Į pradžią  Struktūra  Kontaktai 
English       
   
 
           
 
     
 

Į skyriaus
pradžią

Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

Lietuvos dailės muziejus Meno pažinimo centras

EDUKACINĖ PROGRAMA SUAUGUSIEMS TARPTAUTINĖJE DAILĖS PARODOJE „FRANCISCO GOYA. LOS CAPRICHOS“

2010 m. vasario 25 d. – gegužės 18 d.
 

Franciskas Goja, dailininko autoportretas. Iš „Kapričų“ ciklo Nr. 1. 1806/07 m.

Užsiėmimuose kalbėsime apie genialaus ispanų dailininko Fransisko Gojos (Francisco Goya, 1746–1828) kūrybą. Ilgai gyvenęs ir daug dirbęs Goja paliko, neskaitant nežinomų jaunystės kūrinių ir dalies neišlikusios brandžių metų kūrybos, maždaug 700 paveikslų (portretų ir žanrinių kompozicijų), 500 piešinių, 250 ofortų, 15 litografijų, miniatiūrų. Visa kartu vertinama kaip įspūdingas epochos portretas, atspindintis įvairių Ispanijos visuomenės sluoksnių socialinį statusą, tautos charakterį, papročius ir įpročius, prietarų tamsos ugdomą žmonių baikštumą ir jų beatodairišką narsą kovoje už laisvę.

1798-aisiais įsikūręs tylioje mansardoje toliau nuo smalsių akių, atitrūkdamas nuo užsakomųjų darbų (Goja buvo oficialus Ispanijos karališkosios šeimos portretų tapytojas), dailininkas per ketverius metus vieną po kito sukūrė 80 ofortų. Tai buvo jo pirmas grafinis ciklas – Los caprichos (isp. capricho – užgaida, įnoris, aikštis), ir jame menininkas išliejo visą savo pasipiktinimą tuo blogiu, kuris vešėjo valdant Ispaniją Karoliui IV. Artimas gyvenimiškai patirčiai temas Goja šiame cikle praplėtė fantastiniais vaizdais. Estampuose regime pesimizmu ir sarkazmu persunktą kasdienį Madrido gatvių gyvenimą, visų visuomenės sluoksnių ydas – veidmainystę, melą, žiaurumą. Kaip lygiateisiai grafikos lakštuose „įsitaisę“ piktavaliai tamsiųjų jėgų pasiuntiniai – šmėklos, raganos, velniai, anot dailininko, „miegančio proto pagimdytos pabaisos“ (ne nuostabu, kad Goja tuo metu pajuto ir įdėmesnį inkvizicijos domėjimąsi jo menu). Ciklas išgarsėjo ne tik savo turiniu ar skirtingu jo temų traktavimu – įspūdį, ypač meno žmonėms, darė meninė ofortų kokybė ir stebinantis dailininko išradingumas naudojant kūrybos procese įvairias technines priemones. Grafikos srityje Goja dirbo daug ir labai kūrybingai (pvz., jo dinamiški, galingu temperamentu alsuojantys lakštai iš ciklo „Bordo jaučiai“ daugelio laikomi geriausiomis litografijomis, sukurtomis iki XX a. vidurio), tačiau iš jo ciklų tiražuoti buvo, jam gyvam esant, tik Los caprichos.

Kaip tapytojas, Goja pirmas metė iššūkį Ispanijos meną slėgusiam akademizmo ribotumui ir tuometinių rūmų dailininkų meniniam diktatui. Sukiodamasis tarp tingių didžiūnų, jis aštrina savo žvilgsnį ir palengva atsikrato oficialaus portreto tapymo kanonų. Garbingus tautos vyrus (ir žavias nekvailas moteris) jis tapo kaip nori ir kaip sugeba, – įžvalgiai ir niekad neįžeisdamas.

Kaupiantis virš Ispanijos karo debesims, dailininkas jau buvo atitolęs nuo pereito amžiaus rokoko prašmatnumo. Keitėsi jo paveikslų spalvų gama. Lengvas pilkšvas sidabrinis koloritas, draskant šalį Napoleono armijai, o netrukus vėlgi prispaudus ją vienvaldystės bukaprotiškumui, virto giliais šešėliais, bauginančiais ir jaudinančiais šviesotamsos kontrastais. Gyvenimas Prancūzijoje, Bordo, savanoriškoje tremtyje, bet apsuptam idėjinių draugų, suteikė jam, net pasiligojusiam, jėgų ir nusiteikimo spontaniškai kurti žvalius kaimo gyvenimo paveikslus, užlietus švelniai žaliais ir žydrais tonais. Džiugiomis kompozicijomis, nutapytomis smulkiu, gyvu, vibruojančiu potėpiu, aštuoniasdešimtmetis dailininkas negandų išvargintiems tautiečiams norėjo suteikti vilties. Tokia buvo programa. Net tapydamas demonus, Goja tvirtai stovėjo ant žemės.

Praktinėje užsiėmimo dalyje programos dalyvius kviesime, remiantis dailininko metodais, kurti socialinės kritikos darbų pavyzdžius, kuriuose būtų analizuojama šių dienų problematika.

Užsiėmimai vyksta Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) antradieniais–penktadieniais nuo 12 iki 17 val.
Bilieto kaina vienam asmeniui – 2 Lt
Informacija teikiama ir užsakymai priimami tel. (8 5) 212 1477, (8 5) 212 4258


Programą remia Vilniaus senamiesčio Rotary klubas.
 

 

 
 
 
[Į pradžią] [Struktūra] [Kontaktai] [Informacija] [Pastatai] [Ekspozicijos]
[
Parodos] [Rinkiniai] [Projektai] [Gidams] [Edukacija] [Dailininkai]
[
Meno biblioteka, archyvas, fototeka] [Virtualios parodos] [Muziejaus bičiuliai]
[
Parduodami leidiniai] [Naudingos nuorodos] [Žiniasklaidai]
 

© Lietuvos dailės muziejus

  Tinklalapis atnaujintas 2010.04.26