Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
 

MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS
Svarbesnių biografijos datų ir jo gyvento laikmečio įvykių santrauka

 

Gimė 1765 09 25	Guzove, netoli Varšuvos.
Mirė 1833 10 15	Florencijoje.
	Tėvas – Andrius Oginskis (1740 04 13 – 1787 09 12) – Ašmenos, Guzovo, Kadarijos, Mockų, Platelių seniūnas, Seimo narys (nuo 1758 m.), ypatingasis pasiuntinys Peterburge (1769), Vienoje (1771–1772, 1774), LDK referentas (1771), LDK didysis kancleris (1773), Trakų kaštelionas, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) senatorius (1778), Trakų vaivada (1783).
	Motina – Paulina Šembek, Bresto seniūno, generaladjutanto Marko Šembek dukra.
1786	M. Kl. Oginskis kaip Trakų vaivadijos atstovas išrenkamas į ATR Seimą. Deleguojamas tikrinti Lenkijos Karalystės iždo sąskaitų. Išrenkamas LDK iždo komisijos nariu. Vadovauja Lietuvos–Rusijos pasienio nuo Palangos iki Bresto muitinių tarnybų patikrinimo komisijai. Paruošia detalius pasienio topografinius žemėlapius. Išsiaiškina, Seime paviešina ir blokuoja neteisėtą iždo monetų kaldinimą, kuris buvo vykdomas Rusijos pasiuntinybės nurodymu.
1787	Rusija ir Austrija įsitraukia į karą su Turkija.
1788	Prasideda Švedijos ir Rusijos karas.
1789	Rusija atitraukia iš ATR savo kariuomenę.
1788 10 06	Pradeda darbą Ketverių metų (Konstitucinis) Seimas.
1789	M. Kl. Oginskiui skiriamos Lietuvos kardininko pareigos, jis apdovanojamas Baltojo Erelio ordinu.
1790 03 20	M. Kl. Oginskis paskiriamas ypatinguoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru į Hagą. Šias pareigas eina iki 1791 m. rugsėjo.
1790 12 09	Prasideda slapta M. Kl. Oginskio diplomatinė misija Londone. Susitikimai su premjeru Viljamu Pitu, karaliumi Jurgiu III. Misija užbaigiama 1791 01 25.
1791 05 03	Seimas priima Gegužės 3-osios Konstituciją (Pirmoji Konstitucija Europoje). (M. Kl. Oginskis: „Jeigu tai būtų įvykę prieš 18 mėnesių, valstybė būtų išgelbėta.“)
1792 04 27	Peterburge paruošiamas Targovicos konfederacijos aktas.
1792 05 03	Varšuvoje iškilmingai pažymint Konstitucijos metines, Rusija pasiruošusi bet kuriuo momentu pradėti
	karinę intervenciją – prie ATR sienos išrikiuota 100 000 kareivių armija.
1792 05 14	Targovicoje skelbiamas konfederacijos aktas. Į ATR įžengia Rusijos kariuomenė, kuri per tris mėnesius
	užima visą teritoriją (birželį – Vilnių, rugpjūtį – Varšuvą).
1792 07	Targovicos šalininkai Vilniuje sutelkia generalinę LDK konfederaciją. Konfederatų nurodymu sekvestruojamas visas M. Kl. Oginskio turtas.
1792 07 23	Karalius Stanislovas Augustas pasirašo Targovicos konfederatų aktą.
1792 09 11	Breste Lenkijos ir LDK konfederatai susijungia ir sudaro ATR generalinę konfederaciją. Sudarytas generalitetas anuliuoja Konstitucinio Seimo sprendimus
1792 12 – 1793 01	M. K. Oginskio derybos Peterburge.
1793 05 12	M. K. Oginskis skiriamas LDK didžiuoju iždininku. Finansinė katastrofa: LDK iždo kasoje Gardine – nė grašio.
1793 01 23	Rusija ir Prūsija pasirašo ATR II padalijimo sutartį. ATR palieka tiktai 34 proc. teritorijos ir 4 mln. gyventojų.
1793 m. ruduo	Apsuptas rusų kariuomenės Gardino Seimas ratifikuoja ATR II padalijimo sutartis.
1794 03	ATR prasideda generolo Tado Kosciuškos (JAV pilietinio karo didvyris) vadovaujamas sukilimas.
