Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

TARPTAUTINĖ DAILĖS PARODA „VYTAUTO KASIULIO ROJAUS SODAI“
 

Informacinis pranešimas „Baigiamą eksponuoti parodą „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“ tik šį savaitgalį galima pamatyti iki 20 valandos ir tik už vieną litą bei paklausyti paryžietiškos muzikos koncerto“ [2010 02 10]

Informacinis pranešimas „Vilniaus paveikslų galerijoje – tarptautinė paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“  [2009 12 10]

2009 m. gruodžio 11 d. – 2010 m. vasario 15 d.
 

Autoportretas. 1946 Bronės Kasiulienės kolekcija

Moteris pas dailininką. 1948 Bronės Kasiulienės kolekcija

Dailininkas Vytautas Kasiulis (1918–1995) – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje. Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei kolekcininkai tebesaugo šio dailininko, meno kritikų pelnytai vadinto vienu įdomiausių XX a. antros pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų, kūrinius.

Prancūzų kultūros įtaka neabejotinai veikė V. Kasiulio kūrybos raidą, tačiau į savo svajonių miestą Paryžių jis atvyko būdamas jau subrendęs menininkas, turintis nemažą patirtį, surengtų parodų ir sukurtų kūrinių bagažą. Nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios dailininkas pasižymėjo ypatingais gabumais, darbštumu ir energija. Dar studijų metais įvairiuose konkursuose jis pelnė ne vieną apdovanojimą už tapybos kompozicijas ir plakatus. V. Kasiulio diplominis darbas teatro tematika pripažintas geriausiu per visą mokyklos istoriją. Nuo 1942 m. jis dalyvavo bendrose dailininkų parodose, o 1943 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje surengė pirmąją personalinę parodą, nustebinusią visuomenę tapybos kūrinių ir piešinių gausa, žanrų įvairove. Parodoje rodyti kūriniai patraukė publiką ryškiais, įdomiais, humoru nuspalvintais siužetais, stipriu realistiniu piešiniu ir psichologiškai taiklios charakteristikos tipažais. Tamsus koloritas ir šviesokaitos efektai, primenantys senųjų epochų meistrų darbus, dar labiau pabrėžė neotradicionalistinį V. Kasiulio kūrinių charakterį.

1944 m. į Austriją ir Vokietiją išvykusio tobulintis dailininko likimą nulėmė karo baigtis, kai grįžti į Lietuvą tapo nebeįmanoma. 1946 m. Freiburge įsteigus dailės ir amatų mokyklą, V. Kasiulis joje dėstė kartu su kitais iš Lietuvos pasitraukusiais dailininkais. Tuo metu jis intensyviai tapė, dalyvavo lietuvių dailininkų parodose, surengė keletą personalinių parodų Kylyje, Bad Siegelberge, Hamburge, Freiburge. Akivaizdūs šio laikotarpio dailininko kūrinių stiliaus pokyčiai – koloritas šviesėja ir įgauna skaidrumo, erdvės planai liejasi į dekoratyvias plokštumas, nyksta perspektyva, o daiktų ir figūrų formos komponuojamos ornamento principu.

Naujas, kupinas išbandymų, dailininko gyvenimo etapas prasidėjo Paryžiuje, kur jis atvyko 1948 m. nepaisydamas nepriteklių, dailininkas daug dirbo, tapė paveikslus, liejo akvareles, piešė pastelės technika. dailininką netruko pastebėti kolekcininkai ir galerijų savininkai: 1949 m. Raymondo Duncano galerijoje surengta pirmoji V. Kasiulio paroda Paryžiuje, 1950 m. – paroda Christiano-Gilberto Stiebelio galerijoje. Nuo šios parodos prasidėjo dailininko sėkmės ir pripažinimo laikotarpis. Parodos Paryžiuje imtos rengti kiekvienais metais, o nuo 1954 m. darbai pradėti eksponuoti Berlyne, Niujorke, Klivlende, Toronte, Stokholme, Kopenhagoje, Ženevoje ir kt. Europos ir šiaurės Amerikos žemyno miestuose.

Gyvenant Paryžiuje, susiformavo ir V. Kasiuliui būdinga stilistinė kūrybos maniera, pasižyminti virtuoziška linijų žaisme, rafinuotais spalvų sąskambiais žėrinčiu koloritu, lengva ir žaisminga formų stilizacija. Dailininkas toliau tobulino dar jaunystės laikais atrastą savitą formos tapymo metodą, kai vaizdas savo struktūra primena negatyvą, iškylantį iš tamsesnio fono šviesių potėpių blyksniais. Dailininkas kūrinių kompozicijoms rinkosi gerai pažįstamus Paryžiaus gatvės gyvenimo motyvus: muzikantus ir šokėjus, cirko artistus, knygų ar gėlių prekyvietes, dailininko dirbtuvių, kavinių scenas. Improvizacija, spontaniška tapysena, spalvų ir linijų fejerverkai, švelniai ironiškas požiūris, šviesi nuotaika V. Kasiulio kūriniuose paprasto gyvenimo scenas paverčia keistu, tarp realybės ir fantazijos balansuojančiu reginiu. Daugelis, rašiusių apie V. Kasiulio kūrybą, lygino jį su Raouliu Dufy, Georges Rouault, Marcu Chagallu ir kitais garsiais paryžiaus mokyklos tapytojais, kartu pabrėždami jo individualumą ir talento autentiškumą.

Rengiant V. Kasiulio kūrybos parodą, Lietuvos dailės muziejuje surinkta apie 150 kūrinių iš muziejų, galerijų, bažnyčių ir privačių kolekcijų. Didelę V. Kasiulio tapybos darbų kolekciją parodai pateikė Bronė Kasiulienė, su didele meile ir rūpesčiu sauganti Paryžiuje likusį dailininko palikimą. visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius aprėpianti paroda suteikia išskirtinę galimybę Lietuvos visuomenei pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį.
 

Laima Bialopetravičienė
 

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio straipsnis „Parodoje ir albume – Vytauto Kasiulio rojaus sodai“ [atsisiųsti *.pdf 23,9 KB]

Parodos kuratorės Laimos Bialopetravičienės straipsnis „Pasivaikščiojimas Vytauto Kasiulio rojaus sodais“ [atsisiųsti *.pdf 34,4 KB]

 

Spaudos konferencijos akimirkos
 

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorius Rolandas Kvietkauskas	Spaudos konferencijos akimirka	Parodos koordinatorė Rima Rutkauskienė ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys

Andriaus Valužio nuotraukos