Lietuvos dailės muziejus Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidento Paroda „Lietuvos valstybės šiuolaikinė heraldika“ Skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4) 2008 m. kovo 20–gegužės 25 d. Parodos atidarymas – 2008 m. kovo 20 d. 17 val. Spaudos konferencija – 2008 m. kovo 20 d. 14 val.

Trumpai apie parodą LDM informacinis pranešimas apie parodą [2008-03-18] 1968–1970, 1989–2007 m. Lietuvos Respublikoje naujai sukurti ir atkurti herbai Heraldikos kūrėjai Lietuvos Respublikoje 1968–1970, 1989–2007 m. Edukacinė programa „Lietuvos ženklai“ Šeimų popietės 2008 m. vasario–kovo mėnesiais parodoje „Lietuvos valstybės ženklai“   Parodą remia Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija http://www.lituanistika.lt Virtuali paroda „Lietuvos šiuolaikinė heraldika“: I dalis: Lietuvos Respublikos valstybės, regionų, apskričių heraldika II dalis: Lietuvos Respublikos savivaldybių herbai III–VI dalys – Lietuvos Respublikos miestelių herbai: III dalis: A–D IV dalis: E–L V dalis: M–R VI dalis: S–Ž

Trumpai apie parodą

Lietuvos heraldika nuėjo ilgą ir sudėtingą septynių šimtmečių raidos kelią. Pirmi kunigaikščių, kilmingųjų, žemių herbai atsirado XIV a. pab., netrukus juos ėmė naudoti Katalikų Bažnyčia, miestai, kariuomenė, šiek tiek vėliau cechai, Vilniaus universitetas. Heraldika skverbėsi net į miestiečių ir kitus žemesnius socialinius sluoksnius, tapo svarbia visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. 1795 m. šiuos procesus ilgam sustabdė Abiejų Tautų Respublikos žlugimas bei vėlesnė sovietinė okupacija. Krašte diegtos Rusijos imperinės, po to sovietinės vertybės, nieko bendro neturėjusios su lotyniškąja mūsų krašto kultūra. Maždaug prieš 40 metų pirmą kartą pabandyta susigrąžinti istorinį palikimą. Tada prie Kultūros ministerijos buvo įsteigta viceministro Vytauto Jakelaičio vadovaujama Respublikinė heraldikos komisija. Po kelių metų komisija buvo panaikinta – anuometinė partinė valdžia jos darbe įžvelgė lietuvių nacionalizmo ir kitų „buržuazinių“ blogybių. 1971 m. ir 1980–1981 m. bandymai atkurti komisijos veiklą nedavė vaisių. Tik 1987 m. pabaigoje, įsisiūbuojant „gorbačiovinei perestroikai“, ji buvo atgaivinta.   Iš pradžių komisijai vadovavo kultūros viceministras Dainius Trinkūnas, vėliau jį pakeitė Giedrius Kuprevičius. 1990 m., paskelbus Kovo 11-osios aktą, sukurtos geresnės sąlygos nevaržomai heraldikos kūrybai. Komisija tapo pavaldi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir buvo pavadinta Lietuvos heraldikos komisija, o jos pirmininku paskirtas dr. Edmundas Rimša. 1995 m. pr., pasibaigus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įgaliojimams, Heraldikos komisija perėjo Lietuvos Respublikos Prezidento žinion ir čia veikia iki šiol.   Paroda „Lietuvos valstybės šiuolaikinė heraldika“ skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui, o kartu ir Respublikinei heraldikos komisijai, padėjusiai praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje pirmuosius institucinės heraldikos pamatus bei atgaivintos Lietuvos heraldikos komisijos veiklos 20-mečiui (1987–2007). Per beveik ketverius pirmosios komisijos darbo metus patvirtinti 46 miestų ir miestelių herbai.   Parodos lankytojai, žvelgdami į Anykščių, Kauno, Plungės, Šiaulių ir kitų miestų herbus, supras, kad sudėtingiausia tuomet buvo atkurti istorinius herbus, kuriuose vyravo religiniai motyvai. Teko ieškoti kompromisų, vienus simbolius keisti, kitų visai atsisakyti. Atsirado nemažai naujų, kuriuos šiandien galima laikyti lietuviškosios heraldikos klasika. Tarp jų išsiskiria Arūno Tarabildos sukurti Druskininkų, Kaišiadorių ir Neringos, Raimondo Miknevičiaus – Zarasų, Petro Repšio – Pasvalio miestų herbai. Atgaivintai Lietuvos heraldikos komisijai, be miestų ir miestelių herbų, jų herbinių vėliavų ir antspaudų, teko spręsti kitus sudėtingesnius ir atsakingesnius klausimus. Reikėjo skubiai atkurti Lietuvos valstybės ir jos sostinės heraldiką, 1993 m. atsiradus Prezidento institucijai, sukurti Lietuvos Respublikos Prezidento herbinę vėliavą (štandartą). Herbinių vėliavų, uniformų skiriamųjų ženklų reikėjo besikuriančiai Lietuvos kariuomenei, policijai ir kitoms struktūroms. Vėliau simboliai buvo kuriami merams, teisėjams, universitetams. Visos Lietuvos apskritys pasipuošė prasminga ir naujoviška žemių heraldika.   Šiandien Lietuvos Respublikos įstatymais, Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimais ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais yra įteisinta visa valstybės, 10 apskričių ir 60 miestų savivaldybių bei rajonų savivaldybių centrų, apie 200 kitų miestų ir miestelių (seniūnijų centrų) herbų, Komisijos sprendimais patvirtinta apie 250 vėliavų ir tiek pat antspaudų projektų, dešimtys policijos, kariuomenės, laivyno ir aviacijos herbinių vėliavų, uniformų skiriamųjų ženklų ir kitų heraldinių ženklų. Šiuolaikinę Lietuvos heraldiką kūrė 62 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Biržų ir kitų miestų dailininkai. Daugiausia šioje srityje yra nuveikęs Arvydas Každailis ir Rolandas Rimkūnas, taip pat Juozas Galkus, Laima Ramonienė, Raimondas Miknevičius ir keletas kitų herbų kūrėjų.   Nutarus surengti šiuolaikinės heraldikos parodą, ją priimti sutiko Lietuvos dailės muziejus. 1968–1970 m. sukurtus herbus parodai paskolino Kultūros paveldo centras. Suprantama, vienoje parodoje neįmanoma parodyti visos šiuolaikinės Lietuvos heraldikos. Vis dėlto tikimės, kad ir tie keli šimtai heraldikos pavyzdžių leis geriau suprasti, kas ir kaip daroma šioje srityje, padės arčiau pažinti jos kūrėjus ir pamatyti, kaip heraldika per pastaruosius dešimtmečius nukeliavo net į atokiausius atgimusios valstybės kampelius.   Edmundas Rimša