kristina Gerhardi – Erika Rasakevičiūtė Tarnaitė Margarita – Lina Aurylaitė Tarnaitė Benedikta – Viktorija Kozlovaitė Luiza Radvilienė – Birutė Tijušaitė Jos dukra panelė Valecka – Viktorija Rusak Adomas Abichtas – Marius Matelis Mykolas Homolickis – Linas Vrubliauskas Ferdinandas Niškovskis – Edvinas Ališauskas Jonas Sniadeckis – Andrius Aliaševičius Ponia Benigsen – Kamilė Pratapaitė Sofija Tyzenhauz – Monika Akranevičiūtė Panelė Tasen – Ugnė Budrikaitė Ponia Sulistrovska – Ugnė Černiauskaitė Michalina Vilehurska – Akvilė Lukošiūtė Kunigaikštis Konstantinas – Mantas Kuodys Kunigaikštytė Kunigunda Giedraitytė – Šarūnė Noreikaitė Karininkas – Arnoldas Bujanauskas Madlena Moravska – Austė Valikonytė Prancūzų aktorė tragikė Žorž – Karolina Gurinaitė Ponia I – Ieva Bieliauskaitė Ponia II – Brigita Cibaitė Ponia III – Kristina Jakubavičiūtė Ponia IV – Ieva Subačiūtė Ponia V – Giedrė Gliaudelytė Ponia VI – Oksana Šimkevičiūtė Ponia VII – Raminta Sakalauskaitė, Aktorius Rustemas – Tautvydas Rakickas Aktorius Merlinis – EIvyras Viršilas Baudžiauninkė Kortyna – Gabrielė Grigalevičiūtė Baudžiauninkė Marija – Viktorija Kaminskaitė Giedrimas – Gediminas Černiauskas Budrimas – Daumantas Ercmonas Kreivys – Tomas Šileikis Macius – Juozas Grincevičius Prancūzas – Elvyras Viršilas Scenarijaus autorė ir režisierė – Rasa Ercmonienė-Varnė Konsultantė – Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centro vedėja Nideta Jarockienė Spektaklyje naudojami romantizmo laikotarpio autorių muzikos įrašai   JOZEFAS: Tai štai, ponai... Mane išrinko nariu komisijos, kuri imi ištirti visus Vilniaus valkatas. Aš kreipiuosi į jus pagalbos. Policija gavo įsakymą mums padėti. ADOMAS: Tai bent uždavinys... Išties labai nūdieniškas ir aktualus klausimas... MYKOLAS: Manau, bus kilnu prisidėti prie šio uždavinio vykdymo. FERDINANDAS: Aš sutinku. Nuo ko pradėsime? JOZEFAS: Pasitelkę policiją, surinksime pulkus valkatų...Tai pirmiausia... ADOMAS: O ką manote apie plėšikaujančius? Turiu minty plėšikų gurguolę Vilniaus apylinkių Antakalnio kalvose. JOZEFAS: Pats policijos viršininkas Piotras Šlykovas imsis plėšikaujančių esybių surinkimo ir medicininės pažiūros organizavimo. O mes atskirsime valkataujančius baudžiauninkus nuo laisvųjų žmonių. Pirmuosius išsiusime atgal pas jų šeimininkus, kurie privalo juos išlaikyti. Su laisvaisiais valkatomis turime elgtis kiek kitaip. Kokie bus pasiūlymai, ponai? FERDINANDAS: Luošius paguldykime į ligoninę. ADOMAS: Vengiančius darbo galime įkurdinti Labdarybės namuose. Katrie ras laiduojančių, kad tie žmonės tikrai nebevalkataus, tie išvengs prievolių. FERDINANDAS: Taip, ponai, žodžiai „valkata" ir „vargšas" nėra sinonimai. Pavyzdžiui, vienas senis su ilga balta barzda, jau daugelį metų renkantis išmaldą prie Šv. Mergelės paveikslo pietiniuose miesto vartuose, turėjo 2000 auksinių dukatų, kuriuos slėpė savo lovoje. Apie tai girdėjau iš paties Šlykovo kaip anekdotą. MYKOLAS (Jozefui): gal nekuklu būtų