Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel./faksas (8-5) 2120841, tel. (8-5) 2124258   „Salaspilio mūšis“ (1605) P. Snayerso paveikslo iš Sassenage pilies rinkinių paroda PIETER SNAYERS (1592–1667)   Pieter Snayers. Dailininkas Anthony van Dyck. Apie 1632 m. Bpk Berlynas / Bavarijos valstybinė paveikslų kolekcija – Senoji pinakoteka Pieteris Snayersas buvo vienas žymiausių XVII a. flamandų tapytojų batalistų, drobėse įamžinęs daugelį kruvinais konfliktais pažymėtos savo epochos įvykių. Dailininkas priklausė Flandrijos meniniam elitui. Poetas Cornelis de Bie jį, kaip ypač gerai pasirodžiusį tapytoją, aprašė eiliuotoje dailininkų biografijų knygoje „Auksinis laisvojo tapybos meno kabinetas“ (1662). Tapytojas Willemas van Haechtas P. Snayersą, greta Peterio Paulio Rubenso ir kitų garsiausių Antverpeno dailininkų, nutapė drobėje „Cornelio van der Geestso dailės galerija“ (apie 1628), kurioje vaizduojamas Nyderlandų valdytojų erchercogo Alberto ir infantės Izabelės bei Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos apsilankymas pas žymųjį Antverpeno kolekcininką. P. Snayersas atliko Ispanijos Habsburgų dvaro diduomenės užsakymus. Jo talentą labai vertino kolegos dailininkai. P. P. Rubensas P. Snayersą pasirinko pagalbininku, tapydamas medžioklės scenas Filipo IV medžioklės namelyje Torre de la Parada vietovėje, prie Madrido. Dailininkas Anthony van Dyckas P. Snayerso portretą įtraukė į savo rengiamą žymių žmonių grafinių portretų albumą, žinomą „Ikonografijos“ pavadinimu. Anot dailininko biografo Josepho Cuvilier , nedaug yra dailininkų, kurie dar gyvi sulaukė tokio pripažinimo, turėjo tokią didelę įtaką savo amžininkų kūrybai, kaip P. Snayersas, ir kurie vėliau buvo taip nepelnytai užmiršti. P. Snayerso biografijos faktų žinoma nedaug. Dailininkas gimė Antverpene. Jo tėvas Louis Snayersas buvo Antverpeno miesto kurjeris, kaip dailininkas mėgėjas priklausė Šv. Luko tapytojų cechui. 1612 m. Antverpeno Šv. Luko tapytojų ceche P. Snayersas buvo įrašytas meistru. Pas ką jis mokėsi, registracijos knygose nenurodoma, tačiau yra žinoma, kad P. Snayerso mokytoju buvo Antverpeno Šv. Luko tapytojų cecho dekanas, medžioklės scenų ir batalinių kompozicijų tapytojas Sebastianas Vrancxas. P. Snayersas erchercogo Alberto VII dvaro tapytojo vardo siekė dar 1620 metais. Tuomet jį, kaip ypač talentingą jauną tapytoją, rekomendavo P. P. Rubensas. Šias pareigas dailininkas gavo 1621 m. viduryje, tačiau tų pačių metų liepos mėn. erchercogas mirė. P. Snayersas liko gyventi Anverpene. Be kitų darbų, tapytojas atliko erchercogo žmonos infantės Izabelės užsakymus, iki 1626 m. Antverpeno Šv. Luko tapytojų cechui reguliariai mokėjo mokestį. Apie 1627 m. dailininkas persikėlė į Briuselį. 1628 m. jis tapo šio miesto piliečiu, buvo priimtas į Briuselio Šv. Luko tapytojų cechą. 1633 m. tapo oficialiu kardinolo infanto Ferdinando dvaro tapytoju, taip pat dirbo vėlesniems Nyderlandų valdytojams – erchercogui Leopoldui Vilhelmui ir Don Juanui Austrijiečiui. P. Snayersą išgarsino didelio formato batalinės kompozicijos, kuriose jis įamžino konkrečius mūšius, geografiškai tiksliai pavaizduodamas mūšio lauką, pulkų išsidėstymą, aprangą ir ginkluotę. Tokio pobūdžio darbai batalinės tapybos tyrinėtojų yra vadinami topografiniais, o P. Snayersas laikomas vienu iš šio tipo batalinės tapybos pradininkų ir centrine jos figūra. Tapydamas istorinių mūšių scenas, dailininkas rinkosi aukštą žiūrėjimo tašką, atveriantį plačią mūšio lauko panoramą, detaliai nutapydavo peizažinį foną, kuriame pavaizduodavo visus civilinės ir karinės architektūros statinius. Siekdamas kuo tiksliau atkurti istorinio mūšio vaizdą, jis naudojo užsakovo parūpintą ir paties sukauptą dokumentinę medžiagą: karinius žemėlapius, mūšių schemas, kitų dailininkų graviūras ir piešinius, vaizduojančius karinę techniką, karių aprangą ir ginkluotę. P. Snayerso paveiksluose žiūrovui tuo pat metu rodomas ir bendras mūšio vaizdas, ir smulkiausios mūšio lauko bei jame vykstančio veiksmo detalės, įtraukiančios į intriguojantį ir užburiantį pasakojimą. P. Snayerso tapyti topografiniai konkrečių mūšių vaizdai visų pirma buvo skirti karo profesionalams. Jų užsakovai buvo kovojančių valstybių valdovai ir aukšti kariuomenės pareigūnai. Ypač daug tokio pobūdžio batalinių scenų P. Snayersas nutapė persikėlęs į Briuselį. Trisdešimtmečio karo mūšių vaizdai, nutapyti kardinolui infantui Ferdinandui, Šv. Romos imperijos karo vadams Bonaventure'ai de Longuevaliui ir Octavio Piccolomini, kitiems valstybės ir karo pareigūnams, dailininkui pelnė šio karo metraštininko ir jo pergalių dainiaus vardą. P. Snayersas tapė taip pat ir mažesnio formato batalines kompozicijas, apiplėšimų ir medžioklių scenas, sukūrė raitų aristokratų portretų (markizo de Leganés, Ambrozio Spinozos, kunigaikščio de Bucquoy). Dailininkas dirbo greitai, turėjo nemažai mokinių ir pagalbininkų. Europos muziejuose saugoma apie 50 P. Snayerso kūrinių. Žymiausios batalinės kompozicijos yra Prado muziejuje Madride, Meno istorijos muziejuje Vienoje ir Belgijos karališkajame meno muziejuje Briuselyje. Dalia Tarandaitė Parodos kuratorė, Lietuvos dailės muziejus