|
Vilniaus paveikslų galerijos adresas:
Didžioji g. 4, LT-01128,
Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258
TROPIKŲ
ŠAUKSMAS: ARGENTINABOLIVIJATAITIS
Jono Rimšos kūrybos paroda
2010 m.
birželio 10 d. spalio 10 d.
ANOTACIJA
 |
|
Kompozicija su laivu. Apie
19591966. Valdo Adamkaus nuosavybė |
Jonas Rimša (19031978) vienas
ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietu-vos
vardą svetur, nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas
aukščiausiu iš civiliams skiriamų Andų Kondoro kavalieriaus
ordinu. Jam suteiktas ir Bolivijos valstybės Garbės piliečio
titulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300
paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms.
Didžiulis ir įspūdingas Rimšos paveikslas La Paso įkūrimas
(1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje.
Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, taip pat pas
privačius asmenis. Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus
kraštus jis niekada neuž-miršo Lietuvos, svajojo joje
apsilankyti.
 |
|
Tamure (Meilės
šokis). Apie 19721974 m. Valdo Adamkaus nuosavybė |
|
|
 |
|
La Pas miestas. 19621966.
Valdo Adamkaus nuosavybė |
Susidomėjęs senovės inkų imperijos civilizacija, jis daug
keliavo po Argentiną, Boliviją, Ek-vadorą ir Peru, kur Andų
kalnų šlaitais 5002500 metrų aukštyje driekiasi Jungaso
priekalnės, besitęsiančios beveik iki Bolivijos sostinės La
Paso. Stiprų įspūdį jam darė ir inkų kultūros židinio Kusko
žmonės, jų rūstūs valingi veidai, spalvingi ornamentais puošti
drabužiai.
Dailininkui teko
iš arčiau pažinti gilias kultūros tradicijas ir kalbą
išsaugojusią senovės indėnų tautą aimarų gentį, Pietų Amerikos
indėnus, gyvenusius Bolivijos ir Peru teritorijoje aplink
Titikakos ežerą. Tapytoją, atvykusį nuo šiaurinės Baltijos jūros
krašto lygumų, žavėjo ir įkvėpė buvusios inkų imperijos egzotika
nepaprastai aukštų kalnų peizažas su vešlia džiunglių augalija
slėniuose, rūkuose skendinčiais miškais ir kriokliais, jo
istorija. Tai, kad dailininkas nepasuko abstraktaus meno keliu,
o mokė mylėti ir gerbti indėnus, vertinti senąją jų kultūrą,
šalies istoriją ir gamtą, lėmė, jog bolivai iki šiol brangina
menininko kūrybinį palikimą, o jo autorių vadina meno
misionieriumi. Rimša, šalia Guzmano de Rojaso, laikomas
stipriausiu bolivų dailininku, vienu iš geriausių visoje
Iberoamerikoje.
Jonas Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasų miestelyje, augo
Kaune. Paklusdamas tėvo valiai, Vienoje baigė geriausią
siuvimokirpimo mokyklą, po to, galvodamas vien apie meno
mokslus, išvyko laimės ieškoti svetur. 19311934 m. mokėsi tuo
metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės
akademijoje (Academia Nacional de Bellas Artes in Buenos Aires).
1943 m. Sakrės mieste dailininkas įsteigė meno mokyklą, jai
vadovavo. Tačiau po metų, valstybei pritrūkus lėšų, mokykla buvo
uždaryta.
Tada Rimša,
atsirinkęs dvidešimt vieną gabiausią savo mokinį, įsteigė
privačią dailės mokyklą (Curso Superior de Bellas Artes). Ji
veikė iki 1951 m. Šios mokyklos auklėtiniai tarp menininkų tapo
žinomi kaip Rimšos grupė. Savo mokiniams pats teikė
materialinę paramą, į Europą toliau mokytis Rimša savo lėšomis
išsiuntė ne vieną talentingą Bolivijos dailininką, iš kurių
žymiausi: Graciela RodoBoulanger, Mario Eloy Vargas ir Juanas
Ortega Leytonas.
Nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir
tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV,
Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be
širdies skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti
apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje
menininkas prabilo atšventęs 50-ies metų sukaktį. Jis pareiškė,
kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos apie
jį išleidimą. Buvo vienišius. Be galo darbštus. Yra nutapęs arti
1000 paveikslų, surengęs daugiau nei 30 individualių kūrybos
parodų.
Organizuojant parodą, pavyko surinkti net 105 Rimšos kūrinius.
Tokia retrospektyvinė Rimšos kūrybos paroda, aprėpianti visą jo
gyvenimą, atspindinti kūrybos kelią, Lietuvoje pristatoma pirmą
kartą. 1999 m. Vartų galerijoje vykusioje parodoje žiūrovai
galėjo susipažinti tik su paskutiniojo dešimtmečio darbais.
Tikimės, kad dabar surengta paroda padės tinkamai įvertinti visą
šio dailininko kūrybą ir pirmiausia lietuvių išeivijos meninio
palikimo kontekste.
Nijolė Tumėnienė, parodos kuratorė
|