Lietuvos istorijos ženklai. Medalių ir filatelijos paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui, iš Prano Avižinio ir Algirdo Červinsko (1925–2016) rinkinių

2018 m. vasario 8–rugpjūčio 31 d.

Medalių ir filatelijos parodos eksponatai. © Pranas Avižinis ir Algirdas Červinskas

Parodoje pristatomi eksponatai iš dviejų rinkinių – šilutiškio istoriko

P. Avižinio medalių ir jo uošvio, Šilutės garbės piliečio A. Červinsko pašto ženklų bei proginių pašto vokų. Parodą papildo Lietuvos dailės muziejaus eksponatai – Klaipėdos, Tilžės, Šilutės vietiniai sunkmečio  pinigai (notgeldai, 1917–1923) iš klaipėdiečio Dionyzo Varkalio muziejui perduotos Klaipėdos krašto XIX–XX a. I pusės taikomosios dailės kolekcijos ir vieno žymiausių lietuvių XX a. tapytojo marinisto Česlovo Janušo (1907–1993) nostalgiški Lietuvos gamtos vaizdai, sukurti gyvenant toli nuo tėvynės. 

 

Paroda ne tik pasakoja ir primena lemtingus mūsų valstybės istorijos įvykius, užfiksuotus medaliuose, ženkliukuose, pašto ženkluose ar proginiuose pašto vokuose. Minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, ji tampa jaudinančiu modernios valstybės ir vienos šeimos istorijos liudijimu. 

 

P. Avižinio dėdė Domas Avižinis (1900–1989), baigęs lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojų rengimo seminarijos kursus Vilniuje, 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Pasibaigus kovoms ir 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, iki Antrojo pasaulinio karo darbavosi Viešvilės, Pagėgių ir Šilutės pašto skyriuose. 1928 m. jam buvo įteiktas Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 1929 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, 1934 m. – Vytauto Didžiojo ordino medalis. 1940 m. D. Avižinis pasitraukė į Vakarus. Buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus, itin išgyveno priverstinę emigraciją ir ilgėjosi tėvynės. Nuo XX a. 8 deš. pabaigos kelis kartus lankėsi Lietuvoje, nuolat siųsdavo knygų Vilniaus universiteto bibliotekai.

 

Medalių ir filatelijos parodos eksponatai. © Pranas Avižinis ir Algirdas Červinskas

P. Avižinio uošvis A. Červinskas (1925–2016), baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, įstojo savanoriu į Žemaitijoje 1944 m. vasarą suformuotą Tėvynės apsaugos rinktinę ir dalyvavo tragiškose Sedos kautynėse prieš Raudonąją armiją. Po pralaimėjimo savanorių pulkas traukėsi per Klaipėdą ir Kuršių Neriją į Rytų Prūsiją. 1945 m. gegužę A. Červinkas pateko į sovietų nelaisvę ir iki 1947 m. buvo tremtyje Sibire. Tais pačiais metais su keliais lietuviais pabėgo ir grįžo į Lietuvą. Dirbo pedagoginį darbą Pakruojo, nuo 1957 m. – Šilutės rajono mokyklose, vėliau Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija) dėstė istoriją. Būdamas aktyvus kraštotyrininkas,

A. Červinskas įkūrė mokyklos muziejų, atspindintį Mažosios Lietuvos ir mokyklos istoriją. Pašto ženklus jis kolekcionavo nuo gimnazijos laikų, buvo surengęs kelias filatelijos parodas. 2001 m. A. Červinskui įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, 2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo atminimo ženklas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sidabrinis ženklas „Lietuvos ąžuolai“. Už nuopelnus savo kraštui 2016 m. kovo 11 d. A. Červinskui buvo suteiktas Šilutės miesto garbės piliečio vardas.

 

P. Avižinio mama Bronė Avižinienė (1921–2013), užauginusi devynis vaikus, taip pat buvo įvertinta – 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus jai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. P. Avižinis 2009 m. už nuopelnus vadovaujant Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklai buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu. Visi šeimos istoriją dokumentuojantys raštai ir gauti apdovanojimai rūpestingai saugomi. Eksponuojami parodoje jie atskleidžia išbandymus ir iššūkius, kurie teko mūsų šaliai ir mūsų žmonėms per valstybės atkūrimo šimtmetį. 

 

Pašto ženklų ir proginių vokų rinkinį P. Avižinis perėmė iš A. Červinsko. Parodoje eksponuojami 430 pašto ženklų. Vertingos yra atkurtos valstybės ir Klaipėdos krašto pašto ženklų nuo 1919 m. iki 1941 m. serijos. Pirmieji lietuviški pašto ženklai, vadinami baltukais, atspausdinti 1918 m. gruodžio 27 d. Martyno Kuktos spaustuvėje Vilniuje, nuo 1919 m. jie buvo spausdinami Kaune. Parodoje rodomi Kauno laidos baltukai – labai paprasti, be piešinio, atspausdinti ant laikraštinio popieriaus. 1919 m. kelios pašto ženklų laidos buvo užsakytos Vokietijoje ir Anglijoje, tais pačiais metais pasirodė pirmieji spalvoti pašto ženklai. Eksponuojami prancūzų valdymo laikotarpio (1920–1923) Klaipėdos krašto pašto ženklai. Net pašto vokai, kurių parodoje rodomi 177 vienetai, laikui bėgant tampa iškalbingais praeities liudininkais. Lankytojų dėmesį patrauks 1923–1939 m. iš Klaipėdos siųstų laiškų vokai. 

 

Parodoje eksponuojami 122 medaliai. Didžioji dalis – šiuolaikiniai proginiai medaliai, įamžinantys Lietuvai svarbius istorinius įvykius, asmenybes, paminklus ir kitus objektus. Reikšminga vieta rinkinyje ir parodoje tenka vertingiems apdovanojimams – eksponuojamas Vytauto Didžiojo ordino medalis (1930, dail. Petras Tarabilda), Klaipėdos sukilimo 5-ųjų metinių medalis (1928, dail. Petras Rimša), Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928, dail. Juozas Zikaras) ir kiti. 

Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. / faks. (8 46) 410 416; tel. (8 46) 410 412
domsaitis.galerija@muziejus.ldm.lt