Tradicijos ir naujovės. Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių

2016 m. gegužės 18–spalio 5 d.

Plakatas_Taikomoji_daile_PGM

Parodoje pristatoma XX a. 7–10 dešimtmečių Lietuvos profesionalių dailininkų metalo plastikos, juvelyrikos, smulkiosios tekstilės, porceliano, keramikos, odos ir stiklo unikalių kamerinių darbų kolekcija. Ji atspindi būdingesnius laikmečio meninės raiškos principus. Menininkai savo santykį su supančia aplinka perteikia ieškodami funkcijos, formos ir dekoro darnos, pasitelkę naujus dizaino sprendimus bei technologijų ir medžiagų įvairovę. 8 deš. pab.–10 deš. stiprėjančias postmodernizmo tendencijas ir koncepcijos unikalumo paieškas, nykstančią ribą tarp vaizduojamojo ir taikomojo meno dailininkai atskleidžia to meto daugiaprasmiuose konceptualiuose taikomosios dailės kūriniuose, kur medžiaga yra tik priemonė idėjai išreikšti.

 

Gausi metalo plastikos ir juvelyrinių dirbinių ekspozicija pradedama nuo 7 dešimtmetyje į dailės gyvenimą įsiliejusių meninio metalo specialistų Vytauto Budvyčio ir Elinos Budvytienės sukurtų tauriųjų metalų indų ir kalinėto vario plokščių. Toliau eksponuojami funkcionalaus dizaino krypties pavyzdžiai – Felikso Daukanto indų komplektai, pasižymintys konstruktyviomis formomis, saikingu dekoru, pramoninei gamybai tinkančiomis medžiagomis. Šio autoriaus gintaro papuošaluose taupiomis priemonėmis perteiktas natūralus medžiagos grožis. 8 dešimtmečio lietuvių juvelyrikos meno tradicijos siejamos su Kazimiero Simanonio vardu. Tuo metu buvo atgaivinta tradicinė juvelyrikos technika, naudojami brangieji ir pusbrangiai akmenys, eksperimentuojama su naujomis technologijomis. 8 dešimtmečio pabaigoje subrendusi dailininkų juvelyrų karta – Marytė Gurevičienė, Arvydas Gurevičius, Vytautas Matulionis, Birutė Stulgaitė, Aleksandras Šepkus – padėjo šiuolaikiškos moderniosios lietuvių juvelyrikos pagrindus. Kiek vėliau jų gretas papildė Žilvinas Bautrėnas, Sigitas Kreivaitis, Sigitas Virpilaitis. Jų meniniai ieškojimai atspindi taikomojo ir vaizduojamojo meno susiliejimo procesus: pasitelkdami įvairių meno sričių raiškos priemones, juvelyrai siekė perteikti savo nuotaikas, nuojautas, menines pažiūras.

 

9-ajame dešimtmetyje suklestėjusią mažųjų formų tekstilę pristato žymių tekstilininkių Danutės Kvietkevičiūtės, Birutės Vaitekūnienės, Jūratės Petruškevičienės ir kt. kūriniai. Šių autorių darbuose vyravo eksperimentų dvasia, greta tradicinio gobeleninio audimo imta vis plačiau naudoti aplikacijas, pynimo, nėrimo, siuvinėjimo techniką, taikyti netekstilines medžiagas (medį, metalą, stiklą, plastiką, popierių). Smulkioji tekstilė įgavo įvairiausius pavidalus – nuo įrėmintų paveikslėlių, smulkių plokštuminių miniatiūrų iki reljefinių bei erdvinių trimačių objektų.

 

Parodoje pamatysime pirmosios porceliano technologiją Lietuvoje įsisavinusios keramikės Liucijos Šulgaitės modernias plastines kompozicijas iš fajanso ir kietojo porceliano, Irenos Petravičienės, Aldonos Višinskienės, Lilijos Olšauskienės dekoratyvinius komplektus, indus, Kauno „Jiesios“ keramikos gamykloje sukurtus servizus iš kaulo porceliano, taip pat – modernios konceptualiosios keramikos pakraipai atstovaujančių menininkų Kristinos Karkaitės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Kosto Urbanavičiaus ir kt. kūrinius.

 

Eksponuojama nemažai originalaus dizaino, individualaus braižo, funkcionalių ir dekoratyvinės paskirties meninės odos pavyzdžių – knygų įrišimų, dėžučių, sukurtų Zitos Kreivytės, Elgos Boči, Danutės Mertingaitės-Gajauskienės ir kt.

 

Meninio stiklo kūrinius reprezentuoja Gražinos Dižiūnaitytės, daugiasluoksnio storasienio stiklo technologijos pradininkės Lietuvoje, darbai. 8–10 dešimtmetyje jos sukurtų dekoratyvinių vazų kompozicijos atskleidžia plačias stiklo meninės raiškos galimybes. G. Dižiūnaitytės pradėtą emocionalią tapybinę stiklo tradiciją pratęsė Algimantas Žilys ir kiti dailininkai.
Visi parodoje eksponuojami darbai yra iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.

 

Parodos kuratorės: Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė

Vytauto g. 17, LT-00101 Palanga
Tel.: (8 460) 30326, 30314
El. paštas gintaro.muziejus@ldm.lt
Svetainė www.pgm.lt