Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258   PARODA „XX A. ROMANTIKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA (1911–1984)“ 2011 m. balandžio 5 d. – birželio 2 d. Parodos anotacija Informacinis pranešimas Edukacinė programa Virtuali paroda Spaudos konferencijos ir parodos atidarymo akimirkos Parodą pristato kuratorė dr. G. Jankevičiūtė ANOTACIJA Vaclovas Kosciuška. Autoportretas. D. Al. 45 x 39.5. Audronės Kosciuškienės nuosavybė Kosciuška gimė ir gyveno epochoje, kurioje visą laiką grūmėsi idealistinis „tautos“ ir „tėvynės“ sąvokų aukštinimas su realybe, trypusia, niokojusia, naikinusia tautas ir jų tėvynes. Nepaisant visų likimo išmėginimų, gražiausias pasaulio miestas Kosciuškai liko Vilnius, brangiausia ir įdomiausia šalis – Lietuva. Rūpestis dėl Lietuvos išlikimo ir lietuvybės saugojimo bei ugdymo Kosciušką tvirtai susiejo su romantinės pasaulėžiūros formuota kultūra ir realistinės raiškos tradicija, leidusia visiems suprantama forma perteikti alegorinius įvaizdžius ir tą tikrovę, kuri dailininko tautiečiams turėjo simbolio prasmę, galią ir vertę. Kosciuškos gerbėjų ratas buvo ir liko nemažas, nes dailininkas tapė tai, kas Lietuvą mylinčioms akims buvo ir yra gražu. Jo peizažų motyvai – saulės nutvieksti laukai, vešli vasaros pievų žolė, tyros upės ir upeliai, medžiais apaugusiais krantais, medinės kaimo trobos ir jaukūs Vilniaus Žvėryno kiemai, žydru dangumi skriejantys purūs balti debesys ir spalvotų rudens lapų mirgėjimas, vingrios Vilniaus senamiesčio gatvelės ir tvarkingai išrikiuotos javų gubos švariai nuvalytuose laukuose. Sovietmečio pilkume žavėjo ryškios Kosciuškos natiurmortų spalvos, buvo patrauklios ir kiek ekscentriškos pastangos atverti langelį į legendų pasaulį – su undinėmis, kipšais, antropomorfinius pavidalus įgyjančiais rūkais ar debesimis, mergaitėm-angelais. Kosciuška yra nutapęs ne vieną muziejinę vertę turintį paveikslą. Tačiau šio dailininko kūrybos visumos neįmanoma pamatuoti vien tapybos matu. Kosciuškai nestigo meistriškumo ir įgūdžių, kuriuos jis sėkmingai pritaikė pačiose įvairiausiose meninės kūrybos srityse. Jis buvo tikras universalas: dirbo tapybos, grafikos, spaudos dizaino, taikomosios dailės, medalininkystės srityse; jo vardas siejamas su Lietuvos moderniosios fotografijos istorija. Kosciuška pasižymėjo ir bažnytinės dailės srityje, kurios didieji XX a. Lietuvos dailės talentai vengė. Anot seno bičiulio Boleslovo Motuzos (žr. kataloge spausdinamus prisiminimus), Kosciuška šedevrų nesukūrė. Tačiau jis paliko patriotiškai nusiteikusio lietuvio vilniečio, laisvo bohemos atstovo legendą ir kūrinius, kurie tampa vis svarbesne XX a. vidurio Lietuvos meninio paveldo dalimi, reprezentuodami jos įvairovę ir mažai žinomas briaunas. Jubiliejinė gimimo 100-mečiui skirta Kosciuškos meninio paveldo paroda – pirmas tokio masto šio dailininko viešas pristatymas. Parodoje eksponuojami dailininko kūriniai iš privačių kolekcijų ir valstybiniuose rinkiniuose (Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje) saugomos vertybės. Parodos iniciatoriai – Vilniečių ainių klubas (visų pirma jo narės Jūratė Burokaitė ir Birutė Biekšienė) bei Lietuvos dailės muziejus; kuratorės – dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė ir LDM muziejininkė Rima Rutkauskienė. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie sumanymo įgyvendinimo, ypač dailininko dukrai Aurelijai Kosciuškaitei-Petkevičienei. Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamų vaizdų.