Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258   SALASPILIO MŪŠIS (1605) P. Snayerso paveikslo iš Sassenage pilies rinkinių paroda 2010 m. birželio 3 d. – rugsėjo 19 d.   Parodos anotacija LDM informacinis pranešimas LDM informacinis pranešimas: savaitgalyje baigiamą rodyti „Salaspilio mūšį“ lydi nemokami edukaciniai renginiai ir ekskursijos bei simbolinė 1 lt kaina Kūrinio istorija Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio straipsnis Paveiksle pavaizduotų asmenų ir objektų schema Pieter Snayers (1592–1667) Spaudos konferencijos ir parodos atidarymo akimirkos Edukacinė programa moksleiviams Kūrinio restauravimas Prano Gudyno restauravimo centre Interviu su restauratoriumi Algimantu Vaineikiu portale „YouTube“ Trumpas parodos pristatymo vaizdo įrašas (filmavo Arvidas Baronas, montavo Ernestas Adomaitis)   Parodos kvietimo viršelis. Paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentas: Lietuvos kariuomenės sunkiosios kavalerijos – husarų – ataka prieš Švedijos pėstininkus ir raitelius ANOTACIJA Sassenage pilies rinkiniuose esantis žymaus flamandų tapytojo Pieterio Snayerso (1592–1667) paveikslas „Salaspilio mūšis“ vaizduoja 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje (prie Rygos) įvykusį mūšį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos Karalystės kariuomenių. Šiame mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo triskart didesnę švedų armiją, vadovaujamą paties Švedijos karaliaus Karolio IX. Paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentas: Švedijos pėstininkų dalinys. Jo centre išsirikiavę ietininkai, šonuose – muškietininkai. Pastarieji apšaudydavo priešą, o nuo kavalerijos atakų juos apgindavo ietininkai Paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentas: išsigandę Švedijos kariuomenės raiteliai Paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentas: pasigailėjimo prašantis Švedijos raitelis ir Lietuvos husaras, iškėlęs buožę – pergalės ir valdžios simbolį Kūrinio autorius Pieteris Snayersas buvo vienas žymiausių XVII a. tapytojų batalistų. Ypač jis išgarsėjo didelio formato kompozicijomis, kuriose įamžino konkrečius mūšius, geografiškai tiksliai pavaizduodamas mūšio lauką, kariuomenių išsidėstymą ir ginkluotę. Dailininkas gimė Antverpene. Mokėsi pas medžioklės scenų ir batalinių kompozicijų tapytoją, Antverpeno Šv. Luko tapytojų cecho dekaną Sebastianą Vrancxą. 1612 m. jis buvo priimtas meistru į Antverpeno Šv. Luko tapytojų cechą. Apie 1627 m. dailininkas persikėlė į Briuselį. 1628 m. jis tapo šio miesto piliečiu, buvo priimtas į Briuselio Šv. Luko tapytojų cechą. Nuo 1621 m. P. Snayersas buvo Nyderlandų valdytojų Ispanijos Habsburgų dvaro tapytojas. Jį aukštai vertino ir kolegos dailininkai. Peteris Paulis Rubensas P. Snayersą pasirinko pagalbininku tapydamas drobes, vaizduojančias medžioklės scenas Filipo IV medžioklės namelyje Torre de la Parada vietovėje prie Madrido. Anthony van Dyckas P. Snayerso portretą įtraukė į savo rengiamą žymių žmonių portretų albumą, žinomą „Ikonografijos“ pavadinimu. „Salaspilio mūšyje“, kaip ir kitose panašaus pobūdžio drobėse, P. Snayersas pasirinko aukštą žiūrėjimo tašką, atveriantį plačią mūšio lauko panoramą. Tolumoje matyti Dauguvos upė su Martyno sala ir pilies griuvėsiais, prie upės įsikūrusi Lietuvos kariuomenės stovykla, centre stovi gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų daliniai nutapyti kairėje, Švedijos Karalystės – dešinėje paveikslo pusėje. Dailininkas pavaizdavo lemiamą mūšio momentą - Lietuvos kariuomenė jau pralaužė priešakines švedų armijos linijas, prasideda jų atsitraukimas. Kūrinyje detaliai ir tiksliai perteikta abiejų kariuomenių apranga ir ginkluotė, pulkų išsidėstymas ir jų susirėmimų scenos, atspindinčios to meto karinę techniką. Salaspilio mūšio, laikomo vienu garsiausių XVII a. mūšių, pavaizdavimo tikslumas ir atitikimas istoriniams šaltiniams šį P. Snayerso paveikslą daro ypač vertingą. Nekelia abejonių, kad dailininkas naudojosi patikimais šaltiniais, jį taip pat galėjo konsultuoti Lenkijos ir Lietuvos karybą puikiai išmanęs žmogus. Manoma, kad „Salaspilio mūšį“ P. Snayersui užsakė Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Vaza per savo agentą erchercogo Alberto VII dvaro tapytoją Janą Brueghelį vyresnįjį. Į Prancūziją paveikslas galėjo patekti 1668 m., kai Žygimanto Vazos sūnus Jonas Kazimieras Vaza atsisakė Lenkijos ir Lietuvos valdovo sosto ir išvyko gyventi į Prancūziją. 1673 m. po Jono Kazimiero Vazos mirties jo kolekcija buvo parduota aukcione. Sassenage pilies inventoriuose kūrinys minimas nuo 1820 metų. Sassenage pilį netoli Grenoblio (pietryčių Prancūzija) XVII a. pasistatė didikai Bérenger-Sassenage, palaikę artimus ryšius su Prancūzijos karaliaus dvaru. Paskutinė šios giminės atstovė markizė Pierrette Elisa de Bérenger 1971 m. pilį su joje esančiais dailės kūriniais ir archyvu perdavė Prancūzijos fondui (La Fondation de France). Pilis ir apie 50 joje esančių objektų, tarp jų ir P. Snayerso „Salaspilio mūšis“, yra įrašyti į Prancūzijos Rona-Alpių regiono kultūros vertybių sąrašą. Paveikslo eksponavimą Vilniuje organizavo Lietuvos dailės muziejus, Prancūzijos fondas (La Fondation de France) ir Prancūzų kultūros centras (Le Centre culturel français). Prieš parodą paveikslas buvo restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Sveitainės www.ldm.lt skyrelyje „Žiniasklaidai“ galite rasti spaudai tinkamų vaizdų. Generalinis parodos rėmėjas AB „Lietuvos dujos. Informaciniai rėmėjai: žurnalas „Valstybė“, informacinis portalas „balsas.lt“, Lietuvos radijas.