Vilniaus paveikslų galerijos adresas: Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius. Tel. (8-5) 262 6074 Parodos informacinio centro tel. (8-5) 262 0007. TARPTAUTINĖ PARODA „KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ – PERGALĖS... SAPIEGOS – VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI“ 2012 m. vasario 16 d. – gegužės 20 d.   Pagrindiniai parodos rengėjai – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Krokuvos Vavelio karališkoji pilis Lietuvos dailės muziejaus sukurtas parodą pristatantis vaizdo įrašas Portalo „Penki TV“ reportažas „Kunigaikščiai Sapiegos sugrįžo į Vilnių“ Parodą pristatantis vaizo įrašas Parodos spaudos konferencijos akimirkos Parodos atidarymo vasario 16 d. akimirkos Parodos pristatymo vasario 17 d. akimirkos 2012 m. vasario 16 d. parodą iškilmingai atidarė Sapiegų giminės palikuonis Michalas Sapiega. Plačiau skaitykite portale lrytas.lt Parodoje rodomo J. B. Lampi tapyto P. Sapiegos portreto kitas variantas saugomas Luvro muziejuje Paryžiuje. Plačiau skaitykite portale lrytas.lt Parodos katalogas Parodą lydintys renginiai „Sapiegų gyvoji paroda. Susitikimai Vilniaus paveikslų galerijoje“ Edukacija „Lietuva, dukart labiau pašlovink darbus...“ Menotyrininkės Dalios Tarandaitės straipsnis „Genealogia Sapieharum“, arba Ką pasakoja portretai“ portale „Bernardinai.lt“ „Sapiegų giminei skirta paroda sulaukė 10 000-tojo lankytojo“. Plačiau skaitykite Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interneto svetainėje. 2012 m. gegužės 19 d. – parodos palydėtuvės ir muziejų nakties renginiai Tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ skiriama vienai garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms. Parodoje pristatoma apie 300 eksponatų. Ją lydi solidus mokslinis katalogas su išsamiais teminiais įvadiniais straipsniais bei eksponatų apibūdinimais. Parodos dėmesio centre – Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai. Sapiegų giminės palikuonis Michalas Sapiega LDK Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir LR ministras pirmininkas Andrius Kubilius Parodos atidarymo akimirka Daugiau parods atidarymo vasario 16 d. nuotraukų > Išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija daugybė faktų. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. faktiškųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės vadovų. Be to, jie užėmė ministrų, kitų aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. Trys Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika vaivadų ir kaštelionų. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis – Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, taip pat Potockiais ir Branickiais. Idėja surengti Sapiegoms skirtą parodą kilo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovams prof. Janui K. Ostrovskiui (Jan K. Ostrowski) ir Ježiui T. Petrusui (Jerzy T. Petrus). Sprendimą pirmiausia nulėmė palanki aplinkybė, kad per kelis dešimtmečius Vavelio karališkajai piliai pavyko sukaupti didžiausią Sapiegų giminės meninio paveldo objektų kolekciją. Rengiant parodą, šią kolekciją papildė kitose Lenkijos ir Lietuvos kultūros institucijose saugomos vertybės, susijusios su Sapiegų gimine. Sapiegoms skirta paroda „Sapiegos: kolekcininkai ir mecenatai“ Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje veikė 2011 m. spalio 3–gruodžio 31 dienomis. Vilniuje surengta tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ yra tarsi Krokuvos parodos tęsinys, kartu ją papildantis, praplečiantis jos tematiką, atskleidžiantis arba akcentuojantis Lietuvos valstybės ir visuomenės raidai aktualesnius Sapiegų giminės veiklos nuopelnus. Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos XVII a. pradžios portreto kopija (originalas saugomas Baltarusijos Respublikos nacionaliniame dailės muziejuje), LDKVR XV–XVI a. Sapiegų, arba Žyrovičių, Evangelija, LMAVB Maldyklos pašventinimas. Iš serijos „Saliamono ir Dovydo istorija“. Briuselis, Jokūbo van Zeuneno manufaktūra XVII a. vidurys, LDM Parodą galima apžiūrėti istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, su kuriais Sapiegos buvo susiję net 8 vedybomis. Giminės istorija, valstybinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi portretų ekspozicijoje, kurią papildo įspūdingo turinio ir išvaizdos pergamentai bei kiti dokumentai. Apie Sapiegų giminės nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinio meno paveldą. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę Švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Sapiegos gali tuo džiaugtis. Jau XVIII a. Romos popiežiai pripažino tiek Kodenio Šv. Onos, tiek Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios Dievo Motinos paveikslų, garsėjusių malonėmis bei globojusių Sapiegų giminę, išskirtinumą. Be šių išsaugotų paveikslų istorinių bei šiandienos reprodukcijų, parodoje taip pat pristatomos kitos unikalios sakralinės vertybės, susijusios su Sapiegų dėmesiu Bažnyčiai. Tai įstabių Briuselio XVII a. vidurio gobelenų kolekcijos išlikę audiniai, sidabriniai ir auksiniai liturginiai indai, su Sapiegomis susiję prabangūs liturginiai rūbai. Salės centre rodoma unikali XV–XVI a. Sapiegų Evangelija, priklausiusi Žirovičių bazilijonų vienuolynui. Greta sakralinės dailės kūrinių demonstruojamos ir daugiausia Sapiegų Krasičyno rezidencijoje XIX–XX a. pradžioje sukauptos pasaulietinio pobūdžio meno vertybės – paveikslai, meniniai audiniai, kiti taikomosios dailės kūriniai. Istorine ir menine verte išsiskiria Izabelės Vazaitės – Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos sesers – portretas. Sapiegų išlavintą meninį skonį liudija ir kiti parodoje rodomi XVI–XVIII a. Vakarų Europos arba vietinių dailininkų sukurti tapybos darbai, portretai, XIX a. meistriškai atliktos dviejų Rembranto (Rembrandt) paveikslų kopijos. Pabrėžiant Sapiegų, kaip meno ir kitų istorinių relikvijų kolekcininkų, nuopelnus gretimoje salėje rodoma Sapiegų sukauptos ir XIX a. sąmoningai demonstruotos (pvz., portretuose) gausios vadinamųjų kontušo juostų kolekcijos dalis. Ginklų ir šarvų rinkinyje savo istorine reikšme išsiskiria Osmanų kariuomenės, 1683 m. pralaimėjusios Vienos apgultį, vadovo Kara Mustafos (Kara Mustafa) sulaužyto kardo geležtė. Tai itin vertingas Abiejų Tautų Respublikos karines pergales liudijantis karo trofėjus. Atskira parodos salė skirta Sapiegų giminės nuopelnams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai atskleisti. Joje rodomi žymiausių giminės atstovų, bene labiausiai nusipelniusių Lietuvos valstybės, jos teisės istorijai, portretai. Šiuose pavaizduoti Lietuvos kancleriai, etmonai, Vilniaus vaivados, kiti aukščiausi pareigūnai. Žymiausias jų – Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs. Vien šio fakto pakaktų, kad jis būtų laikomas ne tik garsiausiu ir talentingiausiu Sapiegų giminės atstovu, bet ir vienu žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Greta eksponuojami Lietuvos kanclerių valdžios ženklai (spaudai), Sapiegų patvirtinti svarbūs valstybiniai dokumentai, Trečiojo Lietuvos Statuto XVI–XIX a. leidimai, Sapiegų heraldiniais ženklais pažymėti kokliai, rasti tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje teritoriją. Ekspoziciją užbaigia Sapiegų bibliotekų turtingus rinkinius primenančios vertybės – knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai ir pan. Vienos jų – Ružanų rezidencijoje kauptos „Biblioteca Sapiehana“ knygų dalis, liudijanti ne tik Sapiegų bibliofilines nuostatas, bet ir jų nuopelnus steigiant bei aprūpinant Vilniaus akademijos Teisės fakultetą. Kita bibliotekos dalis pristato Krasičyne sukauptos Sapiegų bibliotekos įdomiausius veikalus, Romos miesto grafinius vaizdus. Vienas įdomiausių salės eksponatų – XVII a. pradžios „Sapiegų albumas“, arba Vilniaus vargonų tabulatūra. Parodoje eksponuojami ir keli istoriniai XVII–XIX a. baldai, pažymėti Sapiegų herbu. Kunigaikščių Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorijos kelią nuo XV a. Lietuvos ir Maskvos valstybių paribio niekam nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės hegemonų ir XX–XXI a. pasaulio piliečių. Organizatoriai tikisi, kad į parodą susipažinti su vienos garsiausių Lietuvos didikų giminių istorija ir paveldu atvykę lankytojai patirs neišdildomų estetinių įspūdžių bei bendros praeities pažinimo džiaugsmą. Parodos organizatoriai ir pagrindiniai eksponatų skolintojai yra: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Lietuva) Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (Lietuva) Vilniaus universiteto biblioteka (Lietuva) Lietuvos dailės muziejus (Lietuva) Varšuvos nacionalinis muziejus (Lenkija) Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Lietuva) Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Lietuva) Bažnytinio paveldo muziejus (Lietuva) Lenkijos institutas Vilniuje (Lietuva) Varšuvos karališkoji pilis – Nacionalinės kultūros ir istorijos paminklas (Lenkija) Krokuvos nacionalinis muziejus (Lenkija) Žemaičių muziejus „Alka“ (Lietuva) Vytauto Didžiojo karo muziejus (Lietuva) Kauno arkivyskupijos kurija (Lietuva) Trakų istorijos muziejus (Lietuva) Vilniaus universiteto muziejus (Lietuva)   Parodos kuratorius Dalius Avižinis, el. p. d.avizinis@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 1139. Koordinatoriai: Birutė Verbiejūtė, el. p. b.verbiejute@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 7466 ir Marijus Uzorka, el. p. m.uzorka@valdovurumai.lt, tel. (8 5) 212 7466 Ekskursijų, edukacinių renginių užsakymas, meno renginių informacija ir kita informacija apie parodą ir jos lankymą teikiama parodos informacinio centro tel. (8-5) 262 0007. Daugiau informacijos: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų svetainėje www.valdovurumai.lt Parodos generalinis rėmėjas Pagrindiniai rėmėjai      Rėmėjai    Generalinis informacinis rėmėjas Pagrindiniai informaciniai rėmėjai     Informaciniai rėmėjai