	M. Kl. Oginskis Vilniuje prisiekia Lietuvos Tautinei Aukščiausiai Tarybai ir vilniečiams. („Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, gyvenimą, darbą“, 1794 04 29.) M. Kl. Oginskio vadovaujami kariniai reidai į Voložiną, Vyšniavą, Iveničių, Daugpilį, siekiant atitraukti nuo Vilniaus apsiausties rusų kariuomenę. Sukilimas galutinai numalšinamas 1794 11 05.
1794 11 – 1801 11	Pirmoji M. Kl. Oginskio emigracija. Pastangos konsoliduoti išblaškytas patriotų pajėgas, ieškoti kitų valstybių paramos Tėvynei išlaisvinti. Viena, Venecija, Paduva, Florencija, Verona, Ravena, Spaleto, Neapolis, Roma, Livorna, Malta, Smirna, Mahalicas.
1795 08	Patriotinių pajėgų vadovybės siunčiamas slaptai misijai į Konstantinopolį. Čia bandoma įtraukti Turkijos sultoną Selimą III į karinį konfliktą su Rusija. Laiškas Napoleonui prašant jo karinės pagalbos. Atsakymas – „apsiginkluoti ir būti pasirengusiems, nes agresyvių kaimynų parklupdyta tauta gali atsikelti tik su ginklu rankose“. Misija baigėsi 1796 11 06. Konstantinopolyje kyla maras. M. Kl. Oginskis per Balkanus (čia irgi maras) keliauja link Tėvynės. Bukareštas, Jasai, Jablonovas, Lvovas, Krokuva, Vroclavas, Drezdenas, Berlynas.
	Paryžiuje ataskaita patriotų deputacijai apie misiją Turkijoje, susitikimas su ministru Šarliu Delakrua. Tada Briuselis, Hamburgas. 1797 12 Paryžiuje susitikimas su Napoleonu. Varšuva. 1801 11 Gardinas.
	Emigracijoje M. Kl. Oginskį nuolat sekė Rusijos samdyti sekliai. Jis keitė pavardę po pavardės (Michailovskis, Džonas Riedelis, M. Martenas, Valerijonas Dzedušickis), o Peterburge, aukštuomenės pokyliuose, vis dažniau skambėjo... Oginskio polonezai. Skambėjo jie ir kitose šalyse – augo jų populiarumas.
1794 12 – 1795 01	M. Kl. Oginskis atsisako Jekaterinos II malonės suteikimo galimybės, kuri siūloma tarpininkaujant
	Rusijos ambasadoriui N. Repninui, generolui A. Suvorovui. Šis M. Kl. Oginskio sprendimas nulemia
	visų jo turėtų valdų buvusios Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės teritorijose sekvestravimą.
1795 11 25	Jekaterinai II reikalaujant Gardine ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis pasirašo sosto
	atsisakymo aktą.
1795 10 24	Rusija ir Austrija pasirašo ATR III padalijimo sutartį.
1797	Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašo ATR padalijimo konvenciją. Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vardas ištrinamas iš Europos politinių žemėlapių.
1798 02 12	Peterburge mirė buvęs karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.
1802 02 16	M. Kl. Oginskį Peterburge priima caras Aleksandras I.
1802	M. Kl. Oginskis persikelia gyventi į Zalesę, savo dėdės Pranciškaus Ksavero Oginskio dvarą (Baltarusija).
1803–1806	Aleksandrui I siūlymu M. Kl. Oginskis įsijungia į imperijos švietimo reformos, kuri vykdoma pagal ATR edukacinės komisijos modelį, darbą. Padeda Adomui Čartoriskiui formuoti Vilniaus švietimo apygardą, kuri apėmė 8 gubernijas (Vilniaus, Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliovo, Kijevo, Voluinės, Podolės). Buvusi Vilniaus vyriausioji mokykla pavadinama Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. M. Kl. Oginskiui suteikiamas universiteto mokslo tarybos garbės nario vardas. Jo dėka reabilituojamas būsimasis rektorius (1806–1815) Jonas Sniadeckis. M. Kl. Oginskis rūpinasi materialine parama universitetui, labdaros draugijos Vilniuje steigimu.
