Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“: Atstatomiems Valdovų rūmams įsigyti eksponatai (2003–2007 m.)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių rinkinys

Teisinis pagrindas Interjerų ekspozicijos esmė ir tikslai Istorinių meno vertybių rinkiniai Lietuvoje Tarptautinė patirtis Didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidos bruožai Žinios apie rūmų interjerus

Autentiškų interjerų vertybių atranka ir įsigijimas Įsigytų vertybių parengimas eksponavimui Valdovų rūmų vertybių viešas pristatymas Informacija apie įsigytas vertybes internetinėje duomenų bazėje Kelios pabaigos pastabos

Teisinis pagrindas

1. Atkuriami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai iš pietvakarių pusės (LDM)

2. Valdovų rūmų II aukšto planas su duomenų bazėje pateikiama salių numeracija (Projektavimo ir restauravimo institutas)

3. Valdovų rūmų III aukšto planas su duomenų bazėje pateikiama salių numeracija (Projektavimo ir restauravimo institutas)

4. Pietų korpuso II aukšto salės kompiuterinė rekonstrukcija (Projektavimo ir restauravimo institutas)

5. Pietų korpuso III aukšto salės kompiuterinė rekonstrukcija (Projektavimo ir restauravimo institutas)

6. Vakarų korpuso III aukšto salės kompiuterinė rekonstrukcija (Projektavimo ir restauravimo institutas)

7–13. Pietų korpuso II aukšto reprezentacinės salės ekspozicijos išklotinės (Projektavimo ir restauravimo institutas)

14–20. Pietų korpuso III aukšto audiencijų salės ekspozicijos išklotinės (Projektavimo ir restauravimo institutas)

21. Žygimanto Augusto bibliotekos Valdovų rūmuose knyga, šiandien saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje (R. Paknio leidykla)

22–30. Krokuvos Vavelio karališkosios pilies reprezentacinių interjerų ekspozicijos su naujai sukaupto baldų ir kitų meno kūrinių rinkinio vertybėmis

31. Vilniaus pilys ir Valdovų rūmai apie 1545 m. iš G. Brauno ir F. Hogenbergo atlaso (LDM)

32. Rytų korpuso I aukšto atkurta vėlyvosios gotikos salė su išlikusių autentiškų gotikinių sienų fragmentais (LDM)

33–37. Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai 2005–2007 m. įsigytų autentiškų vertybių ekspozicija Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje (LDM)

38. Valdovų rūmų pietų fasado kompiuterinė simuliacija pagal apie 1797 m. sukurtą Pranciškaus Smuglevičiaus sepiją ir 2007 m. nuotrauką (LDM)

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. priimto bei Prezidento Valdo Adamkaus pasirašyto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimu patvirtintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos nuostatomis, Lietuvos dailės muziejaus 2003 m. buvo parengti ir Kultūros ministerijos Koordinacinės komisijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimams patvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programos metmenys (il. nr. 1). Jie sukurti dirbant kartu su Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupe, Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ ir Vilniaus pilių direkcija. Remiantis visais minėtais dokumentais, taip pat bendrai suformuotomis Valdovų rūmų stilistine, funkcine, perdangų, grindų, heraldikos ženklų, krosnių, židinių išdėstymo ir kitomis schemomis, 2007 m. pradžioje Lietuvos dailės muziejus kartu su Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ parengė ir pateikė visų atkurtuose Valdovų rūmuose numatytų lankytojų maršrutų (teminių ekspozicijų) suvestines schemas, arba detalius ekspozicijų planus. Šios ekspozicijų schemos buvo apsvarstytos bei patvirtintos Komisijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimams posėdžiuose. Vienas iš tokių patvirtintų ekspozicijų planų yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų II bei III aukštų salių interjerų ir ekspozicijų plano suvestinės schemos. Šios schemos ir yra pagrindinė atrama atkuriant kiekvienos konkrečios Valdovų rūmų vidaus erdvės interjerą ir planuojant jos būsimą ekspoziciją, kaupiant ekspozicijai reikalingą autentiškų kilnojamųjų vertybių rinkinį.

Būtina pažymėti, jog kompleksinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas ir jų atidarymas lankytojams 2009 m., kaip vienas svarbiausių kultūros projektų, yra įtrauktas ir į Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programą.

 

Interjerų ekspozicijos esmė ir tikslai

Valdovų rūmų atkūrimo ir ekspozicijų sukūrimo dokumentuose numatyta viena iš svarbiausių nuolatinių ekspozicijų yra atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija, planuojama įrengti rūmų vakarų, pietų ir rytų korpusų antrajame bei trečiajame aukšte (žr. il. nr. 2–3). Interjerų ekspozicija apims maždaug 1/3 visų Valdovų rūmų ekspozicijų erdvių. Ši atkurtų interjerų ekspozicija koncipuota kaip Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos didaktinės ekspozicijos nuosekli tąsa, turinti lankytojus supažindinti su „rūmų dvasia“, t. y. dvaro kultūra, jo meninėmis tradicijomis, rūmų šeimininkų gyvenimo būdu, aplinka, istorinėmis patalpų funkcijomis, reprezentacijos ir ceremonialo nuostatomis. Remiantis kompleksiniais tyrimais, padaryta išvada, jog atkuriamų Valdovų rūmų kontūre Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija egzistavo vėlyvosios gotikos, Renesanso ir ankstyvojo baroko laikais, t. y. XV a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje. Todėl būtent šių stilistinių epochų interjerai retrospektyviai ir atkuriami Valdovų rūmų antrojo bei trečiojo aukštų erdvėse, kuriose bus respektuojamos ir patalpų bei jų grupių istorinės funkcijos (reprezentacinis traktas, privatūs valdovų apartamentai, tarnybinis valstybės ir dvaro pareigūnų apartamentas). Valdovų rūmų reprezentacinių patalpų istorinės paskirties principinę schemą galima iš esmės hipotetiškai rekonstruoti iš rašytinių šaltinių duomenų nuotrupų bei analogijų, to meto ceremonialo reikalavimų studijų. Tačiau, reikia turėti galvoje, kad patalpų funkcijos gana dažnai keitėsi.
Istorinių interjerų kompleksiniam atkūrimui svarbūs du pagrindiniai dėmenys: architektūrinis ir kitas stacionarus meninis patalpų dekoras (žr. il. nr. 4–6) bei salių stilistiką ir istorines funkcijas atspindinčių taikomosios bei vaizduojamos dailės kilnojamųjų kūrinių ekspozicija. Todėl Lietuvos dailės muziejus, kuriam Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2002 m. pavedė parengti ir įgyvendinti Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą, kartu su minėtais Valdovų rūmų atkūrimo partneriais dalyvaudamas stacionarių interjero architektūrinio dekoro elementų atkūrimo darbuose, ėmėsi ir autentiškų istorinių kultūros bei meno kilnojamųjų vertybių rinkinio kaupimo darbų. Toks sukauptas rinkinys kaip tik ir leis tinkamai realizuoti istorinių interjerų atkūrimo koncepciją, kuri itin svarbi ekspozicinių ir edukacinių tikslų realizavimui, Valdovų rūmų, kaip istorinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tikroviško, pagrįsto bei kompleksiško įvaizdžio atskleidimui (žr. il. nr. 7–20). Tokių istorinių interjerų ekspozicijų, atspindinčių paminklo stilistinę raidą bei erdvių istorines funkcijas atkuriamose istorinėse rezidencijose, būtinumą pagrindžia tiek moderni muzeologija, tiek ir muziejinė, edukacinė pasaulio praktika.

 

Istorinių meno vertybių rinkiniai Lietuvoje

Dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių valstybingumo raidos aplinkybių, karinių ir kitų nesėkmių XVII–XX a. Lietuvos kultūros paveldo institucijose iš esmės neliko baldų, gobelenų, paveikslų, kitų taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių, istoriškai priklausiusių Valdovų rūmams ir puošusių jų interjerus. Išimtį čia sudaro Valdovų rūmų archeologinių tyrinėjimų metu sukaupti radiniai, taip pat bibliotekose ir archyvuose saugomi dokumentai, kelios knygos (žr. il. nr. 21). Net ir Valdovų rūmams aktualaus laikotarpio, XV a. pabaigos – XVII a. pirmosios pusės, interjerų vertybių, chronologiškai bei stilistiškai tinkančių Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai, Lietuvos kultūros paveldo institucijose galima suskaičiuoti vos keletą. Po vieną kitą baldą ar gobeleną turi trys nacionaliniai Lietuvos muziejai – Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus, keletas baldų yra Kazio Varnelio kolekcijoje. Šiuose muziejuose ir keliuose kituose rinkiniuose daugiau yra išlikę tik tapybos darbų. Tikimasi, jog kai kuriuos kūrinius, tinkamus ir reikalingus Valdovų rūmų ekspozicijoms, Lietuvos kultūros paveldo institucijos galės laikinai deponuoti atkuriamiems Valdovų rūmams. Tačiau dažniausiai tokie ankstyvos chronologijos, aukšto meninio lygio kūriniai yra šių muziejų ir kitų institucijų kolekcijų aukso fondas, o jų ilgesnis skolinimas Valdovų rūmams darytų žalą šių institucijų ekspozicijoms. Su panašia problema susiduria Berlyno karališkųjų rūmų atkūrimo vykdytojai, nes Potsdamo ar Šarlotenburgo rūmai labai nenoriai kalba netgi apie tų vertybių grąžinimą, kurios istoriškai neabejotinai priklausė planuojamiems atstatyti Berlyno karališkiesiems rūmams.

Po visą pasaulį pasklidusios lituanistinės vertybės, kurios galėtų būti siejamos su Valdovų rūmais, Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ar didikų kolekcijomis, nėra pakankamai atributuotos, dauguma jų teisėtai priklauso nūdienos šeimininkams, todėl atkurtiems Valdovų rūmams ir jų ekspozicijoms tokios vertybės gali būti skolinamos parodoms, daromos jų kopijos. Tai taip pat yra pasaulinė praktika, taikoma netgi Italijos pilių bei rūmų istorinių interjerų kompleksiniam atkūrimui.

Todėl, žinant Lietuvos rinkinių situaciją bei remiantis tarptautine praktika, buvo nuspręsta, jog atkuriamiems Lietuvos valdovų rūmams ir pirmiausia jų interjerų ekspozicijoms iki 2009 m. būtina sukaupti savą taikomosios ir vaizduojamosios dailės XV–XVII a. kūrinių, kitų kultūros ir istorijos vertybių bent minimalų rinkinį, kuris ir taptų atkurtų Valdovų rūmų istorinių interjerų ekspozicijos pagrindu. Taip pat Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai parūpinti unikalių ir užsienyje saugomų lituanistinių vertybių kopijas, o didaktinėje rūmų istorijos ekspozicijoje rodyti visą žinomą lituanistinę ikonografinę medžiagą, susijusią su Valdovų rūmais ir jų šeimininkais.

 

Tarptautinė patirtis

Vilniaus rūmams kaupiamo rinkinio suformavimui geriausias pavyzdys yra Krokuvos Vavelio karališkosios pilies baldų, paveikslų, kitų kūrinių ir netgi gobelenų rinkinių kaupimo istorija bei praktika. Išskyrus istorinius Žygimanto Augusto gobelenus ir kelias kitas lobyno bei arsenalo vertybes, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje taip pat nėra nei vieno baldo ar paveikslo, kuris istoriškai būtų priklausęs šiai rezidencijai (žr. il. nr. 22–30). Kaip ir daugelio istorinių rezidencijų atkūrėjų XIX ir XX a. Vidurio Europoje, lenkai nuo 1905 m. pradėjo kaupti Vaveliui tinkamos chronologijos, aukšto meninio lygio, panašios tematikos ir tipologijos meno bei kitų vertybių rinkinius, kurie galėtų pakeisti, kompensuoti negrįžtamai prarastų meno kolekcijų netektis ir leistų atkurti tam tikras epochas ir tam tikras istorines paskirtis atspindinčius reprezentacinius interjerus. Taigi, rinkinių kaupimas Vavelyje tęsiamas jau daugiau nei 100 metų. Kaupiami netgi senieji meniniai audiniai, nors ne visi Žygimanto Augusto gobelenai nuolat eksponuojami interjeruose. Pagrindinis tokio darbo metodinis tikslas – atkurti moksliškai pagrįstas tipingų istorinių interjerų vizijas, kurios galėtų atskleisti, iliustruoti istorinės rezidencijos gyvavimo ir gyvenimo esmę. Visos kada nors dėl įvairių priežasčių šeimininkų apleistos ar praradusios savo pirmines funkcijas istorinės rezidencijos, kurios šiandien prikeliamos naujam gyvenimui, susiduria su tomis pačiomis istorinių interjerų atkūrimo, meno rinkinių kaupimo problemomis ir visos jos šiuos klausimus panašiai sprendžia – kaupia analogiškus rinkinius, galinčius bent iš dalies pakeisti prarastuosius istorinius. Tai vienintelis galimas ir logiškas kelias kompleksinių interjerų įvaizdžio atkūrimui. Ši taisyklė taikoma netgi Italijos rūmams – Florencijos Palazzo Vecchio, Mantujos Palazzo Ducale ar Feraros Castello Estense rezidencijoms, nekalbant jau apie daugelį Vokietijos rūmų ir pilių (pvz., Drezdeno, Heidelbergo, Manheimo ir kt.). Iš dalies tokiu būdu yra atkurti ir Varšuvos karališkosios pilies interjerų vertybių rinkiniai, kurie toliau gausinami ir šiandien. Panašiu keliu ruošiasi eiti ir baltarusiai, baigiantys atstatyti kunigaikščiams Radviloms priklausiusias Miro bei Nesvyžiaus rezidencijas, taip pat latviai, atkuriantys Rundalės rūmų interjerus.

Europinė praktika taip pat liudija, jog žinomos ar numanomos vertybės, kurios galėjo priklausyti vienai ar kitai istorinei rezidencijai, o šiandien saugomos kituose rinkiniuose, kopijuojamos ir papuošia atkuriamus rezidencijų interjerus. Pavyzdžiui, kopijuojami netgi Pjačencos Viskončių-Farnezių rūmų arba Feraros Este dinastijos pilies lubų plafoninės tapybos kūriniai, Urbino kunigaikščių portretai, pasklidę po daugelį pasaulio muziejų. Mantujos kunigaikščių rūmuose ir Palazzo Te prieš kelis metus buvo surengta didžiulė paroda, kurioje rodytos iš viso pasaulio laikinai surinktos meno kolekcijos, kažkada puošę minėtų rūmų interjerus arba istoriškai priklausę Gonzagų dinastijai. Tokia metodika numatoma vadovautis ir atkuriant Vilniaus rūmų interjerus, rengiant rūmuose nacionalines ir tarptautines parodas.

 

Didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidos bruožai

Atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje, Vilniaus Žemutinėje pilyje, XIII–XV a. stovėjo aptvarinė pilis su bokštais, vartais ir rezidencinio pobūdžio pastatais. Ši pilis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos funkcijas apie 200 metų dalijosi su Vilniaus Aukštutinės pilies rūmais ir Trakų Salos bei Pusiasalio pilių rūmais. Nuolatinės rezidencijos Lietuvos valdovai ilgai neturėjo, jie dažnai keliavo, kaip buvo įprasta ir kitose to meto Europos šalyse. Tačiau jau 1413 m. žinutė apie Vytauto Didžiojo gyvenimą Vilniaus Žemutinės pilies rezidencijoje liudija, kad ir čia Lietuvos valdovai dažnai rezidavo, turėjo tinkamai įrengtus apartamentus. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje pilies teritorijoje buvo pastatyti nauji, erdvesni rezidenciniai rūmai, kurie XVI – XVII a. pirmojoje pusėje kelis kartus rekonstruoti ir plėsti, siekiant juos pritaikyti naujiems reprezentacijos ir dvaro sėslesnio gyvenimo poreikiams (il. nr. 31). Tad, nuo XV–XVI a. sandūros iki XVII a. vidurio, kai Vilniaus rūmai „tvano“ metu buvo nusiaubti ir apgriauti Maskvos kariuomenės ir kazokų, jie apie 150 metų buvo pagrindinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kurie tuo pačiu metu dažnai buvo ir Lenkijos karaliais, rezidencija Lietuvoje. Rūmai tapo politiniu, diplomatiniu, administraciniu, teisiniu, ūkiniu, finansiniu, kultūriniu, meniniu, amatiniu Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo centru, naujų estetinių nuostatų skleidėju. Būtent šio rezidencijos klestėjimo laikotarpio – vėlyvosios gotikos, Renesanso ir ankstyvojo baroko – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaro gyvenimą ir turės atspindėti atkurtų Valdovų rūmų reprezentaciniai interjerai.

 

Žinios apie rūmų interjerus

 Apie ankstyvųjų amžių Vilniaus Žemutinės pilies rezidencijos interjerą žinių beveik neišlikę. Minėta žinutė apie Vytauto Didžiojo (1392/1401–1430) laikus patvirtina, jog valdovo rezidencijos menė greičiausiai buvo išklota medžio paneliais, būdingais gotikos epochos pilių dekorui, ir apšildoma židinio. Nuo XV a. pabaigos iki XVII a. vidurio rūmų interjerai pergyveno kelias stilistines permainas: pradžioje, valdant Aleksandrui Jogailaičiui (1492–1506), jie turėjo būti vėlyvosios gotikos stiliaus (il. nr. 32), vėliau, valdant Žygimantui Senajam (1506–1548) ir Žygimantui Augustui (1544/1548–1572), virto renesansiniais, o Vazų dinastijos valdovai Žygimantas (1587–1632) ir Vladislovas (1632–1648) rūmus rekonstravo manierizmo ir ankstyvojo baroko stiliumi. Atkuriamuose Valdovų rūmuose, greta kitų ekspozicijų, kaip tik ir planuojama, remiantis radiniais, istorine informacija bei analogine medžiaga, pristatyti hipotetiškai rekonstruotus tipinius vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko rezidencijos interjerus bei jų istorines funkcijas. Kompleksiniam istorinės rezidencijos interjerų atkūrimui didelę reikšmę turi ne tik stacionarūs interjero dekoro architektūros, plastikos ir tapybos elementai, bet ir autentiškos kilnojamosios taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės – baldai, gobelenai, paveikslai, skulptūros, metalo, keramikos ir kiti kūriniai. Lietuvos ir Lenkijos valdovai šias vertybes dažnai vežiojosi kartu su savimi, vykdami iš vienos šalies bei rezidencijos į kitą.

Žinoma, jog Aleksandro valdymo metais Vilniaus rezidencijos interjeruose būta daug prabangių audinių, valdovas mėgo ir rėmė dailę, kaupė lobyną, biblioteką. Paskutinieji Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovai – Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas – turėjo itin rafinuotą estetinį skonį, šiems valdovams dirbo vietiniai bei žymūs kviestiniai italų ir Vidurio Europos šalių menininkai, valdovai brangius ir aukšto lygio meno kūrinius (pvz., Flandrijos gobelenus, kurių dalis išlikę ir saugomi Krokuvos Vavelio pilyje) įsigijo Vakarų Europoje. Didelę įtaką rūmų gyvenimui bei rezidencijos interjerų įrengimui turėjo ir italų kunigaikštytė Bona Sforca, išauklėta garsiuose Neapolio karalių bei Milano kunigaikščių dvaruose. Renesanso rūmų menių sienas dažniausiai puošė gobelenai, ėmė atsirasti daugiau paveikslų. Vilniaus rūmuose tuo metu netgi buvo užsienio valdovų portretų galerija, taip pat visoje Europoje garsi Žygimanto Augusto biblioteka, itin turtingas lobynas, prabangių ginklų ir šarvų, medžioklės trofėjų bei kitų retenybių rinkiniai. Žygimanto ir Vladislovo Vazų laikais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rezidencijos interjerai įgavo prabangaus ankstyvojo baroko bruožų. Salių lubų plafonus ir sienas papuošė istorinės ir kitos tematikos paveikslai, sukurti garsių to meto italų, flamandų, olandų, vokiečių dailininkų. Toliau buvo kaupiamos žymių Flandrijos dirbtuvių meninių audinių kolekcijos. Baldai visais laikais buvo tiek importuojami, tiek ir kuriami vietoje dažnai iš Vakarų ar Vidurio Europos kraštų atvykusių meistrų. Vazų laikų Valdovų rūmai tapo modernia ir ištaiginga rezidencija, atitinkančia didžiausių Europos dvarų ceremonialų reikalavimus, atspindinčia Lietuvos ir Lenkijos valdovų politines, diplomatines, karines aspiracijas. Deja, XVII a. viduryje rūmus nusiaubus ir apgriovus priešo kariuomenei, jų reprezentacinių, valdovų privačių apartamentų bei tarnybinių patalpų interjerai nebebuvo atkurti. Rūmai niekada nebetarnavo kaip Lietuvos valdovų rezidencija, jie nyko, o XVIII–XIX a. sandūroje Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvo nugriauti kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo simbolis. Archeologinių tyrinėjimų metu rasta daug interjerų dekoro elementų, kurie padės atkurti salių grindis, sienų puošybą, langų vitražus, durų apkalus ir pan. Tačiau kilnojamųjų vertybių rinkinį atkuriamų Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai būtina sukaupti naujai.

 

Autentiškų interjerų vertybių atranka ir įsigijimas

Remiantis negausiais istoriniais duomenimis apie Valdovų rūmų rinkinius, kiek platesne informacija apie Lietuvos ir Lenkijos valdovų turėtas meno kūrinių ir kitas kolekcijas, valdovų kultūrinius ryšius su kitomis valstybėmis ir konkrečiais menininkais, taip pat analogiškų rezidencijų medžiaga, Europos valdovų ir didikų rūmų atkūrimo bei interjerų ekspozicijų įrengimo metodinėmis nuostatomis ir praktine patirtimi, 2005 m. Lietuvos dailės muziejus parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus, kurie buvo pateikti, apsvarstyti ir patvirtinti Kultūros ministerijos Koordinacinės komisijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimams. Vadovaujantis šiais kriterijais, yra atrenkamos ir įsigyjamos Valdovų rūmų istorinių reprezentacinių interjerų komponavimui būtinos kilnojamosios vertybės – baldai, gobelenai, paveikslai, skulptūros, metalo, keramikos ir kiti kūriniai. Pirmiausia stengiamasi ieškoti su Lietuvos ir Lenkijos valdovais susijusių ar kitų lituanistinių vertybių, taip pat atsižvelgiama į chronologijos, meninio lygio, geografinius kilmės, priklausomybės, tipologinius, tematinius ir kitus aspektus. Yra sudaryti menininkų, kurių kūriniai buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekcijose, taip pat meno kūrinių tematikos, menininkų kilmės vietų sąrašai, padedantys ieškoti ir įsigyti kuo artimesnius kūrinius istoriškai Lietuvos ir Lenkijos valdovų kolekcijose buvusioms vertybėms.

Vertybių įsigijimo organizavimui Lietuvos dailės muziejuje 2005 m. įsteigta speciali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerams atrinktų istorinių meno vertybių įsigijimo komisija, o vertybių atrankai, įvertinimui, ekspertavimui muziejus pasitelkė kompetentingus Lietuvos ir užsienio specialistus. Kiekviena įsigyjama vertybė yra įvertinama bent dviejų tarpusavyje nesusijusių specialistų, natūroje apžiūrima įsigijimo komisijos narių. Atsižvelgiant į kiekvienos užsienio šalies įstatymus, pasirūpinama visais reikalingais dokumentais, leidžiančiais legaliai vertybes išvežti ir viešai eksponuoti Lietuvoje. Tokie išvežimo leidimai, išduodami oficialių valstybinių paveldo apsaugos institucijų, kartu yra papildomas Valdovų rūmams įsigyjamų vertybių autentiškumo ekspertinis patvirtinimas. Pasirašomos įsigijimo sutartys, vertybių perėmimo aktai, kuriuose nurodomos įsigyjamų vertybių kainos. Tai užtikrina įsigijimo procedūrų skaidrumą. Vertybes įsigyjant valstybės biudžeto lėšomis, taikoma Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 dalies 3 punkto nuostata apie neskelbiamas derybas, kadangi įsigyjami kūriniai yra unikalūs, vienetiniai, jų įsigijimui neįmanoma skelbti konkurso.

Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai reikalingos autentiškos vertybės ieškomos ir įsigyjamos tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje (Europos valstybėse, JAV). Vertybės dažniausiai įsigyjamos iš antikvariatų. Dalis įsigytų vertybių buvo parduodamos aukcionuose ar priklausė privatiems kolekcininkams. Kasmet sukaupiama informacija apie maždaug 4000–5000 pasaulinėje rinkoje siūlomų įsigyti istorinių vertybių, atitinkančių bent dalį Valdovų rūmų interjerams keliamų kūrinių kriterijų. Tuomet keliais etapais įsigijimo komisijos nariai, konsultantai ir ekspertai atrenka Valdovų rūmų ekspozicijoms tinkamas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijus labiausiai atitinkančias vertybes, kurioms užsakomos ekspertinės išvados, vertybės apžiūrimos natūroje. Turint teigiamus ekspertų atsiliepimus, palyginus planuojamos įsigyti vertybės prašomą kainą su rinkoje esančių panašių vertybių kainomis, priimamas galutinis sprendimas dėl vertybės įsigijimo tikslingumo. Tuomet deramasi dėl galutinės kainos. Paprastai bent 10 procentų prašomos kainos nusiderama. Kartais pavyksta nusiderėti ir beveik pusę pirminės savininko prašytos vertybės kainos. Tuo būdu sutaupytos valstybės biudžeto, o tiksliau – visų Lietuvos žmonių, mokesčių mokėtojų, lėšos panaudojamos papildomų vertybių įsigijimui. Įsigyjamos vertybės kainai didelės įtakos turi ir jos būklė, restauravimo poreikis, kelių vertybių įsigijimas iš vieno pardavėjo, įsigijimas iš „antikvarinių sandėlių“, o ne prestižinių antikvariatų ir daugelis kitų aplinkybių. Visos jos išnaudojamos, stengiantis minimaliomis sąnaudomis sukaupti maksimaliai įmanomą skaičių Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai reikalingų autentiškų vertybių.

 

Nacionalinio paveldo fondo gausinimas

Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai už valstybės biudžeto lėšas įsigyjamos autentiškos istorinės vertybės tampa nacionalinio Lietuvos kultūros ir meno paveldo fondo dalimi. Jos yra visos Lietuvos ir jos žmonių turtas. Įsigyjamų gotikos, renesanso, baroko kūrinių kainos, akivaizdu, yra sutartinės, tačiau šių kūrinių reali meninė, istorinė vertė yra neįkainojama. Dauguma šių kūrinių yra vienetiniai, unikalūs. Jų kaina ir vertė kasmet tik kils. Šiuo metu pasaulinėje antikvarinių vertybių rinkoje yra susiklosčiusi pakankamai palanki padėtis, o seniausieji kūriniai, aktualūs Valdovų rūmų interjerams, nėra populiarūs tarp turtingų Amerikos, Rusijos ar Japonijos kolekcininkų. Jau antras dešimtmetis, kai tarptautinėje rinkoje didžiausią paklausą turi ir brangiausiai įkainojamos yra vėlyvojo baroko, rokoko, klasicizmo, ampyro, jugendo taikomosios dailės vertybės, kurios dažnai pasižymi įmantresniu dekoru, gausesniu auksavimu. Todėl Valdovų rūmų gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko interjerų vertybių rinkinio formavimui ir šia prasme yra palankus metas, o prašomos kainos nėra sukeltos.

Pats Valdovų rūmų atkūrimo projektas yra unikalus. Šios istorinės rezidencijos interjerų vertybių rinkinio formavimas taip pat yra bene pirma tokio pobūdžio ir masto meno kūrinių kaupimo akcija per pastaruosius 400 metų, t. y. nuo XVII a. pirmosios pusės, kai Lietuvą ir Lenkiją valdė išlavintą estetinį skonį turėję ir didelius reikalavimus meno kūriniams kėlę Vazų dinastijos atstovai. Tinkamai suformuotas vertingų taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių rinkinys, kuris bus nuolat rodomas atkurtų Valdovų rūmų interjerų ekspozicijoje, neabejotinai taps svarbiu Lietuvos istorinių europinių ryšių, Lietuvos, kaip europinės kultūros erdvės dalies, europietiškos dvaro kultūros skaidos, pasaulietinės dailės prasmės bei reprezentacijos objektu. Atkurtų Valdovų rūmų interjerų ekspozicija su autentiškomis vertybėmis turi šansą tapti viena patraukliausių ir gausiausiai lankomų muziejinių ekspozicijų, kurioje numatoma realizuoti skaitlingas edukacines programas. Interjerų vertybių rinkinys taps ne tik vertinga integralia nacionalinio kultūros ir meno paveldo fondo dalimi, bet ir reikšminga europinės dailės raidos kolekcija, verta studijų bendros Europos dailės raidos kontekste.

 

Įsigytų vertybių parengimas eksponavimui

Iš esmės visos Valdovų rūmams įsigyjamos vertybės, kurių amžius siekia maždaug nuo 350 iki 550 metų, natūraliai reikalauja didesnio ar mažesnio restauratorių rankų prisilietimo. Dalis įsigytų ir anksčiau restauruotų kūrinių tik nuvaloma, baldai dezinfekuojami ir poliruojami. Tačiau nemažai daliai įsigytų vertybių reikalingas atidus, kruopštus ir ilgas restauratorių darbas, siekiant jas parengti tinkamam eksponavimui Taikomosios dailės muziejuje, o vėliau ir atkurtuose Valdovų rūmuose. Daugelis įsigytų kūrinių nagingų Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistų yra kruopščiai konservuojama ir restauruojama, baldai sutvirtinami, atkuriami trūkstami smulkių dekoro detalių fragmentai, keičiami susidėvėję, dažniausiai jau neautentiški elementai (pvz., kėdžių sėdynių apmušalai). Kai kurių įsigytų vertybių restauravimas trunka metus ir ilgiau, o dalį labiausiai sunykusių kūrinių, kurių prikėlimui naujam gyvenimui reikalinga bent kelių metų, restauratoriai vos suspės parengti eksponavimui atkurtuose Valdovų rūmuose 2009 m. Tačiau įsigyjant nerestauruotas vertybes ir jas restauruojant Lietuvoje sutaupoma nemažai valstybės biudžeto lėšų, skirtų Valdovų rūmų vertybių įsigijimui, nes nerestauruotos ar tik provizoriškai nedaug restauruotos vertybės rinkoje kainuoja kartais net keliolika kartų pigiau, lyginant su iš pažiūros beveik idealią išvaizdą turinčiais ir eksponavimui arba pardavimui parengtais istoriniais kūriniais.

 

Valdovų rūmų vertybių viešas pristatymas

Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytos ir dovanotos vertybės nuo 2005 m. yra viešai rodomos Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikiančioje ilgalaikėje ekspozicijoje, kuri kasmet liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – atnaujinama ir papildoma naujai įsigytais ar restauruotais kūriniais (il. nr. 33–37). Parodoje eksponuojama apie 90 procentų visų Valdovų rūmams įsigytų vertybių, kitos yra restauruojamos arba saugomos saugykloje. Nuo ekspozicijos atidarymo iki 2007 m. liepos mėn. šią interjerų vertybių ekspoziciją Taikomosios dailės muziejuje apžiūrėjo daugiau nei 100 000 lankytojų iš Lietuvos bei užsienio šalių, taip pat Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos taikomosios dailės tyrinėtojai, muziejininkai, kiti specialistai. Jų atsiliepimai apie kaupiamą vertybių rinkinį yra teigiami. Taikomosios dailės muziejuje Valdovų rūmams įsigytas vertybes, kiek leido muziejaus ekspozicinės sąlygos, pasistengta eksponuoti tam tikromis kompozicijomis, primenančiomis istorinių interjerų apstatymą. Ekspozicijos autorius – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Tačiau tai tėra metodinis bandymas, kuris dar tiksliau neatspindi nei stilistinių epochų, nei atskirų erdvių istorinių funkcijų. Šiuo būdu įsigytos vertybės bus eksponuojamos jau tik atkurtuose Valdovų rūmuose, iš anksto numatytose salėse, konkrečiose vietose. Tam, kaip minėta, yra parengtos ir patvirtintos, interjerų ekspozicijos detalios schemos.

Nors dauguma Valdovų rūmams įsigytų istorinių vertybių yra aukšto meninio lygio kūriniai, tiek Taikomosios dailės muziejaus ekspozicijoje, tiek ir atkurtų Valdovų rūmų interjeruose jie bus eksponuojami ne tiek kaip savaiminę vertę turintys meno kūriniai, bet kaip konkrečių epochų ir funkcijų istorinių interjerų kompleksinę viziją kuriantys meniniai akcentai. Jie taps tam tikra priemone, būdu, siekiant atskleisti tikrovišką, kuo artimesnį istoriniam, tipingą rūmų interjerų įvaizdį. O Valdovų rūmai taps ne dar viena paveikslų galerija ar taikomosios dailės muziejumi, bet istorinės rezidencijos pobūdžio muziejumi, pasižyminčiu daugiafunkcine veikla.

Informacija apie Valdovų rūmams įsigytas vertybes, taip pat jų fotografijos yra skelbtos Lietuvos dienraščiuose („Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“, „Respublika“), kultūros savaitraščiuose („Literatūra ir menas“), interneto puslapiuose (www.ldm.lt; www.culture.lt), Lietuvos dailės muziejaus leidiniuose („Lietuvos dailės muziejaus metraštis“), turizmo informacijos, Valdovų rūmų paramos fondo leidiniuose, o 2006 m. pabaigoje buvo išleistas 2007 metų kalendorius su Valdovų rūmų vertybių fotografijomis ir komentarais.

Tad, informacija apie įsigyjamas vertybes Lietuvos gyventojams buvo ir yra visada prieinama. Absoliuti dauguma pačių vertybių nuolat eksponuojama ir prieinama Taikomosios dailės muziejuje.

 

Informacija apie įsigytas vertybes internetinėje duomenų bazėje

Kai kuriose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse kilus politizuotai diskusijai dėl Valdovų rūmams įsigyjamų vertybių kainų, Lietuvos dailės muziejus nusprendė viešai paskelbti visą galimą ir šiuo metu turimą informaciją apie interjerų ekspozicijai už valstybės biudžeto lėšas įsigytus taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinius. Nors tokios konfidencialių įsigijimo duomenų skelbimo praktikos paprastai netaiko pasaulinė muziejinė praktika, ypač, jei sandėris nėra baigtas ir informacija gali pasinaudoti tretieji asmenys, Lietuvos dailės muziejaus vadovybė nusprendė paviešinti visus vertybių duomenis ne tik žiniasklaidai, bet visiems Lietuvos gyventojams, už kurių mokesčių lėšas vertybės įsigyjamos. Tam tikslui nutarta pasinaudoti internetinės duomenų bazės teikiamomis galimybėmis.

Siekiant bent kiek išvengti interpretacijų, internetinėje duomenų bazėje skelbiama ne tik Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai įsigytos kiekvienos vertybės įsigijimo kaina, kuri apie kūrinio vertę iš esmės nedaug ką tegali pasakyti, tačiau ir kiekvienos vertybės pagrindinė atribucinė informacija (inventorinis numeris, pavadinimas, sukūrimo vieta ir laikas, medžiagos, matmenys, įsigijimo šalis), trumpas kiekvieno kūrinio vertės ir jo paskirties, reikalingumo, funkcijos būsimojoje interjerų ekspozicijoje apibūdinimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkuriamų interjerų autentiškų istorinių kultūros ir meno vertybių atrankos kriterijų atitikimo apibrėžimas, Lietuvos restauratorių indėlis į kūrinio parengimą eksponavimui. Taip pat skelbiama kiekvienos vertybės fotografija, pateikiama informacija, nuo kada konkreti vertybė eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje. Greta nurodoma, kurios vertybės teberestauruojamos ar perkeltos saugoti į specialią saugyklą iki Valdovų rūmų ekspozicijų atidarymo. Skelbiama atribucinė vertybių informacija nėra galutinė. Vyksta dalies kūrinių tolesni ikonografiniai, stilistiniai tyrinėjimai. Todėl šie duomenys ateityje neabejotinai bus papildyti, galbūt ir pakoreguoti. Valdovų rūmų paramos fondo lėšomis įsigytų vertybių kainas skelbti gali ne muziejus, o tik minėto fondo vadovybė, todėl šioje duomenų bazėje fondo įsigytų vertybių kainos neskelbiamos. Visa kita informacija apie fondo įsigytas vertybes pateikiama pagal standartinę schemą.

Tiek šioje duomenų bazėje, tiek ir Taikomosios dailės muziejaus ekspozicijų etiketinėje informacijoje, pateikiamoje muziejaus lankytojams, nesiekta tikslinti kai kurių įsigytų baldų ar kitų vertybių pavadinimų (pvz., kasonių ir kasapankų). Šiuos kūrinius įvardijanti terminija įvairuoja, sąvokos vartojamos ne itin preciziškai netgi tomis kalbomis, iš kurių yra kilę kai kurie terminai. Todėl duomenų bazėje ir etiketėse palikti tokie kūrinių įvardijimai, kokius pateikė buvęs vertybės savininkas ir kokie užfiksuoti oficialiuose įsigijimo dokumentuose.

 

Kelios pabaigos pastabos

Būtina pabrėžti, jog, skirtingai nei skelbta kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, Valdovų rūmams įsigyjamų vertybių kainos niekada nebuvo slepiamos nuo atsakingų valstybės pareigūnų. Įsigytų ir atrinktų įsigyti vertybių sąrašai su trumpais kūrinių apibūdinimais ir kainomis buvo visada prieinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams, Kultūros ministerijos darbuotojams, Komisijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimams vadovams, Valdovų rūmų paramos fondo atstovams, Lietuvos dailės muziejuje dirbusiems Valstybės kontrolės pareigūnams. Tai patvirtino ir kultūros ministras Jonas Jučas, viešai žiniasklaidai pacitavęs vieno tokio vertybių sąrašo duomenis, taip pat ir pirmines savininkų prašomas kūrinių kainas.

Tikimasi, jog šioje duomenų bazėje paskelbta išsami kontekstinė informacija leis užbaigti politizuotas ir nepagrįstas diskusijas dėl Valdovų rūmų interjerų ekspozicijai įsigyjamų vertybių, jų įsigijimo tikslingumo ir kainų pagrįstumo.

Iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus bei Vilniaus tapimo Europos kultūros sostine liko nepilni du metai. Reikalingas sukauptas ir kruopštus darbas, siekiant, kad svarbiausias Lietuvos tūkstantmečio projektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas – būtų laiku, tinkamai ir sėkmingai realizuotas, o 2009 m. liepos 6 d. Lietuvos gyventojai ir sostinės svečiai galėtų įžengti į atkurtų Valdovų rūmų menes ir pasijusti Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto, Barboros Radvilaitės, Žygimanto ir Vladislovo Vazų laikų istorinės rezidencijos atmosferoje, kurią didele dalimi kurtų autentiškos kilnojamosios interjerų vertybės. Valdovų rūmų atkūrimas, kaip kultūros projektas, neturėtų būti naudojamas politiniuose žaidimuose, neturėtų būti priešpastatomas Lietuvos gyventojų socialinėms problemoms ir paminklosaugos aktualijoms. Atkurtieji Valdovų rūmai ir jų ekspozicijos tarnaus visos Lietuvos visuomenės ir valstybės edukaciniams, reprezentaciniams poreikiams, jie sukurs kokybiškai naują muziejinę bei ekspozicinę, taip pat turizmo infrastruktūrą, sudarys tinkamas sąlygas Lietuvos valstybės, kultūros, meno istorijos pažinimui, senosios kultūros formų aktualinimui (il. nr. 38).

Vydas Dolinskas