klausti, profesoriau, o koks bus atlyginimas už šį darbą? JOZEFAS: Labai didelis – gatvės, bent savaitei apvalytos nuo valkatų, kurie jas buvo užplūdę nuo neatmenamų laikų. Žmonės tai įvertins, bet dėl visiškos sėkmės reikės gerai prižiūrėti Labdarybės namuose įkurdintus valkatas. Tai pasiekti bus sunku, ypač – priversti juos laikytis švaros. Ponas Rudamina – jaunas, labai protingas ir darbštus vyras imasi vadovauti tiems namams. ADOMAS: Bravo, profesoriau... Jūs išties viską apgalvojote. FERDINANDAS: Na ką gi, ponai, mūsų laukia dideli darbai... (ištrauka iš pjesės)   APIE KLASICIZMO LAIKOTARPIO TEATRĄ Klasicizmas buvo susijęs su Švietimo ideologija, kova prieš klerikalizmą. Šio laikotarpio menininkai, sekdami antikinio meno pavyzdžiais, aukštino pilietine pareiga, visuomeniškumą, propagavo proto kultą, siekė universalios tiesos, racionalaus tobulumo. Šiuos bruožus Įkūnija Jozefo Franko personažas pjesėje „Viena Jozefo Franko vilčių diena". Klasicistinės literatūros estetiniai principai nuosekliausiai buvo išdėstyti N. Bualo traktate „Poezijos menas". Klasicizmo epochos kūriniams būdinga pilietinės pareigos, visuomeniškumo aukštinimas, monumentalūs ii vienpusiški personažai, didaktiškumas, griežta žanru ir stiliaus reglamentacija. Spektaklyje prancūzų tragikės Žorž lūpomis skamba N. Bualo traktato ištraukos. Klasicizmo laikotarpio teatrui būdingas taip vadinamos trijų vienumų (laiko, vietos ir veiksmo) taisyklės laikymasis. Ši taisyklė skelbia, kad veiksmas turi trukti ne ilgiau kaip 24 vai., negali būti keičiamas scenovaizdis, turi būti vystoma tik viena siužetinė linija. Klasicistinėse pjesėse rūpinamasi rodyti veikėjų vidinį gyvenimą, todėl maža įvykiu. Autoriai stengiasi būti objektyvūs, nereiškia savo nuomonės. Veikėjai nėra nei autoriaus simpatijos, nei antipatijos. Visas šias taisykles apibendrina racionalizmo filosofija, teigianti, kad logikos dėsniais pagrįstos tiesos yra amžinos, neginčijamos. Krypties pradininkas – Renė Dekartas. Jo teiginys Cogito, ergo sum – „mąstau, vadinasi, esu“ – teigia, kad tiesa yra protu suvoktos apibendrinančios išvados. Taigi žmogaus protas, anot klasicistų, siekia Įvesti tvarka ir stabilumą chaotiškame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Tuskulėnų vidurinės mokyklos teatras pabandė atgaivinti XIX a. pradžioje Vilniuje gyvenusio ir dirbusio žymaus gydytojo Jozefo Franko vieną gyvenimo dieną. Laikydamiesi klasicistinės „trijų vienumų taisyklės“, žiūrovams pristatome vieną dieną toje pačioje erdvėje vykstanti ištisini veiksmą. Jozefą Franką aplanko jo pacientai, kolegos gydytojai. I žmonos dainininkės Kristinos rengiamą labdaros vakarą jų namuose renkasi svečiai – to meto aukštuomenės atstovai. Personažų vardai ir pavardės yra parinkti pagal Jozefo Franko knygoje „Atsiminimai apie Vilnių" minimas tikras asmenybes, tačiau jų buvimo faktai Frankų namuose yra tik nuspėjami. Dalis personažų (tarnaitės, baudžiauninkės, valkatos ir kt.) yra išgalvoti.