1804	Napoleonas karūnuojamas Prancūzijos karaliumi.
1807	Napoleonas ir Aleksandras pasirašo Tilžės sutartį.
1807–1810	M. Kl. Oginskio kelionė į Italiją, Prancūziją, nauji bandymai išsiaiškinti Napoleono
	ketinimus ATR atkūrimo klausimu. Paskutinis susitikimas su Napoleonu Paryžiuje. „Lenkijos nepriklausomybė tėra iliuzija“, – apibendrina susitikimų rezultatus Napoleono maršalas Diurakas.
1810–1812	Aleksandras I suteikia M. Kl. Oginskiui senatoriaus ir slaptojo patarėjo pareigas vakarinių imperijos gubernijų klausimams. M. Kl. Oginskis paruošia ir teikia LDK atkūrimo pirminius dokumentus ir 266 straipsnių Konstitucijos projektą. Be visa ko, numatoma konkreti baudžiavos panaikinimo programa 1812–1821 m. – kasmet po 10 procentų.
1812 06 24	Napoleonas su 600 000 kareivių armija persikelia ties Kaunu per Nemuną. Vilniuje su didelėmis iškilmėmis sutiktas ir viešėjęs Aleksandras I M. Kl. Oginskiui ir kitiems jo bendraminčiams pareiškia, kad „reformoms nebeliko laiko“ ir traukiasi iš Lietuvos. Kiek vėliau palieka Vilnių ir M. Kl. Oginskis. Po Napoleono armijos katastrofos M. Kl. Oginskio puoselėta savarankiškos LDK atkūrimo idėja palengva virto iliuzija.
1817	M. Kl. Oginskis Vilniuje išleidžia dvi romansų ir polonezų rinktines. Gautas lėšas perdavė labdaros draugijai. Pradėjus ryškėti naujoms represijoms prieš patriotiškai nusiteikusią inteligentiją, M. Kl. Oginskis ryžosi emigruoti.
1822 11	Paskutinė M. Kl. Oginskio kelionė į Rietavą, būsimąją paskutinę kunigaikščių Oginskių rezidenciją.
1823–1833	Florencijoje M. Kl. Oginskis praleidžia paskutinį gyvenimo dešimtmetį. (Savanoriška emigracija ar neformali tremtis?) Čia jis užbaigia rašyti garsiuosius savo „Atsiminimus“( „Memoires de Michel Oginski“), „Laiškus apie muziką“, čia jį 1829 m. pirmą kartą aplanko Adomas Mickevičius ir jo bičiulis Antoni Odinec. Iš čia jis liūdnai stebės dramatiškus 1831 m. įvykius pavergtoje Tėvynėje – antrąjį sukilimą, kuriame aktyvaus organizatoriaus rūpesčius teks išgyventi jo dukters Amelijos vyrui Karoliui Zaluskiui. Iš dalies ir sūnui – Irenėjui. Dar labiau subręs mintis, kad ginklu atkurti Tėvynės laisvę, nugalėti šimteriopai galingesnę Rusijos karinę galybę nepavyks – visą dėmesį reikia sutelkti į socialines reformas, švietimą, kultūrą, mokslo, technikos progreso puoselėjimą. Šios M. Kl. Oginskio idėjos po jo mirties bus įgyvendintos Rietave. Čia M. Kl. Oginskio sūnus Irenėjus 1835 m. panaikins baudžiavą, 1859 m. įsteigs pirmąją Lietuvoje žemės ūkio mokyklą, vaikaitis Bogdanas 1872 m. atidarys pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, 1882 m. nuties pirmąją telefono liniją į Plungę, Kretingą, 1892 m. Rietave jo rūpesčiu bus pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė... Čia bus organizuojamos žemės ūkio parodos, suklestės parkas, orkestrų muzikinės tradicijos...
	Trumpa šeimyninio gyvenimo santrauka
1789 05 17	vedė Izabelę Lasocką (1778–1833) – Ciechanovo vaivados Antonio Lasockio dukrą.
	Pirmos santuokos vaikai:
	Tadas Antanas (1800–1884)
	Pranciškus Ksaveras (1801–1837)
	1803 m. veda Mariją de Neri (1764–1852), 1794 m. sukilimo dalyvio Kajetono Nagurskio našlę.
	Antros santuokos vaikai:
	Amelija (1803–1858)
	Sofija (1807–1807)
	Irenėjus (1808–1883)
	Ema (1809–1871)
	Ida (1813–(?)
	Parengė Vytautas Rutkauskas
	Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius