Paroda „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“

2017 m. sausio 20–balandžio 18 d.

Bronzinė pabaisa. Pavasario ir rudens periodas (770–476 m. pr. Kr.). Henano muziejaus kolekcija

Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių bei ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Jis prasidėjo senovės Kinijoje, sujungė Centrinę bei Vakarų Aziją su Europa ir palei Šilko kelią besidriekiančiuose regionuose paliko daug istorinių lobių.

 

Parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ eksponuojama beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų ir atskleidžiančių tuometinę Rytų bei Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias. Šilko kelias darė poveikį tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui. Europiečiams jis suteikė galimybę susipažinti su naujomis amatų technologijoms ir medžiagomis, kultūra ir religija. Kiniją taip pat pasiekė Europos įtaka: į Kiniją keliaudavo meno kūriniai, amatininkų dirbiniai, o per juos taip pat susipažinta su įvairiomis kultūromis ir religijomis.

 

Nors prekybos keliai pradėjo formuotis dar iki Hanų dinastijos (206 pr. Kr.–220), būtent šis periodas buvo Šilko kelio klestėjimo pradžia. Taigi lankytojai galės pamatyti puikius Hanų dinastijos valdymo laikotarpio keramikos, bronzos, nefrito, aukso, lako ir tekstilės dirbinius.

 

Antrasis Šilko kelio plėtros laikotarpis siejamas su Tangų dinastija (618–907), kurios valdymo metais senosios Kinijos kultūra pasiekė didžiausias aukštumas. Keletas Tangų dinastijos laikotarpio dirbinių vaizduoja kupranugarį – vieną iš Šilko kelio simbolių, nes prekeiviai krovinius dažnai gabendavo kupranugariais.
Parodoje eksponuojami įvairūs tekstilės gaminiai. Per ilgus amžius būta pačių įvairiausių mainų ir prekybos objektų, tačiau beveik neįmanoma aprašyti šilko ir kitų tekstilės gaminių svarbos. Dėl nuolat augančio šilko ir tekstilės gaminių populiarumo tarp prekeivių kilo ir Šilko kelio pavadinimas. Pirmieji gaminti ir naudoti natūralų šilką pradėjo kinai prieš beveik 5 000 metų, o Europoje jis paplito tik viduramžiais. Taigi daugelį amžių, kol šilkas pasiekdavo Europą, jis tapdavo brangesnis už auksą.

 

Eksponuojami dirbiniai yra atkeliavę iš Sindziango uigūrų autonominio regiono, kuris yra neatskiriama Šilko kelio dalis, nes prieš trejetą ar ketvertą tūkstančių metų kultūriniai mainai tarp Rytų ir Vakarų prasidėjo su nomadų migracija. Kai kurie objektai iš šio regiono liudija pirmuosius ryšius tarp Azijos ir Europos. Keliuose senosios Kinijos dirbiniuose galima įžvelgti graikų ir romėnų kultūros įtaką. Parodoje pristatyta ir Henano provincija. Henano provincija, esanti Geltonosios upės vidurupyje ir žemupyje, yra ypatingos svarbos Kinijos kultūros lopšys.

 

„Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ yra pirmoji senosios Kinijos meno paroda, surengta Lietuvoje, ne tik pristatanti artefaktus iš Sindziango uigūrų autonominio regiono bei Henano provincijos, bet ir paliudijanti, kaip Šilko kelias paveikė Rytų ir Vakarų kultūrinius mainus.

 

Paroda surengta minint dvidešimt penktąsias Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metines.

 

Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsis beveik visus metus: vasario mėn. Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai; kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejuje pristatomos Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos; liepos mėnesį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Japonų kaligrafijos paroda.

 

Parodos rengėjai: Kinijos Liaudies Respublikos kultūros ministerija, China Cultural Heritage, Art Exhibitions China, Lietuvos dailės muziejus.

 

Partneriai: Henano provincijos kultūrinių reliktų biuras, Henano muziejus, Sindziango uigūrų autonominio regiono kultūrinių reliktų biuras, Sindziango uigūrų autonominio regiono muziejus, Sindziango Ilio kazachų autonominės prefektūros muziejus, Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje, Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas, Vilniaus Universiteto Orientalistikos centras.

 

Rėmėjai: 

 

 

 

 

 

Informaciniai rėmėjai:


Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius
Tel.: (8 5) 262 8080, (8 5) 212 1813
El. paštas: linas.bubnelis@muziejus.ldm.lt, tddm@muziejus.ldm.lt
Muziejus pritaikytas lankyti asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Parodos „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ atidarymas

Paskaita

VU Konfucijaus instituto viešų renginių ciklas „Kinų meno tradicijos“

Konkursas

Edukacinė programa-konkursas „Dangiškasis drakonas“